Kur dingo Kovas?

Pavasaris prasideda kovo mėnesį, bet Kovas ne tik mėnuo, o ir buriuotojas, autorius, garbės teismo narys – Paulius Kovas, kuriam tikriausiai mielesnis pristatymas kapitonas Paulius Kovas.

Kapitonas yra ne tik pareigos ar diplomo tipas, kapitonas – tai lyderis ir autoritetas. Jeigu yra tekę susidurti su Steponu Kudzevičiumi, Ignu Miniotu, Valdemaru Vizbaru ar Viktoru Golubovskiu suprantate ką turiu galvoje.

Ir štai vakar Lietuvos Garbės ceremonijoje už iškritusio per bortą žmogaus gelbėjimą buvo apdovanotas Linas (Linkus) Ivanauskas. Jeigu nežinote, tai Linkus kiečiausias buriuotojas Lietuvoje ir normalu, kad jis ėmėsi iniciatyvos ir organizavo iškritusio buriuotojo gelbėjimą. Bet, kur dingo kapitonas? Kodėl ceremonijos metu kalbėjo Artūras Dargis, o ne kapitonas?

Tikriausiai ponas Kovas kur nors keliavo ir greičiausiai buriavo ir tiesiog negalėjo dalyvauti ceremonijoje. Ir iš tikro, jeigu tikėti pono Kovo Facebook šiuo metu jis Ispanijoje. Visgi žiūrim ceremoniją dar kartą. Jachtos kapitonas nei karto nėra paminėtas viso siužeto metu. Natūraliai peršasi kelios versijos, kur dingo ponas Kovas:

  • Kadangi ponas Kovas kadaise buvo LNK vadovas, TV3 redaktoriai jį iš redagavo ir ištrynė
  • Ponas Kovas yra kuklus ir vengia viešumos. Šitas variantas mažai tikėtinas, bet ką gali žinoti, žmonės keičiasi
  • Ponas Kovas padarė kažką tokio, dėl ko jo vardo negali ištarti nei vienas įgulos narys.

Ką jūs manote? Gal kas girdėjote kokių gandų?

Kokie vėjai mūsų laukia 2012?

Sakoma, kad pasaulio pabaiga jau greit – šių metų gruodį, taigi galime būti ramūs, ją sutiksime ramiai užmigdę jachtas žiemai. O šiaip kaip kaip ir anksčiau, ir šiais metais liaupsinsme ir keiksime naujas iniciatyvas. Džiaugsimės iš naujo atrastais buriavimo sporto perlais ir liūdėsime dėl niekaip neužgyjančių žaizdų. Bet rėmėjais, matyt, nei sportininkai, nei regatų organizatoriai džiaugtis negalės. Olimpiniais metais tai tikrai ne pati geriausia naujiena, bet viskas turi savų privalumų ir trūkumų.

Daugelyje ekonomikos vadovėlių kartojama apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Žinia, paklausa be pasiūlos jau kažkas, bet va pasiūla be paklausos, tai jau nieko gero. Todėl niekada dorai neįsibėgėjusi “Lietuvos klubinių regatų Taurė” (LKRT) labai tikėtina – nuskęs. Jau rašėme, apie LKRT problemas, bet tašką šioje istorijoje padės, ne jos, bet iniciatyvos ir entuziazmo pabaiga. Tie, kurie turėjo jėgų stengtis įpūsti oro į šio reiškinio plaučius, užsiėmė kitais darbais, o tie, kurie šiuo reiškiniu nuo pat pradžių iki galo nepatikėjo (suprask mes) arba tiesiog tingėjo, ką nors daryti (jei ką – irgi tinka mums), tikėtina neužsiims šio reiškinio reanimavimu.

foto: www.piranija.eu

Visgi žlungant vienai iniciatyvai pernai gimė kita. Kiekvieną trečiadienio vakarą Klaipėdos uostininkus iš proto varo būrelis jachtų, kurių įgulos vėliau bare aptarinėja PAPA’us. Akivaizdu, kad ši tikrai “iš apačios” gimusi iniciatyva tik suaktyvės, o dalyvių gausės. Nuojauta kužda, kad PAPA’ų sulauksime ir Kaune ir gal Trakuose. Idėja juk velniškai gera!

