Volvo ocean race – pabaiga ar nauja pradžia?

Žinau, kad bus su mumis nesutinkančių, bet buriavimo pasaulyje vykstantys pasikeitimai aptingusiems Vėjopamušalių rašeivoms kuo toliau, tuo labiau patinka. Savam kaime turime 3 (!) olimpiečius, Amerikos taurė pasidarė iš tikro greita, o VOR kėsinasi tapti viena iš regatų, kurios didžioji dalis sėkmės priklauso nuo buriuotojų meistriškumo jūroje, o ne krante. Sakykite ką norite, bet žvelgiant į šiuos pokyčius tikrai nėra kuo skųstis.

Taigi, šios dienos (o gal įvertinus tekstų dažnumą, šio pusmečio) tekstas apie Volvo Ocean Race. Įpusėjus jau pasibaigusiai VOR regatai draugų rate teigėme, kad klasės taisyklė neišvengiamai turės keistis ir pasirodo – buvome teisūs. Varžybos, kuriose absoliučiai visos jachtos patyrė esminių gedimų (pvz. sulaužė stiebą, arba neteko dugno gabalo), iš principo negali būti įdomios, juk vandenynas nugalėjo buriuotojus, o ne buriuotojai vandenyną. Praėjęs VOR buvo panašesnis į rusišką ruletę, nei į buriavimo sporto varžybas, todėl buvo akivaizdu, kad kažkas turės keistis.
Continue reading Volvo ocean race – pabaiga ar nauja pradžia?

Kokie vėjai mūsų laukia 2012?

Sakoma, kad pasaulio pabaiga jau greit – šių metų gruodį, taigi galime būti ramūs, ją sutiksime ramiai užmigdę jachtas žiemai. O šiaip kaip kaip ir anksčiau, ir šiais metais liaupsinsme ir keiksime naujas iniciatyvas. Džiaugsimės iš naujo atrastais buriavimo sporto perlais ir liūdėsime dėl niekaip neužgyjančių žaizdų. Bet rėmėjais, matyt, nei sportininkai, nei regatų organizatoriai džiaugtis negalės. Olimpiniais metais tai tikrai ne pati geriausia naujiena, bet viskas turi savų privalumų ir trūkumų.

Daugelyje ekonomikos vadovėlių kartojama apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Žinia, paklausa be pasiūlos jau kažkas, bet va pasiūla be paklausos, tai jau nieko gero. Todėl niekada dorai neįsibėgėjusi “Lietuvos klubinių regatų Taurė” (LKRT) labai tikėtina – nuskęs. Jau rašėme, apie LKRT problemas, bet tašką šioje istorijoje padės, ne jos, bet iniciatyvos ir entuziazmo pabaiga. Tie, kurie turėjo jėgų stengtis įpūsti oro į šio reiškinio plaučius, užsiėmė kitais darbais, o tie, kurie šiuo reiškiniu nuo pat pradžių iki galo nepatikėjo (suprask mes) arba tiesiog tingėjo, ką nors daryti (jei ką – irgi tinka mums), tikėtina neužsiims šio reiškinio reanimavimu.

foto: www.piranija.eu

Visgi žlungant vienai iniciatyvai pernai gimė kita. Kiekvieną trečiadienio vakarą Klaipėdos uostininkus iš proto varo būrelis jachtų, kurių įgulos vėliau bare aptarinėja PAPA’us. Akivaizdu, kad ši tikrai “iš apačios” gimusi iniciatyva tik suaktyvės, o dalyvių gausės. Nuojauta kužda, kad PAPA’ų sulauksime ir Kaune ir gal Trakuose. Idėja juk velniškai gera!

Nenustebsime, jei po kategoriškos kritikos naujai susiformavęs “triumviratas” pasistengs naujo žurnalo Vėjo!3 numerio mums neparduoti. Na, tikrai nesame tokie reikšmingi, kad leidėjai suktų galvą dėl mūsų paistalų, bet panašu, kad vienokio ar kitokio žurnalo numerio (tikėtina, kad net ne vieno) sulauksime. Iš šio leidinio nesitikime nieko, nei gero nei blogo. Žmogiškųjų ir ne tik išteklių stokojantis žurnalas neturėtų nustebinti tekstų grožiu. Ieškosime jėgų nekritikuoti šio žurnalo.

Dėl pinigų stokos Kuršių marių regata vėl išvengs scenų ir alaus palapinių. Juk visi su malonumu prisimename laikus, kai Marytė vos girdimu balsu skelbdavo rezultatus. Be mikrofonų, scenų, nemokamo alaus ir visų kitų šventės atributų. Gal net sugrįš buriuotojų įvaizdžiui nieko gero neduoduodantis, bet savotiškai jaukus mąsinis gulinėjimas prie “baobabo”. Tikimės, kad komiškas Neringos meras inicijuos VC konteinerio pastatymą KMR metu. Detalizuoti šios problemos turbūt neverta.

