„Kalėdų ir Naujųjų metų šventes praleidau Atlante. Kalėdų švenčių metu buvo audringas oras ir dėl to beveik apie šventes užmiršome, buvome visi įtemptai užimti jachtos manevrais milžiniškose vandenyno bangose. Naujus metus irgi sutikome vandenyne [...] oras buvo gražus, vidutinis vėjas, mėnesiena, jachta ritmingai ritosi per ilgas nuolaidžias bangas, pirmyn. Mėnulio spinduliai atsimušė įvairiomis kryptimis pagal bangų siūbavimą sudarė žavėtiną įspūdį…“

(ištrauka iš B.Rožinsko laiško. 1963 01 17 Fort de France, Martinika)

Antrasis pasaulinis karas Lietuvos buriavimo tradiciją grąžino į nulinį atskaitos tašką. Viską teko kurti iš naujo, tik jau kitoje aplinkoje, sovietinio režimo sąlygomis. Burės, simbolizuojančios laisvą skriejimą vandeniu, buvo uždarytos į politinį aptvarą. Buriuotojams vandenys už Baltijos jūros ribų iki XX a. pab. buvo užverti. Bet kokiu atveju pasibaigus karui žmonės grįžta prie ramesnio gyvenimo, ieško laisvalaikio leidimo būdų. Dalis renkasi baltąsias bures ir stoja į buriavimo kursus. 1946 m. atgaivintas Lietuvos jūrų jachtklubas Klaipėdoje su skyriumi Trakuose. Sutvarkytos ar įsigytos pirmosios naujos jachtos. 1948–1949 m. vyko pirmosios regatos Klaipėdoje, Kaune ir Trakuose. Plateliuose įkuriamas savo veikla išgarsėjęs jachtklubas. Ties Kaunu užtvenkus Nemuną, 1959–1960 m. Kauno mariose įkuriamas jachtklubas. Jūreivystės mokyklos Klaipėdoje auklėtiniams praktikuotis skiriami burlaiviai Junga, Albatrosas ir Meridianas.

1954 m. surengta pirmoji Kuršių marių regata iš Klaipėdos pro Nidą iki pietinio marių kranto. Sporto draugijoms, įvairioms valstybinėms gamykloms ir valdyboms priklausiusios jachtos dalyvauja vietinėse (olimpinių klasių) ir Baltijos jūros (kreiserinių jachtų) regatose. Buriuotojai svajoja apie laisvą buriavimą ir ilgesnius maršrutus. Tik 1967 m. lietuviai išplaukia į tolimesnę jūrų kelionę, o 1974 m. surengiama pirmoji Tarybų Lietuvos jūrinio buriavimo regata. Medines jachtas keičia laivai iš plastiko. Tarptautinėse Baltijos jūros regatose Latvijoje, Estijoje, VDR ir Lenkijoje lietuviai nuolat užima prizines vietas. Ir mažosiose olimpinėse laivų klasėse lietuviai turėjo savo lyderius. 1989 m. jau patyrę lietuviai buriuotojai jachtomis Lietuva, Audra ir Dailė žygyje per Atlantą plaukia iš Klaipėdos į Niujorką ir atgal, simboliškai žymėdami SSRS režimo pabaigą ir nepriklausomos Lietuvos atgimimą.

Lietuviai XX a. antrojoje pusėje žygiuose burlaiviais pasižymėjo ir už savo krašto ribų. Jūrų skautas A. Urbelis, 1939 m. nusipirkęs jachtą Prancūzijoje, tikėjosi ja parplaukti iki Lietuvos. Kilus karui, į Angliją teko evakuoti 40 prancūzų, bėgančių nuo vokiečių armijos. Atsidūręs JAV, jis tarnavo prekybos laivyne, o laisvalaikiu mokė buriavimo ir restauravo klasikines jachtas. Vieną restauruojamą jachtą pavadino Lithuanica S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio garbei.

1962–1963 m. buvęs buriavimo treneris Trakuose B. Rožinskas su devizu: „Lietuvos garbei“ perplaukė Atlanto vandenyną iš Lenkijos Ščecino miesto į Majamį (JAV) ir tapo pirmuoju lietuviu, jachta perplaukusiu vandenyną. Plaukė Lenkijoje pasistatyta Hermes II jachta. Teko surinkti lenkų įgulą ir laivagalyje iškelti Lenkijos vėliavą.