Nenustebsime, jei po kategoriškos kritikos naujai susiformavęs “triumviratas” pasistengs naujo žurnalo Vėjo!3 numerio mums neparduoti. Na, tikrai nesame tokie reikšmingi, kad leidėjai suktų galvą dėl mūsų paistalų, bet panašu, kad vienokio ar kitokio žurnalo numerio (tikėtina, kad net ne vieno) sulauksime. Iš šio leidinio nesitikime nieko, nei gero nei blogo. Žmogiškųjų ir ne tik išteklių stokojantis žurnalas neturėtų nustebinti tekstų grožiu. Ieškosime jėgų nekritikuoti šio žurnalo.

Dėl pinigų stokos Kuršių marių regata vėl išvengs scenų ir alaus palapinių. Juk visi su malonumu prisimename laikus, kai Marytė vos girdimu balsu skelbdavo rezultatus. Be mikrofonų, scenų, nemokamo alaus ir visų kitų šventės atributų. Gal net sugrįš buriuotojų įvaizdžiui nieko gero neduoduodantis, bet savotiškai jaukus mąsinis gulinėjimas prie “baobabo”. Tikimės, kad komiškas Neringos meras inicijuos VC konteinerio pastatymą KMR metu. Detalizuoti šios problemos turbūt neverta.

Visiems besidomintiems buriavimu dėmesį atkreipti reikės ne tik į Kuršių marių regatą, bet ir RS-280 taurę. Praėjusiais metais iš palyginti arti stebėjome vieną RS-280 taurės etapą. Niekur kitur Lietuvoje neteko matyti tokios aršios kovos verdančios nuo starto iki finišo. Klubinių Kuršių marių regatų dalyviams galima tik kukliai patylėti, nes jei bet kuri RS-280 komanda rimtai startuotų bet kurioje Klubinėje regatoje, klausimų už ką statyti mums tikrai nekiltų.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į “Jigy-Jigy” komandą bei olimpinį buriavimą iš naujo atrandantį Taurą Rymonį. Tai stiprūs sportininkai, kurie gali visus nustebinti savo pasiekimais.

Žinia 2012 – olimpiniai metai. Ir Londone išvysime net 2 buriuotojus. Trečio sportininko pasirodymas atrankinėse varžybose nepavyko. Iš Gintarės tikimės tiek daug, kiek galima tikėtis iš Olimpinio medalio vėl siekiančios sportininkės. Šiuo metu Gintarei nepavyksta iškovoti medalių. Sunku suderinti namų ūkį su sportu. Kaip bebūtų Gintarė yra aukščiausio lygio buriuotoja. Savo meistriškumą ji jau ne kartą įrodė. Neabejojame, kad Londone Gintarė kausis “medal race”. Antrasis mūsų olimpietis tai burlentininkas Juozas Bernotas. Prispažinsime, kad nelabai jau ir nusimanome tose burlentėse. Visgi peržvelgus varžybų rezultatus ir įvertinus kitas aplinkybes manome, kad jo pasirodymas turėtų apsiriboti paskutiniu trečdaliu. Sportininkas dar jaunas, o Rio juk ne taip ir toli.

Jau balandį metę visus darbus stebėsime Amerikos Taurės (America’s Cup) Pasaulio turą, kuris pasipildys dar dviem labai stipriomis komandomis. O ir didžioji Amerikos taurė nenumaldomai artėja. Kalbama, kad britai startuos vadovaudami Ben Ainslei. Tie patys Britai pyksta dėl šio sportininko blaškymosi tarp olimpinio ir kitokio buriavimo. Ar nepasikeis olimpinės rinktinės sudėtis? Juk beveik pusė geriausių pasaulio Finn’istų britai. Tikrai bus smalsu stabėti intrigas stipriausioje pasaulio rinktinėje.

Tokie štai aktyvūs metai mums prieš akis. Ne kasmet juk sutampa didžiausi buriavimo renginiai: Olimpiada, Amerikos taurė, Volvo Ocean Race (ji samoningai nepaminėta, nes jei ir toliau jachtos byrės, tai regatos finišo galime ir nesulaukti). O pabaigai norime pasiūlyti visiems buriavimo mylėtojams liepos 29 – rugpjūčio 11 dienomis aplankyti artimuosius Londone.

Ar tikrai buriavimo ateitis miglota?