Visiems besidomintiems buriavimu dėmesį atkreipti reikės ne tik į Kuršių marių regatą, bet ir RS-280 taurę. Praėjusiais metais iš palyginti arti stebėjome vieną RS-280 taurės etapą. Niekur kitur Lietuvoje neteko matyti tokios aršios kovos verdančios nuo starto iki finišo. Klubinių Kuršių marių regatų dalyviams galima tik kukliai patylėti, nes jei bet kuri RS-280 komanda rimtai startuotų bet kurioje Klubinėje regatoje, klausimų už ką statyti mums tikrai nekiltų.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į “Jigy-Jigy” komandą bei olimpinį buriavimą iš naujo atrandantį Taurą Rymonį. Tai stiprūs sportininkai, kurie gali visus nustebinti savo pasiekimais.

Žinia 2012 – olimpiniai metai. Ir Londone išvysime net 2 buriuotojus. Trečio sportininko pasirodymas atrankinėse varžybose nepavyko. Iš Gintarės tikimės tiek daug, kiek galima tikėtis iš Olimpinio medalio vėl siekiančios sportininkės. Šiuo metu Gintarei nepavyksta iškovoti medalių. Sunku suderinti namų ūkį su sportu. Kaip bebūtų Gintarė yra aukščiausio lygio buriuotoja. Savo meistriškumą ji jau ne kartą įrodė. Neabejojame, kad Londone Gintarė kausis “medal race”. Antrasis mūsų olimpietis tai burlentininkas Juozas Bernotas. Prispažinsime, kad nelabai jau ir nusimanome tose burlentėse. Visgi peržvelgus varžybų rezultatus ir įvertinus kitas aplinkybes manome, kad jo pasirodymas turėtų apsiriboti paskutiniu trečdaliu. Sportininkas dar jaunas, o Rio juk ne taip ir toli.

Jau balandį metę visus darbus stebėsime Amerikos Taurės (America’s Cup) Pasaulio turą, kuris pasipildys dar dviem labai stipriomis komandomis. O ir didžioji Amerikos taurė nenumaldomai artėja. Kalbama, kad britai startuos vadovaudami Ben Ainslei. Tie patys Britai pyksta dėl šio sportininko blaškymosi tarp olimpinio ir kitokio buriavimo. Ar nepasikeis olimpinės rinktinės sudėtis? Juk beveik pusė geriausių pasaulio Finn’istų britai. Tikrai bus smalsu stabėti intrigas stipriausioje pasaulio rinktinėje.

Tokie štai aktyvūs metai mums prieš akis. Ne kasmet juk sutampa didžiausi buriavimo renginiai: Olimpiada, Amerikos taurė, Volvo Ocean Race (ji samoningai nepaminėta, nes jei ir toliau jachtos byrės, tai regatos finišo galime ir nesulaukti). O pabaigai norime pasiūlyti visiems buriavimo mylėtojams liepos 29 – rugpjūčio 11 dienomis aplankyti artimuosius Londone.

Amerikos Taurės evoliucija: nuo sunkiasvorių traktorių iki dinamiškų bolidų

Esame ne kartą atvirai kritikavę Amerikos Taurę geriau žinomą kaip America’s Cup ir pakrikštijome ją traktorių lenktynėmis. Visgi po skandalingo 33 -ios Amerikos Taurės teismų maratono transformuotas varžymosi formatas, neišvengiamai pakeitė seniausią bei prestižiškiausią regatą.

34 Amerikos Taurė suskaidyta į tris pagrindines varžybas: the America’s Cup World Series; the Louis Vuitton Cup, the America’s Cup World Series ir the America’s Cup Finals. Finaliname etape buriuotojai susikaus sparnuotais 72 pėdų ilgio katamaranais. Komandos jau skundžiasi, kad šių katamaranų projektavimas ir statyba bus labai brangūs, neapsieinama ir be tradicinių apsisvaidymu kaltinimais bei viešo nepasitenkinimo organizatorių sprendimais. Visgi visi šie triukšmai ir purvai nublanksta prieš įžangines “America’s Cup World Series” (ACWS) varžybas.

Apšilimui prieš tikrąją Amerikos Taurę surengtos ACWS iliustruoja, kaip traktorių lenktynės visgi gali būti paverstos į Formulės 1  varžybas ant vandens. Visų pirma, katamaranai yra tikrai greiti, tiksliau – labai labai greiti. Beveik visada buriuojama dviženkliais greičiais, o 30 mazgų greitis nėra neįmanomas. Kai buriuojant su mūsų senuku tornado GPS fiksuodavo 15 mazgų greitį adrenalino būdavo su kaupu, o čia tokiu greičiu buriuojama nuolat.

Senojoje Amerikos Taurėje vairininkai, taktikai ir kiti protinguoliai atrodė kaip šapeliai prieš “malikus” (grinder). Tokių spintų ACWS nebeliko, tačiau nei vieno iš įgulos narių pulsas plaukimo metu nenukrenta žemiau 120 dūžių per minutę (ramybės būklėje normalus žmogaus pulsas 60-90 dūžių per minutę). Kadangi 24 tonos nebekabo kažkur giliai po jachtos dugnu buriuotojams tenka prisiminti laikus, kai šie buriavo švertbotais (didžioji dauguma profesionalių buriuotojų savo karjerą pradėjo būtent ten) ir pakibus ant krendiržių krenuoti. Žinoma, nuolatinis burių derinimas ir žaibiški manevrai niekur nedingo, todėl buriuotojai nuolat dirba reguliuodami bures. Atletiškumo šiam sportui tikrai netrūksta.