Lietuviai savo burėmis pasižymėjo ir už poliarinio Šiaurės rato, kai 1975 m. J. Vilemo vadovaujama ekspedicija jachta Vilnis perplaukė Ladogos, Onegos ežerus, šaltąsias Baltąją bei Barenco jūras ir pasiekė Murmansko uostą. Su dar didesniu šalčiu susidūrė iš Kauno į Jakutską (Sibiras) dirbti atvykęs inžinierius E. Lozoraitis. Nedidele jachta Jakuck per du plaukiojimo sezonus (dvi navigacijas) 1989–1990 m. jis perplaukė Šiaurės jūrų kelią Arkties vandenyne palei šiaurinę Azijos žemyno pakrantę.

B. Rožinsko jachta Hermes II su burėmis Lenkijoje. 1962 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

3. B. Rožinsko kelionės 1962 m. rugsėjį – 1963 m. liepą per Atlantą ir į Kaliforniją maršrutas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

B.Rožinskas jachtos Hermes II kokpite. XX a. VII d. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Eduardas Ingaunis Lietuvos jūrų jachtklubo direktorius 1946-1950 m. Iš J.Ingaunytės rinkinio

Buriavimo sporto kvalifikacinės komisijos (pirmininkas S.Marcinkevičius, sekretorius S.Šmerauskas, nariai Z.Mačiukas, E.Ingaunis ir F.Vainoras) 1949 05 17 posėdžio, kuriame patvirtinamos buriuotojų kvalifikacijos, protokolas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

1946 m. Lietuvos jūrų jachtklubo mokomojo sporto skyriaus viršininku paskirtas S.Marcinkevičius. Buvęs jūrų skautas ir Buriavimo mokyklos kursantas. Nepriklausomoje Lietuvoje vyksta kasmetinė jūrinė regata S.Marcinkevičiaus vardo taurei laimėti. Nuotraukoje jūrų skautas S.Marcinkevičius 1938 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Buriuotojų rikiuotė Lietuvos jūrų jachtklube Klaipėda (Smiltynė) XX a. 5 d. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Dvi kilinės jachtos Klaipėdos uoste XX a. 5d. Iš J.Ingaunytės rinkinio

L. Šmerauskienės Lietuvos jūrų jachtklubo buriuotojo pažymėjimas, išduotas 1949 10 02 (viršelis). Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Pirmoji daugiadienė Kuršių marių regata surengta 1954 m. iš Klaipėdos iki pietinio marių krašto (Zelenogradskas, Polieckas) ir atgal pro Nidą. R.Ragelio nuotrauka (Klaipėdos sporto muziejaus rinkinys)

Kuršių marių regatos teisėjų ir aptarnaujančio personalo laivas „Gogol“ (kap. S.Marcinkevičius) ir regatoje dalyvaujančios jachtos pietiniame Kuršių marių krante 1954 m. R.Ragelio nuotrauka (Klaipėdos sporto muziejaus rinkinys)

Paskaitos buriavimo mokykloje Klaipėdoje. Dėstytojas E. Ingaunis. XX a. V-VI d. Iš J. Ingaunytės rinkinio

Paskaitos buriavimo mokykloje Klaipėdoje. Dėstytojas S. Šemerys-Šmerauskas. XX a. V-VI d. Iš J. Ingaunytės rinkinio

Buvęs jūrų skautas tarpukario Lietuvoje Alfonsas Urbelis su JAV laivyno karininko uniforma II Pasaulinio karo metu. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Restauruotos 12 metrų jachtos „Lithuanica” trancas. Iš laikraščio Soundings 1983 sausio mėn. numerio. A. Urbelis JAV restauravo klasikines jachtas ir užsiiminėjo buriavimo mokymu

O čia puikus Venanto Butkaus tekstas apie šio burlaivio istorija:

Keletas štrichų burlaivių mohikano “Sedovo” portretui (I dalis)

Keletas štrichų burlaivių mohikano “Sedovo” portretui (II dalis)

Buriavimas Klaipėdoje ir Lietuvoje XIX–XX a. pirmojoje pusėje

Visiškai dėsningai buriavimo kultūros pirmosios apraiškos užfiksuotos uostamiestyje. XIX a. pirmojoje pusėje augančiame Klaipėdos uoste buriuoti pradeda iš Anglijos ir Norvegijos atsikėlę pirkliai. 1869 m. įvyksta pirmoji jachtų regata. Populiarėjantį miestelėnų buriavimo sąjūdį vainikuoja 1884 m. įkurta Memeler Segel-Verein (Klaipėdiečių buriuotojų sąjunga). Jos nariai jachtas laikė bendrame jachtklube, dalyvavo jūrinėse regatose ir rengė iškylas bei varžybas Kuršių mariose. Iki 1914 m. sąjunga suvienijo daugiau kaip šimtą narių.