Naujajame, rašalu kvepiančiame žurnale Vėjo3 (apie kurį puikiai papostringavo arbušis), skaitėme, kad sportinio buriavimo ateitis miglota – sporto mokykloms trūksta finansavimo, stinga trenerių ir t.t. Tačiau gal galime pažvelgti į Lietuvos buriavimo ateitį iš kitos pusės?

Niekas nepaneigs, kad Gintarės Sheidt iškovotas medalis (tikėkimės nepaskutinis) Pekino olimpinėse žaidynėsė yra geriausias Lietuvos buriavimo mokyklos galimybių parodymas. Tokiais pasiekimais šiuo metu negali pasigirti nei kaimynai latviai, nei estai. Daugelio kitų šalių buriuotojai, turėdami daug didesnį finansavimą, nepasiekia tokių sportinių aukštumų. Nors palyginus kukli ir dažnai moraliai atgyvenusi, bet materialinė  ir ner labiau organizacinė bazė Lietuvoje yra ir jos nykimo, mažėjimo ar silpnėjimo tendencijų ižvelgti ne taip jau lengva.

Apsilankius Kauno buriavimo mokykloje nekyla abejonių dėl buriavimo mokyklos lygio. Puikiai sustyguota mokykla ugdo jaunus buriuotojus, kurie drąsiai kovoja Europos ir Pasaulio čempionatuose. Gerai administruojamoje mokykloje nestinga nei auklėtinių, nei trenerių. Reikia pastebėti, kad finansavimo stokos pėdsakų taip pat nematyti. Žinoma, finansavimo niekada nebūna per daug ir siekiant geresnių rezultatų nepakenktų  šiltuose kraštuose keletą kartų daugiau startuoti. Visgi, ar buriavimo ateitis yra neginčijamai susijusi su brangiomis olimpinėmis kampanijomis?

Šiuo metu atgimstančios klasės, tokios kaip  Finn‘ai ir Simidisiatkės, atkuria tuos buriavimo sporto laikus, kuriuos mena tik pageltę bukletai, kuriuose kitos dienos startų laukia miškai tvarkingai išrikiuotų stiebų. Miškais stiebų pasigirti negalime, tačiau „Rudens vėjo“ regatoje jau tenka varžybas vykdyti dviejose distancijose, nes visi varžybų dalyviai vienoje distancijoje tiesiog nebesutelpa. Ar visa tai signalizuoja apie miglotą buriavimo sporto ateitį?

Buriavimo sportui, kaip ir kitoms sporto šakoms, tenka susidurti su globalesnėmis problemomis. Štai Neringos mokykloje pradinės klasės pustuštės, taigi naivu tikėtis, kad atsiras eilė norinčių buriuoti Neringos sporto mokykloje. Šiuo metu dar ne tiek aktuali problema tikrai trukdys buriavimo sporto vystymuisi, ne tik Neringoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Galbūt verta nustoti verkšlenti, kad nepakanka finansavimo, trenerių, dėmesio, entuziazmo ir velnias žino, ko dar – juk buriuotojai visame pasaulyje pasižymi bendruomeniškumu. Iniciatyva Klaipėdoje sukurti buriavimo mokyklą buvo palaikyta vietos buriuotojų. Mokyklai susidūrus su problemomis toje pačioje bendruomenėje buvo atrasta išeitis ir “Suominio” buriavimo mokykla, nors sunkiai, bet išgyveno ir kuria optimistinius planus ateičiai.

Net ir susidurdami finansiniais sunkumais Lietuvos buriavimo mokyklų vadovai, Buriuotojų sąjungos vadovai kovoja dėl Lietuvos buriavimo ateities. Žinia, ant nosies kabanti Londono olimpiada pareikalaus dar daugiau pastangų ieškant finansavimo ir koordinuojant sportininkų treniruotes. Galbūt dėl finansavimo stokos ir nepavyks iškovoti medalio viename ar kitame čempionate, tačiau Lietuvos buriavimo ateitis – tai ne medaliai, o optimistais ir laseriais buriuojantis jaunimas. Šio jauno veržlumo ir energingumo gali pavydėti daugelis buriavimo ateitimi abejojančių bambeklių.

LIETUVOS KLUBINIŲ REGATŲ TAURĖ: traukia ar netraukia?