ACWS  regatų video medžiaga tikrai verta atskiro įrašo. Plaukimus galime stebėti gyvai, galime pasirinkti ar stebėti varžybas su komentatoriais ir nuolat besikeičiančiais rakursais, arba galime stebėti necenzūruotą veiksmą tiesiogiai iš katamaranų, kur ne tik matome, bet ir girdime viską ką tarpusavyje diskutuoja buriuotojai. Pasirodo, jie ne tik kartais keikiasi, bet dar ir pajuokaut spėja. Amerikos Taurės organizatoriai labai didžiuojasi jų sukurta “live line” grafikos sistema, kurios pagalba labai tiksliai ant tiesioginio vaizdo srauto užmontuojamos vedlinės į ženklus ir kiti varžybų distancijos elementai.

Šių katamaranų žiuri su įprastais guminiais kateriais nebepavytų, todėl dalis teisėjų plaukioja su vandens motociklais, o kita dalis stebi varžybas kompiuterio ekrane. Protestas po varžybų neįmanomas, nes žiuri už bet kokius taisyklių pažeidimus nuobaudas skiria nedelsiant. Kita inovacija –  judantys ženklai. Regatos vyriausias teisėjas turi teisę regatos metu judinti ženklus, distancija gali būti sutrumpinta arba pailginta, taip pat ženklai gali būti koreguojami pagal vėjo pasisukimus. Daroma viskas, kad būtų išvengta nuobodaus nesibaigiančio distancijos koregavimo ir starto laukimo.

Apie sparnus ir kitas šių monstrų detales galima diskutuoti valandų valandas. Mūsų nuomone geriausiai šių katamaranų “formuliškumą” iliustruoja šalmai. Amerikos Taurė išties tapo ekstremaliu sportu. Visos komandos bent kartą neišvengė virtimo, o kritimas nuo antvėjinės plūdės, kuri katamaranui apvirtus iškyla į 7 metrų aukštį, nėra pats saugiausias procesas,  ypač kai įgulą ir vandenį skiria kietas sparnas. Šonkauliai jau yra lūžę, tikėkimės didesnių traumų bus išvengta.

Džiaugiamės visomis inovacijomis ir sakome riebų TAIP naujai gimusiai Amerikos Taurei.

Žurnalas “Vėjo!3”: kokia nuotrauka jam tiktų ant viršelio?

Prisipažinsiu, kad pirkdamas naujausią lietuviško buriavimo žurnalo “Vėjo!3” numerį žadėjau sau, jog susilaikysiu nuo viešos kritikos. Nesinori vien tik bambėti keikiant visus tuos, kurie kažką daro, veikia ar kuria. Dėl tos pačios priežasties patylėjome ir po “Vėjo!3” debiutinio numerio pristatymo. Visgi šį “blogą” tikriausiai aplanko tiek mažai skaitytojų, kad jei ir būsime užmėtyti akmenimis – kaip nors pavyks išgyventi.

Kiekvienas man žinomas buriavimo žurnalas turi savo veidą ar išskirtinumą. “Yachting World” tekstuose kalbama apie jachtas ir renginius, kurie lyg moterys televizoriaus ekrane – patrauklios, bet nepasiekiamos (beje kadaise “Verslo klasėje” spausdinti straipsniai atitiko būtent tokį formatą). “Yachting Monthly” – pragmatiškas ir ūkiškas, “Yachts and Yachting” orientuotas į regatas ir vienas iš nedaugelio žurnalų išsamiai aprašančių švertbotus. Sąrašą galima būtų tęsti, tik klausimas ar verta? Akivaizdu, kad Lietuvoje auditorija yra per maža, kad bet koks ir taip mažos auditorijos žurnalas galėtų specializuotis, tačiau “Vėjo!3” neturi jokio savo veido. Skaitant jau antrąjį (o gal visgi trečiajį?) žurnalo numerį tampa aišku, kad tekstai rengiami tiesiog dėl tekstų. Grafomanija gal to nepavadinsi, greičiau jau žodžiai yra lyg per prievartą ištraukti iš autorių minčių. Žinoma, kuomet žurnalo autoriai dirba visuomenininiais pagrindais, tikėtis literatūrinio grožio naivu. Visgi straipsniai jame nėra nei konceptualūs, nei pragmatiški. Tarkim, straipsnis pradėtas apie gelbėjimą jūroje baigiamas “Grab bag” sudėtimi. Nejaugi “Grab bag” yra svarbiausias gelbėjimo jūroje elementas? O ką norėta pasakyti straipsniu-interviu su Gintare Sheidt? Ar tiesiog kad yra tokia Gintarė? Šio žurnalo skaitytojas ir taip žino, kad yra tokia labai stipri sportininkė, tai kokia teksto vertė buriuojančiam skaitytojui?

