<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><!-- generator="WordPress/2.9.2" -->
<rss version="0.92">
<channel>
	<title>Vėjo pamušalai</title>
	<link>http://www.vejopamusalai.lt</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 23 Aug 2010 15:17:16 +0000</lastBuildDate>
	<docs>http://backend.userland.com/rss092</docs>
	<language>en</language>
	
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Vėjo, vėjo, vėjo… (8 dalis)</title>
		<description><![CDATA[Buriuoti – reiškia būti laisvam
„Kalėdų ir Naujųjų metų šventes praleidau Atlante. Kalėdų švenčių metu buvo audringas oras ir dėl to beveik apie šventes užmiršome, buvome visi įtemptai užimti jachtos manevrais milžiniškose vandenyno bangose. Naujus metus irgi sutikome vandenyne [...] oras buvo gražus, vidutinis vėjas, mėnesiena, jachta ritmingai ritosi per ilgas nuolaidžias bangas, pirmyn. Mėnulio spinduliai [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1617</link>
			</item>
	<item>
		<title>SEDOV vėl Klaipedoje</title>
		<description><![CDATA[
O čia puikus Venanto Butkaus tekstas apie šio burlaivio istorija:
Keletas štrichų burlaivių mohikano &#8220;Sedovo&#8221; portretui (I dalis)
Keletas štrichų burlaivių mohikano &#8220;Sedovo&#8221; portretui (II dalis)
]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1610</link>
			</item>
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Vėjo, vėjo, vėjo&#8230; (7 dalis)</title>
		<description><![CDATA[XVII–XVIII a. šalia įprastinės jūrinės veiklos pradėta buriuoti ir dėl paties plaukimo. Ne žvejoti, ne prekiauti, ne kariauti, – tik buriuoti. Kelionės burlaiviais pradėtos vertinti kaip suteikiančios malonumą ir tapo gyvensenos dalimi. Pramoginis ir sportinis buriavimas – tai buriavimas sau pačiam. Tai gyvenimo būdas, kurį tiksliausiai apibrėžia žodis jachta. Lietuva po burėmis – jūrinė kultūra, [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1583</link>
			</item>
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Į platesnius vandenis (6 dalis)</title>
		<description><![CDATA[Paskutinės „javų lenktynės“
XX a. tarpukariu bepradedanti vystytis Lietuvos jūrininkystė rėmėsi pirmaisiais lietuviais jūrininkais, išugdytais nepriklausomoje Lietuvoje. Tarp jų jaunatvišku ryžtu pasižymėjo Vytautas Bagdanavičius nuo Kėdainių. Gražiausius paauglystės metus jis praleido pasaulio vandenynuose po barko Moshulu burėmis ir, baigęs jūreivystės mokyklą, grįžo tarnauti Lietuvos jūrų laivyne. 1937–1939 m. V. Bagdanavičius du kartus keturių stiebų burlaiviu apiplaukė Žemės rutulį. [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1563</link>
			</item>
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Į platesnius vandenis (5 dalis)</title>
		<description><![CDATA[Nuo žagrės prie šturvalo
Istorinė Lietuvos raida pasižymėjo abejingumu jūrai. Lietuviai, kaip tauta, formavosi prie pat Baltijos jūros, tačiau savo valstybę plėtė į rytus, o ne į vakarus. XX a. pradžioje po šimtmečių nelaisvės atsikuria nepriklausoma Lietuva. Tik tada buvo suprasta jūros reikšmė šalies egzistencijai, ir po didelių pastangų Lietuva prisijungia Klaipėdos uostą. 1923 m. lietuviai [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1542</link>
			</item>
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Į platesnius vandenis (4 dalis)</title>
		<description><![CDATA[Klaipėdos burinis laivynas XIII–XIX a.
1252 m. Vokiečių ordinas, pastatęs pilį, kuri davė pradžią Klaipėdos (vok. Memel) miestui, iki 1422 m. valdė pajūrį. Tačiau miestas savo laivyno neturėjo iki pat XVI a. Uostu naudojosi iš svetur atvykstantys pirkliai, Ordino karo laivai ir Klaipėdos komtūro bičiuliai – legalūs piratai kaperiai. Nuo 1517 m. Klaipėdoje minima jūrinių burlaivių [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1521</link>
			</item>
	<item>
		<title>Architektų buldozeriu per Smiltynės jachtklubą?</title>
		<description><![CDATA[Dar berods 2006 m. buriuotojai ir projektuotojai diskutavo ir svarstė dėl Smiltynės (Klaipėdos) jachtklubo ateities vertindami Klaipėdos jachtų uosto ir jo prieigų plėtros bei kompleksinio sutvarkymo koncepsijos konkurso pasiūlymus. Praėjus keturiems metams aiškėja, jog UAB „DOMMO Nerija“ konkursą laimėjusi idėja keliauja į šiukšlių dėžę, o vietoj jos Klaipėdos architektų biuras &#8220;Andrijauskas ir partneriai&#8221; siūlo štai [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1502</link>
			</item>
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (3 dalis)</title>
		<description><![CDATA[Iki XX a. 3-iojo dešimtmečio burvaltės būdavo statomos užsakovo žvejo sodyboje. 3–4 savaites dirbdavo laivadirbys, pameistrys ir 1 ar 2 mokiniai. Bortams naudotos dvejus trejus metus džiovintos ąžuolo lentos. Vinis, grandines, apkaustus nukaldavo kaimo kalvis. Burės būdavo siuvamos iš medvilninio ar lininio audinio. Nuo 1844 m. ant Kuršių marių burvalčių stiebų keltos kaimo ženklu pažymėtos [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1483</link>
			</item>
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (2 dalis)</title>
		<description><![CDATA[Nuo XV a. Nemune ir Kuršių mariose vyko prekyba. Prekių mainams tarp LDK, Lenkijos ir Ordino (vėliau Prūsijos) pasitelkta burinė laivininkystė. Krovininiais burlaiviais: vytinėmis, raizenėmis ir baidokais iki Baltijos jūros uostų buvo plukdomos Hanzos pirklių kontoros Kaune prekės. XIX a. antrojoje pusėje, įrengus Karaliaus Vilhelmo kanalą, sujungusį Nemuno deltą ir Klaipėdos uostą, juo plaukiojo ir [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1463</link>
			</item>
	<item>
		<title>Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS &#8211; Parbėg laivelis (1 dalis)</title>
		<description><![CDATA[Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdos kruizinių laivų terminale 2009 m. vasarą surengė kilnojamą parodą &#8220;Lietuva po burėmis&#8221;. Bet ne visi atkreipė dėmesį į šią įdomią ekspoziciją kurią kantriai sudėliojo muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbuotojai R.Adomavičius j., D.Elertas ir R.Adomavičius. Autoriams sutikus norime pasidalinti kiek praplėsta virtualia paroda, po kurios gal bus aiškiau kiek buvo (ar yra) [...]]]></description>
		<link>http://www.vejopamusalai.lt/?p=1425</link>
			</item>
</channel>
</rss>