Jau antrus metus rengiama “Lietuvos klubinių regatų taurė” (LKRT). Neslėpsime, kad šiame reiškinyje tenka dalyvauti ir mums: tiek kaip dalyviams , tiek ir kaip regatos organizatoriams. Daugelį dalykų teko ne kartą aptarti su LKRT iniciatoriais. Bet pabandykime dar kartą padiskutuoti koks yra šio ambicingo projekto startas ir ką galime padaryti, kad jis taptų gyvybingas.

Na, pats LKRT pavadinimas tikrai nedaug ką sako. Ši Taurė vyksta tik viename Lietuvos regionų, kuriame reziduojantys buriuotojai lyg ir nėra patys-pačiausi, o ir Taurės sąvoka ne visai aiški. Žinoma, pati Taurė kaip tokia egzistuoja (o tai jau nemažai, ar ne?). Prisiminus pirmuosius šio reiškinio gyvavimo epizodus, galime teigti, kad pavadinimas buvo sukonstruotas toks, jog būtų pakankamai solidus ir nesukeltų nereikalingų diskusijų.

Bet pažvelkime ir į kitą šio reiškinio pusę – De Facto jis kaip Regata neegzistuoja. LKRT neturi nei savo starto, nei finišo. Tai lyg lietuviška Grand Prix regatų versija, kuri apjungia nedideles (ir didesnes) klubines regatas į bendrą įskaitą. Keista, bet ši regata neegzistuoja ir De Jure – neįmanoma protestuoti prieš LKRT įskaitos rezultatus, nes jos nuostatai taip ir neišsiveržė iš regatų organizatorių elektroninio pašto dėžučių. Kita vertus, ir pats LKRT rengėjas neaiškus. Kai kurių LKRT sudarančių atskirų regatų nuostatuose LKRT net neminima. Tai šie etapai priklauso Lietuvos klubinių regatų taurei, ar ne?

Taip pat neaišku, kas turi teisę naudoti šios LKRT vardą. Praėjusiais metais, kartu su LKRT rengėme foto konkursą “2009 burės”. Šiemet LKRT aktyvistai priminė apie foto konkurso rengimą, tačiau konkurso vizijos išsiskyrė ir Vėjopamušalai perleido jo rengimo estafetę aktyvesniems tinklapiams. Visgi stebina tai, kad oficialiai paskelbta nuotraukų vertinimo komisija nebuvo derinta su kai kurių LKRT regatų organizatoriais (praėjusiais metais nuotraukas vertino visų regatų organizatoriai arba jų deleguoti asmenys), taip pat nebuvo derintos ir konkurso sąlygos. Jokių pretenzijų Fotokonkurso organizatoriams neturime, tiesiog tai atspindi kaip iki galo neapibrėžtas ir kartais prieštaringas LKRT vardo naudojimas.

Visiems LKRT dalyviams, organizatoriams ir stebėtojams pasidarytų daug aiškiau, jei ji turėtų tiksliai nustatytas gaires. Visų pirma – LKRT turi būti vykdoma pagal visiems prieinamus ir LKRT organizatorių patvirtintus rengimo Nuostatus, kuriuose būtų nurodomi:

  • Dokumentai kuriais vadovaujasi LKRT organizatoriai, ir LKRT sudarančių regatų organizatoriai;
  • Jachtų – dalyvių priėmimas ir pašalinimas iš LKRT įskaitos;
  • Rezultatų skaičiavimo metodai tiek LKRT, tiek ir atskirų regatų metu. Nesiliausime kartoti, kad “Laisvojoje” grupėje naudojama Stabinio išlyginamoji formulė neturi nieko bendro su realybe. Sportinės grupės rezultatų skaičiavimo metodai irgi dažnai diskutuotini;
  • Protestų nagrinėjimo tvarka tiek LKRT, tiek ir atskirų regatų metu. Buriavimo varžybų taisyklėse patvirtinta nuostata, kad taisyklių laikymasis yra varžybų dalyvių interesas (tik išskirtiniais atvejais teisėjas gali nubausti dalyvį už tai, kad šis nedavė kelio, jei prieš šį dalyvį nėra paduotas protestas). Kai kurių regatų organizatorių sprendimas nustatyti tokį protesto mokestį, “kad niekas neprotestuotų” atriboja regatų dalyvius nuo galimybės varžytis pagal buriavimo varžybų taisyklių nustatytus principus.