Žurnalas, kiek kitaip nei laikraštis, sienlaikraštis ar blogas pirmiausia vertinamas pagal turinio kokybę. Skirtingai nei pirmojo numerio, naujausiame akivaizdžiai nekokybiškos nuotraukos akių nebado. Visgi turinio menkavertiškumas stulbina. Jau minėtas “Vėjo!3” pagrindinis (tikriausiai jį reikėtų vadinti vedamuoju) straipsnis – interviu su Gintare Sheidt. Straipsnis išties vertingiausias visame žurnale, tačiau skaityti analogišką interviu “Stiliuje” buvo gerokai įdomiau. Žurnalas buriuotojams ir interviu norėtųsi buriuotojiško. Na, juk nesunku pasidomėti apie ką tas olimpinis buriavimas sukasi. Nejaugi sunku sugalvoti klausimą “Kaip pasirenki kurioje starto linijoje startuoti?”, arba “Kuri regata tau buvo sunkiausia/įsimintiniausia?”, paklausti, kaip ji jautėsi, kai aukso medalį Pekino olimpinėse žaidynese iškovojusi Anna paskutinį plaukimą ir regatą laimėjo tik sportinės sėkmės dėka, matyt, pranoktų bet kokius lūkesčius. Perskaitęs klausimą “Ką auginate darže?” (!!!) pradėjau ploti. Tiesiog ovacijos. Paskutiniuose “Yachting World” numeriuose publikuojami interviu su britų olimpinės buriavimo rinktinės nariais. Kreipiuosi į žurnalo “Vėjo!3” redkolegiją ar vienasmenę redakciją: jei dar nors kartą ketinate publikuoti interviu su buriuotojais atkeliaukite į svečius pavaišinsiu kava ir duosiu žurnalų pavartyt, klausimus nusirašyt.

Yra žurnale straipsniai, kurie lyg ir turtėtų būti praktiški savo turiniu, tačiau dar labiau nuvilia. Vertinu ir gerbiu Gvidą M. kaip inžinierių, konstruktorių. Ne vieną puodelį arbatos su pagardais ir be jų esame išgėrę diskutuodami apie jachtų konstrukciją ar kitas technines detales. Tačiau keli puslapiai teksto, kuriuos apibendrinti galima teigiant, kad “Naviguotis reikia”, na visomis tomis kvailystėm užsiiminėti: dėti taškus ir t.t. Kas galėjo pagalvot..

Straipsnis apie laivo paruošimą žiemai neatsilieka nuo bendro konteksto. Nesu tikras ar žiemos sezono metu jachtą laikyti su stiebu yra gerai ar blogai. Pučiant net ne tokiam ir stipriam vėjui, įlipus į jachtą stovinčią ant kranto su stiebu ji purtosi, vibruoja ir dreba. Nežinau kiek ši vibracija grėsminga ar žalinga, tačiau praleisti pusdienį nurenkant stiebą ir dar vieną pusdienį jį vėl surenkant manau verta. Arba tarkim kas nutinka virvės struktūroje, kai ten esanti drėgmė užšąla – nežinia, bet tikriausiai kažkas nutinka, nes apie tai paklausti virvių gamintojai teigia, jog norint užtikrinti virvių ilgaamžiškumą jas žiemai reikia išverti, pakeičiant laikinomis pigiomis virvutėmis. Praktinių patarimų kokybę geriausiai iliustruoja patarimas skelbiantis, kad norint apsaugoti sraigtą nuo ilgapirščių (jei šio neįmanoma nuimti) jį reikia apsukti skuduru. Jei netyčia sugestų jūsų automobilio užraktas, uždenkite jį su paklode arba pledu – tai apsaugos nuo ilgapirščių. Manau, kad toliau tęsti patarimų kritikos nebeverta.

Šios, gal kiek bekompromisės, kritikos skaitytojai tikriausiai mane pasmerks, teikdami, kad tai yra vienintelis buriavimo žurnalas ir jau vien tai yra didelė vertybė. Ponia Dalia iš Seimo taip pat yra nacionalinė vertybė. Leidinio vertybė – tai ne faktas, kad jis yra, o jo turinys. Jeigu šis žurnalo numeris ir kažko vertas, tai ši vertė yra lygi sunaudoto popieriaus vertei. Kadangi šis žurnalinis popierius nekaip dega, taigi ir ta vertė nekokia. Ir Gintarės (mano subjektyvia nuomone ji yra ne tik Lietuvos buriavimo bet ir nacionalinis pasididžiavimas) nuotraukos ant viršelio nenusipelnė.

Amerikos taurė: saulėlydis ar nauja pradžia?

Tradicines bures pakeitė išnaujo atrastas sparnas

Jau keletą kartų Vėjopamušalai išsakė savo nuomonę apie Amerikos Taurę. Ir ši nuomonė laikui bėgant nepasikeitė. Penktos kartos Amerikos Taurės jachtos (tokiomis buriuotojai plaukė paskutinės Luis Vuiton Taurės metu) – traktoriai. Tikrų tikriausi traktoriai – sunkus, lėti ir gležni. Amerikos Taurės įvaizdį dar labiau nusmukdė nesibaigiantis teismų maratonas.

