Vėjo pamušalai

XVII–XVIII a. šalia įprastinės jūrinės veiklos pradėta buriuoti ir dėl paties plaukimo. Ne žvejoti, ne prekiauti, ne kariauti, – tik buriuoti. Kelionės burlaiviais pradėtos vertinti kaip suteikiančios malonumą ir tapo gyvensenos dalimi. Pramoginis ir sportinis buriavimas – tai buriavimas sau pačiam. Tai gyvenimo būdas, kurį tiksliausiai apibrėžia žodis jachta. Lietuva po burėmis – jūrinė kultūra, prisistatymas pasauliui per jūrą, laisvės dvasia…

Buriavimas Klaipėdoje ir Lietuvoje XIX–XX a. pirmojoje pusėje

Visiškai dėsningai buriavimo kultūros pirmosios apraiškos užfiksuotos uostamiestyje. XIX a. pirmojoje pusėje augančiame Klaipėdos uoste buriuoti pradeda iš Anglijos ir Norvegijos atsikėlę pirkliai. 1869 m. įvyksta pirmoji jachtų regata. Populiarėjantį miestelėnų buriavimo sąjūdį vainikuoja 1884 m. įkurta Memeler Segel-Verein (Klaipėdiečių buriuotojų sąjunga). Jos nariai jachtas laikė bendrame jachtklube, dalyvavo jūrinėse regatose ir rengė iškylas bei varžybas Kuršių mariose. Iki 1914 m. sąjunga suvienijo daugiau kaip šimtą narių.

1875 m. vienas turtingiausių aristokratų buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse grafas B. H. Tiškevičius įgyvendino savo troškimą keliauti jūra, kai Prancūzijoje pasistatė įspūdingą modernią dvistiebę jachtą Zemajtej ir nuburiavo ja iki Viduržemio jūros. Burlaivis, kurio projektas buvo jachtų dizaino viršūnė, tapo žinomas tarp Europos jūrininkų. Grafas planavo iš Raudondvario leistis į kelionę aplink pasaulį, tačiau jo žmonai burlaiviai, kad ir prabangūs, nekėlė didelio susižavėjimo. Po poros metų Zemajtej parduota.

Žymus lietuvių muzikas ir dailininkas M. K. Čiurlionis (1875–1911) sunegalavęs aktyviausiu kūrybos metu buvo priverstas atsitraukti nuo darbų. Menininkas poilsiui pasirinko Krymą ir Kaukazą bei šalia plytinčią Juodąją jūrą. 1905 m. vasarą jis praleido keliaudamas po kalnus ir buriuodamas jūroje. Geras poilsis M. K. Čiurlioniui suteikė energijos kurti tapybos ir muzikos šedevrus.

1918 m. paskelbus nepriklausomą Lietuvos Respubliką, atsirado ir jūreivystei prijaučiančių, moderniai Lietuvos jūrinei tradicijai pradžią davusių žmonių. Išsiskyrė jaunimo organizacijos, ypač jūrų skautai. Kaune nuo 1921 m. veikė Lietuvos jachtklubas. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos 1923 m. leido iškelti bures platesniuose vandenyse: Kuršių mariose ir jūroje. 1926 m. rudenį jachta Budys nuplaukia iki Liepojos (Latvija) – tai lietuvių jūrinio buriavimo pradžia. Toliausiai nuburiuoja Gulbė, 1932–1933 m. pasiekusi Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Anglijos krantus. 1935 m. įkuriama Lietuvos buriuotojų sąjunga, kurios jachtos Tegu, Vytis, Gintaras ir Argus dalyvavo Pabaltijo buriuotojų suplaukime Fårösunde (Gotlando sala) ir tarptautinėje regatoje iki Ventspilio. Įsimintiną pergalę iškovojo Žalčių Karalienė, 1937 m. laimėjusi pirmąją Gotland Runt regatą. Klaipėdoje ir Nidoje 1938 m. vyko tarptautinė regata, kurioje svečiavosi latviai ir estai. Iki 1939 m. žemyninėje Lietuvos dalyje buriavimas vystėsi didesnėse upėse ir jų intakuose.

1939 m. pavasarį Klaipėdos kraštą susigrąžino Vokietija. Apie 10 jūrinių jachtų perplukdė į nedidelį Šventosios uostą. Netekus Kuršių marių, aktyvesnė buriuotojų veikla persikėlė į Lietuvos vidaus vandenis: Rėkyvos ežerą prie Šiaulių, Trakų ežerus atgautame Vilniaus krašte. Buriuojama ir Nemune bei Nevėžyje netoli Kauno. Vokiečių okupacijos metais (1942–1944 m.) susikūrė Šiaulių, Kauno ir Vilniaus klubai, kuriuose dirbo Buriavimo mokyklą Klaipėdos jachtklube baigę buriuotojai ir kiti nuo jūros atsikėlę buriavimo entuziastai. Antrojo pasaulinio karo metu Šventojoje vyko buriavimo kursai, buriuota į Švediją ir Latviją.

Grafo B. H. Tiškevičiaus prabangios jachtos “Zemajteij” (ilgis 42 m, plotis 7m, grimzlė 4m, burių plotas 960 m2), plaukiojusios nuo 1875 m. iki 1914 m., paveikslas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys (atvirukas)

Read the rest of this entry »

Praėjusiais metais išsakėme savo subjektyvius pastebėjimus. Šiemet atsiklausėme ir jūsų nuomonės. Taigi, apie tai ką apie 2009-uosius manote Jūs ir kaip vertiname mes:

Metų jachta

Skaitytojai balsavo, kad metų jachtos titulo labiausiai nusipelnė “Ambersail”. Kiti paminėjimai šioje kategorijoje – “Lietuva”, “Baraka”.
Negalime ginčytis su tokiu aiškiu skaitytoju pasirinkimu, tik manome jog atskiro paminėjimo verta jachta “Jigy Jigy”, kuri puikiai startavo įvairiose regatose ir pasiektais rezultatais nepadarė gėdos Lietuvos buriuotojų bendruomenei.