Pirminė LKRT idėja buvo sukurti bendrą įskaitą, nesikišant į atskirų regatų autonomiškumą. Visgi įsivaizduokime situaciją, kai dėl absurdiško protesto mokesčio vienoje iš regatų neįmanoma paduoti protesto ir regatoje nesąžiningai laimi kažkuri jachta. Vadovaujantis dabartine, liberalia LKRT rengimo sistema šios jachtos rezultatas bus įskaitytas. Apie rezultatų skaičiavimo skirtumus net pavyzdžių pateikinėti nereikia. O juk regatų procedūrų suvienodinimas praktiškai nesukurtų jokių papildomų išlaidų.

Galų gale kam ir kiek įdomi LKRT įskaita? Mums ji įdomi tiek, kiek ji parodo kas kiečiausias, tarp sportininkų ir kas kiečiausias tarp mėgėjų. Nepaisant to, kad sportinėje grupėje 2010 metais geriausia “Baraka”, jei ateinantį sezoną kurioje nors regatoje startuotų ir “Jigy Jigy” statytume už juos. O štai mėgėjų tarpe, laisvojoje grupėje apskritai statyti už ką nors beprasmiška, nes rezultatai dažnai primena horoskopus. Iškalbingas faktas ir tai, kad LKRT rezultatai buvo paskelbti praėjus daugiau nei 10 dienų po paskutinės LKRT regatos. Jei ji būtų tikrai svarbi ar nebūtų dalyviai paskutinio etapo metu būtų reikalavę LKRT rezultatų?

Apskritai LKRT – tai medžiaga iš kurios galima būtų pasiūti labai gerą burę. Tik štai praėjusiais metais pasiuvome kažkokią keistą beformę burę, kuri mūsų supratimu “netraukia”. 2011 m. Lietuvos jūrinių jachtų čempionatas jau vyks keliais etapais, o tapti Lietuvos jūrinių jachtų čempionato nugalėtoju juk skambesnis titulas, nei LKRT nugalėtoju? Ar užteks vietos šioms dviems įskaitoms kol kas sunku pasakyti.

inių regatų taurė” (LKRT).  Neslėpsime, kad šiame reiškinyje tenka dalyvauti ir mums: tiek kaip dalyviams , tiek ir kaip regatos organizatoriams. Daugelį dalykų teko ne kartą aptarti su LKRT iniciatoriais. Bet pabandykime dar kartą padikutuoti koks yra šio ambicingo projekto startas ir ką galime padaryti, kad jis taptų gyvybingas.

Na, pats LKRT pavadinimas tikrai nedaug ką sako.  Ši Taurė vyksta tik viename Lietuvos regionų, kuriame reziduojantys buriuotojai lyg ir nėra patys-pačiausi, o ir Taurės sąvoka ne visai aiški. Žinoma, pati Taurė kaip tokia egzistuoja (o tai jau nemažai, ar ne?).  Prisiminus pirmuosius šio reiškinio gyvavimo epizodus, galime teigti, kad pavadinimas buvo sukonstruotas toks, jog būtų pakankamai solidus ir nesukeltų nereikalingų diskusijų.

Bet pažvelkime ir į kitą šio reiškinio pusę – De Facto jis kaip Regata neegzistuoja. LKRT neturi nei savo starto, nei finišo. Tai lyg lietuviška Grand Prix regatų versija, kuri apjungia nedideles (ir didesnes) klubines regatas į bendrą įskaitą. Keista, bet ši regata neegzistuoja ir De Jure – neįmanoma protestuoti prieš LKRT įskaitos rezultatus, nes jos nuostatai taip ir neišsiveržė iš regatų organizatorių elektroninio pašto dėžučių. Kita vertus, ir pats LKRT rengėjas neaiškus. Kai kurių LKRT sudarančių atskirų regatų nuostatuose LKRT net neminima. Tai šie etapai priklauso Lietuvos klubinių regatų taurei, ar ne?

Taip pat neaišku, kas turi teisę naudoti šios LKRT vardą. Praėjusiais metais, kartu su LKRT rengėme foto konkursą “2009 burės”. Šiemet LKRT aktyvistai priminė apie foto konkurso rengimą, tačiau konkurso vizijos išsiskyrė ir Vėjopamušalai perleido jo rengimo estafetę aktyvesniems tinklapiams. Visgi stebina tai, kad oficialiai paskelbta nuotraukų vertinimo komisija nebuvo derinta su kai LKRT regatų organizatoriais (praėjusiais metais nuotraukas vertino visų regatų organizatoriai arba jų deleguoti asmenys), taip pat nebuvo derintos ir konkurso sąlygos. Jokių pretenzijų Fotokonkurso organizatoriams neturime, tiesiog tai atspindi kaip iki galo neapibrėžtas ir kartais prieštaringas LKRT vardo naudojimas.