Oracle nusprendė plaukti trimaranu
Oracle nusprendė plaukti trimaranu

Visgi atėjo laikas prisipažinti, kad pradėjome su nekantrumu laukti artėjančios Amerikos Taurės kovos. Galų gale AC atsirado kažkas naujo: traktorius pakeitė F-1 bolidai. Tokie, kokių pasaulis dar nematė.

Taigi, Jachtos (dėl šio termino buvo ginčijamasi teisme ir teismas galiausiai pripažino, kad ir katamaranai ir trimaranai yra jachtos). 90 x 90, tai du pagrindiniai parametrai pateikti jachtų projektuotojams. Jachtos ilgis ir plotis negali viršyti 90 pėdų. Sprendimas akivaizdus – daugiakorpusinė jachta. Alinghi pasirinko katamaraną, Oracle nevisai tikrą trimaraną. Oracle trimaranas nėra tikras trimaranas, nes pagrindinė vidurinio korpuso funkcija – atlaikyti stiebo ir burių sukuriamas apkrovas. Šiai jachtai pradėjus plaukti, praktiškai iškarto vidurinis korpusas pakyla iš vandens ir Oracle trimaranas pradeda judėti ant vienos plūdės. Tuo tarpu Alinghi apkrovas išdalino naudodama atramų ir trosų sistemą. Jei nors vienas šios sistemos elementas neatlaikytų, visa laivo konstrukcija taptų keliasdešimt kartų silpnesnė, ko pasekoje laivas sugriūtų(?) ( lietuviškas vertimas ne visai tikslus – angl. Collapse). Taigi, Oracle turi didesnę atsargą inžinerine prasme, bet didesnį pasipriešinimą. Konkurentai Alinghi turi mažesnį pasipriešinimą, bet didesnę riziką laivui sugriuti.

moderniųjų katamatanų priekiai primeną žvaigždžių karus
moderniųjų katamatanų priekiai primeną žvaigždžių karus

Abi komandos naudoja WPT (wave piercing technology) formos korpusus, kurie suprojektuoti taip, kad užuot plaukę virš bangų, plaukia per jas kiaurai. Ši technologija buvo sekmingai panaudota projektuojant trimaraną IDEC, kurio vienas plaukdamas Francis Joyon  pagerino plaukimo aplink pasaulį rekordą.

O kaip Burės? Oracle nusprendė, kad visiems įprastos minkštos burės yra perdaug banalu, neįdomu ir sukonstravo didžiausią pasaulyje burę-sparną. Nepatvirtintais duomenimis ši burė yra 20%-30% efektyvesnė už įprastinę burę. Nepaisant to Alinghi kategoriškai neigia naudosianti sparną vietoj burės. Kiek tame tiesos pamatysime šiems dviems gigantams susitikus vandenyje. Continue reading Amerikos taurė: saulėlydis ar nauja pradžia?

Nedidelė, sportiška, transportuojama #2

Skippi 650 Race

“Kainos ir smagumo santykis” 4_1
6gr

Ilgis:

6,50 m

Vaterlinijos ilgis:

6,10 m

Plotis:

2,48 m

Grimzlė:

0,25/1,50 m

Vandentalpa:

700 kg

Burių plotas (Grotas + Stakselis):

27 m2

Genakeris:

35m2

Kaina:

nuo 15 000 eur

Privalumai:

Laivynas – tarsi uraganas į nedidelių, sportiškų ir transportuojamų jachtų rinką įsiveržusi Skippi 650 tapo viena labiausiai paplitusių jachtų klasių Europoje.

650r1Kaina – Skippi 650, tai viena pigiausių jachtų mūsų apžvalgose. Naujas, varžyboms tinkamas Skippi su visa įranga kainuoja apie 22-25 tūkstančius eurų. Būtent dėl mažos kainos ši jachta sparčiai populiarėja visoje Europoje.

Transportavimas – jachta be įgulos sveria vos 700 kg ir turi pakeliamą falškylį. Taigi, gali būti nesunkiai transportuojama praktiškai su bet kokiu lengvuoju automobiliu. Ir nuleidžiama į bet kokį vandens telkinį kuriame norite buriuoti

Trūkumai:

Gamintojas – Jachta gaminama Lenkijoje. Daugeliui buriuotojų iš Lietuvos ši laivus gaminanti šalis gali asocijuotis su neigiamomis jachtų savybėmis.

Dydis – Tik 6,5 metro, lengvutė jachta gali būti kiek per maža ilgiesiems Kuršių marių regatos etapams, kurie kartais gali būti išties sudėtingi.