Metų debiutas

Skaitytojai minėjo naujai surengtas regatas ir Lietuvos klubinių regatų taurę. Kadangi naujosios regatos yra ir Klubinių regatų taurės įskaitoje, galime drąsiai teigti, kad skaitytojų nuomone Metų debiuto titulo nusipelnė Lietuvos klubinių regatų taurė.
Na, o Vėjopamušalų vardu, kaip metų debiutą norėtume paminėti Viktoriją Andrulytę , kuri Europos jaunimo iki 18 metų čempionate iškovojo sidabro medalį.

Metų buriuotojas

foto: www.1000odiseja.lt

Skaitytojai metų buriuotoju išrinko Liną Linkų Ivanauską. Keliam rankas į viršų, sveikinam ir linkim.. Tikrai nėra nė vieno labiau verto šio paminėjimo.

Metų  Lietuvos buriavimo įvykis

The Tall ships’ Races Baltic 2009 tikrai paliko neišdildomą įspūdį ne tik kranto žmonių, bet ir buriuotojų atmintyje. Šis renginys skaitytojų buvo dažniausiai minėtas ir išrinktas Metų Lietuvos buriavimo įvykiu. Dar daug minėta “1000 Odisėja”. Du išties dideli ir įsimintini įvykiai 2009-aisiais ir abu verti paminėjimo.

Metų pasaulio buriavimo įvykis

Volvo Ocean Race ir tik Volvo Ocean Race buvo paminėta skaitytojų užpildytose anketose. Reikšmingesnio įvykio ir mes nesugalvojam, taigi Metų pasaulio buriavimo įvykis - Volvo Ocean Race.

Metų nevykelis

Tik vienoje iš anketų buvo teigiama, kad nevykelio titulo nusipelnė “tas kuris sėdi krante”, dauguma parašiųsių įvardino vieną ir tą patį žmogų/jachtą. Šįkart pirštais nebadysim. Tiesiog akivaizdu, jog vejopamusalai.lt skaitytojams nepatinka buriuotojai besivaržantys krante.

Pirmąją vietą skaitytojų balsavime pasidalino www.minija.com ir www. arbusis.lt. Vėjopamušalai.lt vardu norėtume paminėti www.470.lt, kuri aktyviai, patogiai ir suprantamai pateikia visas klasės ir ne tik naujienas. Unikali iniciatyva ir internetinis puslapis Lietuvoje. Sveikiname!

foto: http://bmworacleracingblog.blogspot.com/

Buvom begalo pikti, susinervinę ir nusivylę, kai garsioji Amerikos Taurė niekaip neprasidėjo. Permažai vėjo, perdidelės bangos? Mūsų supratimu buriavimo esmė ne tame. Bet…visada yra „bet“. Kai šiandien (penktadienį) jie galų gale startavo galime tik žavėtis.

5 mazgai vėjo, šie monstrai lekia 20 mazgų greičiu. Suvokiama? Nelabai. O dar labiau nesuvokiama, kai James Spithil neužmiršdamas match race tradicijų dar neprasidėjus startui atakavo (kitaip to manevro nepavadinsi) Alinghi. Pašokom, nuo foteliu laukdami kas bus. Būtų naivu tikėtis, kad tokio lygio regatoje išvystume susidurimą. Visgi, beveik milijardas užsienio valiutos kaunasi ant vandens, bet baudos sulaukėme. Tikriausiai niekas nesitikėjo išvysti tokius agresyvius manevrus tarp šių daugiakorpusinių jachtų.

Šia akimirką jachtos įpusėjo laviruotę. BMW Oracle turi akivaizdžią persvarą plaukiant prieš vėją, įdomu, ko sulauksime plaukiant pavėjui.

BMW Oracle persvara tik padidėjo plaukiant pavėjui. Akivaizdu, kad technologiškai sparnas yra sudėtingesnis ir tobulesnis. Tam sunku paprieštarauti.

Sunku pasakyti ar oro sąlygos buvo tinkamesnės BMW Oracle ar jie tiesiog – geresni buriuotojai greitesnėje jachtoje. Persvara visoje distancijoje buvo akivaizdi. Gaila, kitą (ar kitus) startus bus nebe taip įdomu žiūrėti.

Įspūdingas starto manevras atpirko visas nuoskaudas, kurias sukūrė vis atidėliojami startai. Buriavimas, kai reikalingos itin specifinės sąlygos mūsų nežavi, visgi šie sveiku protu nesuvokiamu greičiu plaukiantys laivai (jachtomis juos vadinti nepadoru) – žavi.

Kai visos pasaulio jūros ir vandenynai mirga nuo didelių ir mažų jachtų ar burlaivių burių, sunku surasti kažką tokio, kas nustebintų buriuotojų bendruomenę. Bet štai viso pasaulio žiniasklaida pradėjo skelbti  žinią, kad 50 mazgų burlaivio greitis – pasiektas. Pakilęs ant povandeninių sparnų trimaranas l’Hydroptère 500 metrų atstumą įveikė plaukdamas vidutiniu 51,38 mazgų greičuų. Prieš akis iškyla 1969 metais išleistoje knygoje parašyta pastraipa, kad greičiau nei 50 mazgų burėmis varoma transporto priemonė plaukti negali. O bandymų juk buvo daug…

daugelis jų baigėsi itin nesėkmingai

ir į jachtas nepanašūs