Visiems LKRT dalyviams, organizatoriams ir stebėtojams pasidarytų daug aiškiau, jei ji turėtų aiškiai nustatytas gaires. Visų pirma – LKRT turi būti vykdoma pagal visiems prieinamus ir LKRT organizatorių patvirtintus rengimo Nuostatus, kuriuose būtų nurodomi:

Dokumentai kuriais vadovaujasi LKRT organizatoriai, ir LKRT sudarančių regatų organizatoriai;

    • – Jachtų – dalyvių priėmimas ir pašalinimas iš LKRT įskaitos;
    • Rezultatų skaičiavimo metodai tiek LKRT, tiek ir atskirų regatų metu. Nesiliausime kartoti, kad “Laisvojoje” grupėje naudojama Stabinio išlyginamoji formulė neturi nieko bendro su realybe. Sportinės grupės rezultatų skaičiavimo metodai irgi dažnai diskutuotini;
    • Protestų nagrinėjimo tvarka tiek LKRT, tiek ir atskirų regatų metu. Buriavimo varžybų taisyklėse patvirtinta nuostata, kad taisyklių laikymasis yra varžybų dalyvių interesas (tik išskirtiniais atvejais teisėjas gali nubausti dalyvį už tai, kad šis nedavė kelio, jei prieš šį dalyvį nėra paduotas protestas). Kai kurių regatų organizatorių sprendimas nustatyti tokį protesto mokestį, “kad niekas neprotestuotų” atriboja regatų dalyvius nuo galimybės varžytis pagal buriavimo varžybų taisyklių nustatytus principus.

Pirminė LKRT idėja buvo sukurti bendrą įskaitą, nesikišant į atskirų regatų autonomiškumą. Visgi įsivaizduokime situaciją, kai dėl absurdiško protesto mokesčio vienoje iš regatų neįmanoma paduoti protesto ir regatoje nesąžiningai laimi kažkuri jachta. Vadovaujantis dabartine, liberalia LKRT rengimo sistema šios jachtos rezultatas bus įskaitytas. Apie rezultatų skaičiavimo skirtumus net pavyzdžių pateikinėti nereikia. O juk regatų procedūrų suvienodinimas praktiškai nesukurtų jokių papildomų išlaidų.

Galų gale kam ir kiek įdomi LKRT įskaita? Mums ji įdomi tiek, kiek ji parodo kas kiečiausias, tarp sportininkų ir kas kiečiausias tarp mėgėjų. Nepaisant to, kad sportinėje grupėje 2010 metais geriausia “Baraka”, jei ateinantį sezoną kurioje nors regatoje startuotų ir “Jigy Jigy”  statytume už juos. O štai mėgėjų tarpe, laisvojoje grupėje  apskritai statyti už ką nors beprasmiška, nes rezultatai dažnai primena horoskopus. Iškalbingas faktas ir tai, kad LKRT rezultatai buvo paskelbti praėjus daugiau nei 10 dienų po paskutinės LKRT regatos. Jei ji būtų tikrai svarbi ar nebūtų dalyviai paskutinio etapo metu būtų reikalavę LKRT rezultatų?

Apskritai LKRT – tai medžiaga iš kurios galima būtų pasiūti labai gerą burę. Tik štai praėjusiais metais pasiuvome kažkokią keistą beformę burę, kuri mūsų supratimu “netraukia”. 2011 m. Lietuvos jūrinių jachtų čempionatas jau vyks keliais etapais, o tapti Lietuvos jūrinių jachtų čempionato nugalėtoju juk skambesnis titulas, nei LKRT nugalėtoju? Ar užteks vietos šioms dviems įskaitoms kol kas sunku pasakyti.