Nedidelė, sportiška, transportuojama #1

lake-garda-2003Vėjopamušalų bičiulis paprašė, kad padėtume jam išsirinkti nedidelę, sportišką, lengvai transportuojamą ir, žinoma, nebrangią jachtą. Beje, ir laikas įsigyti svajonių laivelį tam tikra prasme patogus – kainos ‘važiuoja’ žemyn o tiems, kurie sutaupė vieną-kitą-trečią litą tai gali būti seniai laukta proga. Taigi, padarėme rimtą rinkos tyrimą, kurį nuslėpti būtų labai jau negražu. Nuo šiol jums kiekvieną savaitę pateiksime po vieną mūsų bičiulio suformuluotas sąlygas atitinkančią jachtų klasę. Žinia, didžiąją dalį čia apžvelgiamų jachtų esame matę tik iš šono, o apie kažkurias esame tik skaitę interneto forumuose ar žurnaluose, bet nepatingėjus išnarstyti įvairius informacijos šaltinius, vienokią ar kitokią nuomonę galima susidaryti..

Apžvalgas pradėsime nuo mūsų pamėgto laivelio Platu 25, kurį Europoje gamina garsioji „Beneteau“. Laivelis kiek senoviškas, bet nemažėjantis laivynas visame pasaulyje tikrai liudija, kad jachta verta dėmesio. Taigi apie viską nuo pradžių

Platu 25

“Patirtis ir Tradicijos”farr_25

Ilgis: 7,50 m
Vaterlinijos ilgis: 6,74 m
Plotis: 2,52 m
Grimzlė: 1,58 m
Vandentalpa: 1250 kg
Burių plotas (Grotas + Stakselis): 32 m2
Genakeris: 48m2
Kaina: nuo 13 000 eur

Privalumai:

gausus laivynas visame pasaulyje

Išties laiko patikrinta klasė – tai tikriausiai ilgiausiai išlikusi šio dydžio jachtų klasė Europoje. Bruce Farr tikrai nesusigadino savo vardo suprojektavęs šią jachtą. Ne taip jau senai ji tapo nacionaline Naujosios Zelandijos sportinių kylinių jachtų klase.

Greičio ir lenktyninio balo santykis – peržvelgus įvairių regatų rezultatus akivaizdu, kad dažnai ši jachta aplenkia savo balą, dėl to jas galime išvysti laiminčias įvairiausias regatas.

Patogumas – radome ne vieną straipsnį, kuriame šio laivelio denio išplanavimas pateikiamas, kaip patogumo etalonas. Mums tai labai svarus argumentas tikint, kad šiuo laiveliu tikrai smagu buriuot.

Trūkumai:

Sudėtingas transportavimas – dėl standžiai pritvirtinto falškylio ši jachta yra sunkiai transportuojama (norint ją iškelti ar nuleisti į vandenį būtinas kranas). Papildomos išlaidos, papildomi nepatogumai – nėra nieko bjauriau už niekaip nepasirodančio kranisto laukimą.
Amžius – laivo projektas tikrai senas ir panašu, kad ši klasė po truputį pradės nykti. Sutikime, kad smagiau buriuoti su jachta kurios grotas pasižymi kuprota galine kraštine, o genakeris keliamas ant bušprito.

Ko reikia regatai?

Beveik kiekvieną savaitgalį, Kauno mariose ir Galvės ežere galima išvysti startuojančias ir finišuojančias jachtas. Ilgą laiką vakarų Lietuvos buriuotojai negalėjo džiaugtis tokia sportine prabanga ir tenkindavosi kaip uraganas užklystančia Kuršių marių regata bei keliomis negausiomis rudeninėmis varžybomis.

foto - "profsajunga"
foto - "profsajunga"

Visgi artėjantį buriavimo sezoną (kurio niekaip nesulaukiam) vakarų Lietuvoje regatų padvigubės(!). Jau dabar aišku, kad sezoną atidarys Minijos jachtklubo narių organizuojama “Pilypo taurė” . Praėjus kelioms savaitėms buriuotojus kvies mūsų bičiulio iš dviejų vandenų krašto inicijuojama regata (tikslesnę informacija organizatoriai, manau, greitu laiku tikrai paskelbs). O prieš bene seniausią lietuvišką šventę – Jonines, visi bus kviečiami į Klaipėdą. Dabar pats laikas pradėti rūpintis navigacinėmis šviesomis ir kita naktiniam buriavimui būtina atributika, nes „Joninių nakties regata“ tikrai atitiks savo pavadinimą ir vyks tamsiu paros metu.

Kadangi net dvi iš šviežių regatų organizuoja mūsų bičiuliai, tai norim to ar nenorim, esam nuolatiniai diskusijų apie regatų organizavimą ir kokybę dalyviai. Bandėme suformuluoti tai ko reikia gerai regatai:

