Vėjo pamušalai

Beveik kiekvieną savaitgalį, Kauno mariose ir Galvės ežere galima išvysti startuojančias ir finišuojančias jachtas. Ilgą laiką vakarų Lietuvos buriuotojai negalėjo džiaugtis tokia sportine prabanga ir tenkindavosi kaip uraganas užklystančia Kuršių marių regata bei keliomis negausiomis rudeninėmis varžybomis.

foto - "profsajunga"

Visgi artėjantį buriavimo sezoną (kurio niekaip nesulaukiam) vakarų Lietuvoje regatų padvigubės(!). Jau dabar aišku, kad sezoną atidarys Minijos jachtklubo narių organizuojama “Pilypo taurė” . Praėjus kelioms savaitėms buriuotojus kvies mūsų bičiulio iš dviejų vandenų krašto inicijuojama regata (tikslesnę informacija organizatoriai, manau, greitu laiku tikrai paskelbs). O prieš bene seniausią lietuvišką šventę – Jonines, visi bus kviečiami į Klaipėdą. Dabar pats laikas pradėti rūpintis navigacinėmis šviesomis ir kita naktiniam buriavimui būtina atributika, nes „Joninių nakties regata“ tikrai atitiks savo pavadinimą ir vyks tamsiu paros metu.

Kadangi net dvi iš šviežių regatų organizuoja mūsų bičiuliai, tai norim to ar nenorim, esam nuolatiniai diskusijų apie regatų organizavimą ir kokybę dalyviai. Bandėme suformuluoti tai ko reikia gerai regatai:

• Dokumentai. Visų pirmą visa varžybų informacija turi būti tinkamu laiku ir suprantamai pateikta. Negalime pasigirti regatų gausa. Tai natūralu, nes ir buriuoti neišplaukdami iš teritorinių vandenų nelabai turime kur, todėl tie kam įdomus sportinis buriavimas dažniausiai dalyvauja visose vykstančiose regatose. Visgi iš pagarbos dalyviams, kiekvienas organizatorius turėtų varžybų dokumentus paviešinti bent pusmetį prieš regatą. Buriuojantiems juk reikia pranešti artimiesiems, kad būtent tą savaitgalį, kai visi laukia jo ravint braškes jis būsiąs jūroje, mariose ar ežere.
• Infrastruktūra. Kiekviena regata prasideda ir baigiasi krante. Be jachtoms būtinos kranto infrastruktūros gera regata neįmanoma. Jei trūksta švartavimosi vietų, elektros lizdų vandens ar elementarių tualetų susiduriama su gausybe nepatogumų, kurie gali sugadinti nuotaiką dar net neprasidėjus regatai (akmenėlis į regatos “Marių burės” daržą).
• 

  Autorius: Lina Valuntonytė

  Regatos vykdymas. Tai tikrausiai pats svarbiausias regatos elementas. Nuo to, kaip vykdoma starto, finišo procedūra, metami ar parenkami ženklai priklauso kiek džiaugsmo regatos dalyviai patirs.

• Rezultatų skaičiavimas. Tikriausiai kiekvienas nors kartą dalyvavęs regatoje žino, koks nemalonus jausmas sėdėti ir laukti kol jo didenybė teisėjas iškelta galvą atvers sekretoriato duris ir išdidžiai prie skelbimu lentos prikabins keletą popiergalių, kuriuose kiekvienas regatos dalyvis mato kažką itin svarbaus. Asmeniškai mums šis epizodas patinka, visgi dažnai pasitaiko, kad jis kiek per ilgai užsitęsia ir tampa baisiai bjaurus, dažnai apkartinantis gyvenimą iš tolimesnių miestų atvykusiems.
• Vakarėlis. Kiekviena save gerbianti regata neatsiejama nuo uždarymo vakarėlio. Kartais šie būna iš anksto suplanuoti ir organizuoti, kartais įvyksta improvizuotai. Bet mes, kaip nereti regatų dalyviai manome, kad bent puse regatos grožio priklauso nuo vakarėlio gėrio. Žinoma, visiems neįtiksi ir visada atsiras niurzgančių dėl prasto alaus ar netinkamos muzikos. O kartais nutinka taip, kad nė vieno bambeklio nesurasi. Štai pirmosios “Marių burių” regatos vakarėlis buvo toks šiltas, mielas ir smagus, kad ši regata tikriausiai ilgai liks neišstumta iš Vėjopamušalų visų laikų topo. Kokia gero vakarėlio paslaptis? Jei atvirai – nežinome.

Tai tik pagrindiniai mūsų išskirti vykusios regatos bruožai. Jei manote, kad jų yra daugiau ar juos reikėtų formuluoti kiek kitaip – laukiam jūsų komentarų. Mažiausia, ką galime pažadėti, kad jie tikrai padarys įtaką naujosioms šių metų naujokėms-regatoms.