Buriavimas raukšlėtu veidu

Savaitraštyje “Atgimimas” pasirodė straipsnis šmaikščiu pavadinimu “Buriavimas raukšlėtu veidu”. Ignas Krasauskas pakalbino Rimvydą Rimdžių, Darių Gerasimavičių–Bitlą ir Saulių Veselauską–Vesiolą, kurie be užuolankų išdėstė savo nuomonę apie buriavimo situaciją ir ypatybes Lietuvoje. Gal ir neįmanoma visko apžvelgti išsamiai, bet vyrai kalba atvirai . O šį atvirumą vertiname ir rekomenduojame kietiems – vienas geresnių straipsnių žiniasklaidoje pastaruoju metu:

Buriavimas raukšlėtu veidu

V.Vizbaras: Radijo ryšio reglamentas

Lietuvos klubinių regatų Taurės seminaro, vykusio Juodkrantėje vasario 6 d. metu buvo pristatytos ir b/l Brabander kapitono Valdemaro Vizbaro mintys apie radijo ryšį. Manome, kad su jomis verta supažindinti ir platesnį ratą buriuotojų ar regatųorganizatorių, todėl V.Vizbarui sutikus publikuojame jo pastabas ir siūlymus.

***

Tai tam tikram renginiui ar veiklai nustatyta radijo ryšio vedimo tvarka, kurią sudaro:

  • Radijo kanalų (dažnių) parinkimas;
  • Ryšio laikas;
  • Korespondentų prioritetai;
  • Korespondentų šaukiniai;
  • Pokalbių frazių standartai;
  • Radijo stočių spinduliavimo galingumai.
brabander_01_vairine
V.Vizbaro siūlymai iš "Brabander" vairinės / foto iš www.ku.lt

    Keli pastebėjimai dėl mūsų naudojimosi radijo stotimis:

    1. Nors visi turi radijo operatorių pažymėjimus, bet supratimas, kam skirtas radijo ryšys gana menkas. Eteryje be reikalo plepama, tarnybiniu kanalu vykdomi visai netarnybiniai pokalbiai. Pvz. O‘Silvijos kapitonas per 9 kanalą The Tall Ships’ Races Baltic 2009 Klaipėdoje metu primygtinai šaukė BRABANDER‘į, kuris tuo metu plaukiojo uosto akvatorijoje. Paaiškėjo, kad žmogus turėjo kilnių intencijų – pasveikinti mane su gimtadieniu, bet tai buvo taip nelaiku ir ne vietoj. 9 kanalas ir taip buvo pakankamai užimtas. O apie dainas 9 kanalu jau sklina legendos. Paskui nereikia pykti, kad uosto tarnybos nelabai mus myli.
    2. Mūsų tarpe yra jachta, kurios neišsijungia tangentė ir stotis lieka siuntimo režime. Šita jachta visiškai paralyžavo ryšį AMBERSAIL‘o sutikimo metu. Tas pats buvo ir per Paršelio regatą. Reikia išsiaiškinti kieno tai bėdos ir susitvarkyti stotį, nes galite apturėti labai rimtų bėdų. Sutrikdžius radijo ryšį uoste gali susidaryti avarinė situacija ir kaltininkas būtų netvarkingos stoties savininkas.
    3. Radijo ryšio reglamentas yra vienas iš svarbiausių regatų dokumentų ir jo nesilaikymas turi būti traktuojamas  kaip grubus taisyklių pažeidimas, gresiantis jachtos diskvalifikacija. Kas dalyvavo The Tall Ships’ Races regatoje, tas žino, kaip skrupulingai laikomasi reglamento. Jei toks kiekis laivų pradėtų pliurpti, kaip esame įpratę mes – neapsiklausytum.

    Gero vėjo!

    b/l BRABANDER kapitonas Valdemaras Vizbaras

    RADIJO RYŠIO REGLAMENTO PAVYZDYS

    1. Naudojami ryšio kanalai  14 ir 72
    2. Teisėjų pranešimai kiekvieną apskritą valandą. Kanalas – 14. Trukmė – 10 min. Po apskritos valandos 10 min. eteryje visiška tyla. Visos jachtos tuo laiku klausosi eterio. Jachtos, pažeidusios tylos režimą, gauna baudos minutes. Jei bus sutrukdytas svarbus visiems pranešimas, jachta diskvalifikuojama.
    3. Teisėjų šaukinys – TEISĖJAS
    4. 14 kanalu jachtos praneša tik teisėjams skirtą informaciją –finišą tamsiu paros metu, nusiėmimą iš distancijos. Visi pranešimai ne tylos metu.
    5. Nelaimės pranešimas – 16 kanalu.
    6. Jachtos tarpusavyje kalbasi tik 72 kanalu.
    7. 72 kanale naudojamas tik 1W galingumas. 14 kanale – 25W

    Jaunoji karta

    olimpinis buriavimas
    Olimpinis buriavimas - išimtinai jaunimo ir trenerių rūpestis?