  • Dokumentai. Visų pirmą visa varžybų informacija turi būti tinkamu laiku ir suprantamai pateikta. Negalime pasigirti regatų gausa. Tai natūralu, nes ir buriuoti neišplaukdami iš teritorinių vandenų nelabai turime kur, todėl tie kam įdomus sportinis buriavimas dažniausiai dalyvauja visose vykstančiose regatose. Visgi iš pagarbos dalyviams, kiekvienas organizatorius turėtų varžybų dokumentus paviešinti bent pusmetį prieš regatą. Buriuojantiems juk reikia pranešti artimiesiems, kad būtent tą savaitgalį, kai visi laukia jo ravint braškes jis būsiąs jūroje, mariose ar ežere.
  • Infrastruktūra. Kiekviena regata prasideda ir baigiasi krante. Be jachtoms būtinos kranto infrastruktūros gera regata neįmanoma. Jei trūksta švartavimosi vietų, elektros lizdų vandens ar elementarių tualetų susiduriama su gausybe nepatogumų, kurie gali sugadinti nuotaiką dar net neprasidėjus regatai (akmenėlis į regatos “Marių burės” daržą).
  • Autorius: Lina Valuntonytė
    Autorius: Lina Valuntonytė

    Regatos vykdymas. Tai tikrausiai pats svarbiausias regatos elementas. Nuo to, kaip vykdoma starto, finišo procedūra, metami ar parenkami ženklai priklauso kiek džiaugsmo regatos dalyviai patirs.

  • Rezultatų skaičiavimas. Tikriausiai kiekvienas nors kartą dalyvavęs regatoje žino, koks nemalonus jausmas sėdėti ir laukti kol jo didenybė teisėjas iškelta galvą atvers sekretoriato duris ir išdidžiai prie skelbimu lentos prikabins keletą popiergalių, kuriuose kiekvienas regatos dalyvis mato kažką itin svarbaus. Asmeniškai mums šis epizodas patinka, visgi dažnai pasitaiko, kad jis kiek per ilgai užsitęsia ir tampa baisiai bjaurus, dažnai apkartinantis gyvenimą iš tolimesnių miestų atvykusiems.
  • Vakarėlis. Kiekviena save gerbianti regata neatsiejama nuo uždarymo vakarėlio. Kartais šie būna iš anksto suplanuoti ir organizuoti, kartais įvyksta improvizuotai. Bet mes, kaip nereti regatų dalyviai manome, kad bent puse regatos grožio priklauso nuo vakarėlio gėrio. Žinoma, visiems neįtiksi ir visada atsiras niurzgančių dėl prasto alaus ar netinkamos muzikos. O kartais nutinka taip, kad nė vieno bambeklio nesurasi. Štai pirmosios “Marių burių” regatos vakarėlis buvo toks šiltas, mielas ir smagus, kad ši regata tikriausiai ilgai liks neišstumta iš Vėjopamušalų visų laikų topo. Kokia gero vakarėlio paslaptis? Jei atvirai – nežinome.

Tai tik pagrindiniai mūsų išskirti vykusios regatos bruožai. Jei manote, kad jų yra daugiau ar juos reikėtų formuluoti kiek kitaip – laukiam jūsų komentarų. Mažiausia, ką galime pažadėti, kad jie tikrai padarys įtaką naujosioms šių metų naujokėms-regatoms.

Didžiausia regata?

volvoheader1

vejopamusalai.lt rašė apie pačias įvairiausias buriavimo formas. Visgi mūsų dėmesio nė karto nepatraukė virtualus buriavimas. Ši buriavimo forma, tai tarsi bealkoholinis alus – paimtas geras daiktas išmesta viskas kas jame yra vertingiausia. Kaip ten bebūtų,  daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių kasdien praleidžia po kelias valandas dalyvaudami virtualiojoje „Volvo Ocean Race” regatoje .

Virtualios regatos nugalėtojas laimės naują automobilį (kaip nekeista – Volvo). Bet greičiausiai ne prizas, o galimybė tapti VO 70 strategu lėmė tokį šio žaidimo pasisekimą. Juk kiekvienas svajojame nors pusdieniui tapti bene moderniausios jachtos pasaulyje įgulos nariu. Ir štai paspaudus kelis kompiuterio mygtukus, bet kas – nesvarbu kokią buriavimo patirtį turintis, gali tapti net ne šiaip keleiviu, o strategu, kapitonu ir šturmanu. Mokslininkai dažnai kalba, kad internetas pakeitė žmonių bendravimo įpročius ir, tikriausiai, visus gyvenimo aspektus. Akivaizdu, kad atėjo laikas ir buriavimui.

Kaip ir realiame gyvenime, virtualioje regatoje gausybe spekuliacijų. Kiekvienas buriuotojas yra ne kartą girdėjęs visokiausių kalbų apie „balus”, šališkus teisėjus ir t.t.. Ir internetiniame žaidime tokios kalbos nerimsta. Forumai kaista nuo informacijos apie laivus, kurie nepaaiškinamai mistiškai plaukia greičiau nei kiti. Sklando legenda, kad buriuotojai iš Olandijos (olandų kompanija organizuoja šią regatą) turi akivaizdų pranašumą ir nuolat pirmauja šioje regatoje.

Kaip ir kiekvienoje regatoje, taip ir šioje „butaforinėje” labiausiai vertiname smagumą. Nepaisant to, ar turi kažkas nesąžiningų pranašumų ar ne, geriant rytinę kavą mums smagu pakoreguoti kursą ir matyti, kaip lenkiame ar esam aplenkti tūkstančių jachtų.