    Vis dar prisimename kaip kėlėme bokalus didžiuodamiesi Gintarės Volungevičiūtės sėkme Pekino olimpinėse žaidynėse. Bet žaidynių vasara praėjo ir žinios apie olimpinį buriavimą nutilo. Giliame www.lbs.lt kamputyje užtikome kelių varžybų rezultatus (pagarba R.R.A. už operatyviai publikuojamus rezultatus), tačiau išsamesnių žinių rasti nepavyko. Panašu, kad olimpinis buriavimas (buriavimas mažomis jachtomis) yra išimtinai jaunimo ir jų trenerių rūpestis.

    Visgi mums smalsu, kas šiuo metu lyderiauja Lietuvoje, kas perspektyviausias ir kiek gi lietuvių galime tikėtis išvysti Londone? O ir pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės jau kitais metais. Tikime, kad tai įdomus ne tik mums,Vėjopamušalams. Todėl prašome ir kviečiame tapti vejopamusalai.lt informatoriumi-agentu. Jei turite išsamesnės informacijos apie tai kas dedasi jaunimo buriavime – nekantriai laukiame.

    Kodėl vis dažniau varžomės krante?

    imgp9026
    Vandenyje - tik formalus veiksmas, kad fotografų objektyvai nedulkėtų?

    Nenumaldomo noro nugalėti, o gal net ir “VOR Game” paveikti vis rečiau rungiamės mariose ir jūrose. Prisiminus prieš kelias savaites vykusią “Kuršių marių regatą” abejoti netenka – aršiausia kova verda prie rašomųjų stalų su kalkuliatoriais dar prieš prasidedant regatai. Vandenyje – tik formalus veiksmas, kad fotografų objektyvai nedulkėtų. O gal mes neteisūs?

    Visa Lietuvos buriuotojų bendruomenė tikrai jau girdėjo, kad II-asis regatos etapas ilgąją distanciją plaukusioms jachtoms buvo anuliuotas. Grubi teisėjų klaida. Kiekvienas finišavęs šiame Kuršių marių regatos etape tikrai susinervino sužinojęs, kad bemiegė naktis neverta nieko. Ką galėjo pakeisti teisėjai? Teisingai užrašyti koordinates? Pirmai pradžiai to tikrai būtų pakakę.

    Tikriausiai didžiausią triukšmą kalbas iššaukė protestas dėl realybės neatitinkančio matavimo liudijimo. Neatitikimai tikrai grubūs. Pateisinamų priežasčių ir įtikinamų paaiškinimų kodėl jie atsirado nėra. Savininkas-Kapitonas norėjo laimėti, gudravo. Buriavimo varžybos laimimos vandenyje, o tokie “sportiški” manevrai primena vaikystėje ant popieriaus lapelių žaistą „Jūrų mūšį“. O kur dingo matuotojas? Juk skaičius į matavimo liudijimą surašo į metrą (liniuotę) pažiūrėjęs matuotojas. Matyt, netiksli liniuotė buvo. Visa ši balų skaičiavimo karuselė pašvinko. Būtų naivu tikėtis, kad buriuotojai būtų sąžiningi, kai savo darbo gerai nedirba nei matuotojai, nei teisėjai.

    Gaila, nepamatėme to šaunuolio veido, kuris bandydamas kompensuoti kažkokių asmeninių savybių trūkumą, padavė protestą ir… buvo diskvalifikuotas. Matyt, per rimti tie mūsų teisėjai – koordinates rašydami klysta, bet manipuliavimo taisyklėmis netoleruoja.

    Norisi priminti LBS gen. sekretoriaus dažnai paminimą palinkėjimą “…garbingos kovos…”. O visus tuos kurie pasiryžę pergalės siekti bet kokiomis negarbingomis priemonėmis kviečiame startuoti vejopamusalai.lt rengiamame “čempionų čempionate”. Jums nereikės nieko daryti. Tiesiog susimokėkite startinį mokestį – Taurę atsiusime paštu.