Kiek simboliškai atrodo tarptautiniame kontekste ištirpstanti didesnė nei penkiasdešimties buriuotojų iš Lietuvos grupelė. Įdomu ar „Ambersail” aplankys ir šią Lietuvių diasporą? O tuo tarpu linkim sekmės visiems lietuvaičiams startuosiantiems šeštadienį!

Iš po pamušalo 2008

Po ilgų diskusijų ir abejonių, ar nevertėtų paslėpti šio teksto juodraščių archyve, skelbiame subjektyvią vejopamusalai.lt nuomonę apie tai kas gero ir ne tiek gero nutiko lietuviškame buriavimo pasaulyje praėjusiais metais. Ir traukiam iš po pamušalo tai, kas įsiminė 2008 metais:

Geriausia Foto – juk jūs žinote, tai – būtent ta nuotrauka, kurios nepamatė mūsų “įslaptinta” komisija.

Blogiausia Foto – juk jūs tai irgi žinote. one.lt stiliaus nuotraukos, kuriose buriavimo vilkai su ‘bonka’ rankoje. Gal jau laikas suaugti?


Geriausias video – patartina jachtoje visuomet nešiotis kamerą, nes nežinia kada šalia jūsų pasirodys VOR jachta. Ovacijos – b/j Piranja įgulai už geriausią metų video.

Blogiausias video – profesionalios kameros ir zujantys kateriai nekompensuoja įgūdžių ir patirties stokos. Žiūreti KMR video ataskaitas gali tik kantrūs arba save vaizdeliuose atpažįstantys buriuotojai. Mes irgi žiūrėjom. Linkim, jog ši tradicija išliks. Tik geresnės kokybės.


_tb_gintare_29
Gintarė

Geriausias Startas – be abejonės, Gintarės startas Pekino olimpinėse žaidynėse.

Blogiausias Startas – b/j “Baraka” startas S.Marcinkevičiaus Taurės regatoje. Startas, žinoma, buvo pavyzdinis, bet sportinis “kuklumas” užgožia meistriškumą.


Geriausias Finišas – buriuoti turi būti smagu! Todėl geriausio finišo apdovanojimo nusipelno visos jachtos “nusiėmusios” nuo II-ojo Kuršių marių regatos etapo. Jei buriavimas būtų tik finišas, šie buriuotojai būtų absoliutūs profai.

Blogiausias finišas – Finišo nebuvimas irgi finišas. Apdovanojimas skiriamas EŽK organizatoriams.


Geriausias internetinis Startas – kadangi būtų neetiška apdovanoti save (ir visai susipainiojome vejopamusalai.lt gimimo datose)  Geriausio internetinio Starto titulą skiriame www.arbusis.lt . Gal kiek per daug tiesiogiai verstų užsienio tekstų, nes mus labiau džiugina lietuviškos aktualijos ir taiklūs Roko pastebėjimai. Tikras asmeninis blogas, kuriame telpa ir VOR, ir katės. Geriau nieko nėra.
Geriausias “Blogas”http://nauticalis.livejournal.com. Už literatūriškumą, nuoširdumą ir tikrumą. Vienintelis priekaištas – mes norim daugiau, daugiau tekstų!

Blogiausia internetinė svetainėwww.lbs.lt, jei kas nors manote kitaip, taip jums ir reikia. Tikėkimės 2009 metais šį titulą galėsime skirti kitiems.


Geriausia lietuviška regata – Nemuno deltos burinių laivų regata “Marių burės”. Šilčiausia, jaukiausia ir tikrai smagiausia regata šiais metais.

Geriausia tarptautinė regata“Baltic Sprint Cup” regata, tapusi kokybės etalonu Baltijos jūroje. Nuostabūs laivai, puiki organizacija. Ko trūksta? Nebent daugiau dalyvių iš Lietuvos.

BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas
BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas

Blogiausia regata – tokios nėra. sveikinam kiekvieną iniciatyvą, nes jų vis dar trūksta.


Geriausias Baras – Smiltynės jachtklubo baras, su puikiais kokteiliais, patogiomis sofutėmis ir Karibų salą primenančia atmosfera. Prieš metus net pasvajoti nedrįsdavome, kad tokia vieta gali atsirasti apkerpėjusiame Smiltynės uoste.

Blogiausias Baras – uždarytas baras. Tai tinka ir Smiltynės jachtklubo barui, kurio likimas neaiškus. Nesunku įsivaizduoti, kaip džiūgauja anonimai-bambekliai, nes į jachtklubo baseiną vėl sugrįš antytės…


Metų frazė – “…lygiuot, ramiai…”. Dar visai neseniai buriuotojai pelnytai ir nepelnytai būdavo tapatinami su neišsiblaivančia bohema. Ar sukarinta rikiuotė jiems prideda rimto oficialumo?


Specialaus “Metų svajotojo” paminėjimo nusipelno Raimis – kuriam pavyko įgyvendinti savo gintarinės jachtos svajonę


Turite savo geriausius ir blogiausius? Nesutinkate su čia pateiktu vertinimu? Velniop kuklumą – šūktelkit apie tai komentaruose!