1875 m. vienas turtingiausių aristokratų buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse grafas B. H. Tiškevičius įgyvendino savo troškimą keliauti jūra, kai Prancūzijoje pasistatė įspūdingą modernią dvistiebę jachtą Zemajtej ir nuburiavo ja iki Viduržemio jūros. Burlaivis, kurio projektas buvo jachtų dizaino viršūnė, tapo žinomas tarp Europos jūrininkų. Grafas planavo iš Raudondvario leistis į kelionę aplink pasaulį, tačiau jo žmonai burlaiviai, kad ir prabangūs, nekėlė didelio susižavėjimo. Po poros metų Zemajtej parduota.

Žymus lietuvių muzikas ir dailininkas M. K. Čiurlionis (1875–1911) sunegalavęs aktyviausiu kūrybos metu buvo priverstas atsitraukti nuo darbų. Menininkas poilsiui pasirinko Krymą ir Kaukazą bei šalia plytinčią Juodąją jūrą. 1905 m. vasarą jis praleido keliaudamas po kalnus ir buriuodamas jūroje. Geras poilsis M. K. Čiurlioniui suteikė energijos kurti tapybos ir muzikos šedevrus.

1918 m. paskelbus nepriklausomą Lietuvos Respubliką, atsirado ir jūreivystei prijaučiančių, moderniai Lietuvos jūrinei tradicijai pradžią davusių žmonių. Išsiskyrė jaunimo organizacijos, ypač jūrų skautai. Kaune nuo 1921 m. veikė Lietuvos jachtklubas. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos 1923 m. leido iškelti bures platesniuose vandenyse: Kuršių mariose ir jūroje. 1926 m. rudenį jachta Budys nuplaukia iki Liepojos (Latvija) – tai lietuvių jūrinio buriavimo pradžia. Toliausiai nuburiuoja Gulbė, 1932–1933 m. pasiekusi Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Anglijos krantus. 1935 m. įkuriama Lietuvos buriuotojų sąjunga, kurios jachtos Tegu, Vytis, Gintaras ir Argus dalyvavo Pabaltijo buriuotojų suplaukime Fårösunde (Gotlando sala) ir tarptautinėje regatoje iki Ventspilio. Įsimintiną pergalę iškovojo Žalčių Karalienė, 1937 m. laimėjusi pirmąją Gotland Runt regatą. Klaipėdoje ir Nidoje 1938 m. vyko tarptautinė regata, kurioje svečiavosi latviai ir estai. Iki 1939 m. žemyninėje Lietuvos dalyje buriavimas vystėsi didesnėse upėse ir jų intakuose.

1939 m. pavasarį Klaipėdos kraštą susigrąžino Vokietija. Apie 10 jūrinių jachtų perplukdė į nedidelį Šventosios uostą. Netekus Kuršių marių, aktyvesnė buriuotojų veikla persikėlė į Lietuvos vidaus vandenis: Rėkyvos ežerą prie Šiaulių, Trakų ežerus atgautame Vilniaus krašte. Buriuojama ir Nemune bei Nevėžyje netoli Kauno. Vokiečių okupacijos metais (1942–1944 m.) susikūrė Šiaulių, Kauno ir Vilniaus klubai, kuriuose dirbo Buriavimo mokyklą Klaipėdos jachtklube baigę buriuotojai ir kiti nuo jūros atsikėlę buriavimo entuziastai. Antrojo pasaulinio karo metu Šventojoje vyko buriavimo kursai, buriuota į Švediją ir Latviją.

Grafo B. H. Tiškevičiaus prabangios jachtos “Zemajteij” (ilgis 42 m, plotis 7m, grimzlė 4m, burių plotas 960 m2), plaukiojusios nuo 1875 m. iki 1914 m., paveikslas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys (atvirukas)

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas Jūros sonata (III dalis. Finalas) 1908 m. Iš G. Vaitkūno knygos Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Dresden, 1975

Klaipėdiečių buriuotojų sąjungos Memeler Segel Verein 1884–1962 m. vėliava. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Senajame vokiečių Memeler Segel Verein (Klaipėdiečių buriuotojų sąjunga) jachtų uoste prie dabartinės “Baltijos” laivų statyklos. XX a. 3–4 d. iš Memelländisches Bilderbuch. Band II, Hamburg, 1977

Memeler Segel Verein (Klaipėdiečių buriuotojų sąjungos) jachtos Klaipėdos uoste. Vaizdas iš keltų perkėlos Smiltynėje. XX a. 3–4 d. iš Memelländisches Bilderbuch. Band II, Hamburg, 1977

Lietuvos jūrų skautų jachta Budys Nidoje 1930 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Klaipėdos jachtklubo 1929–1940 m. vėliava. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Klaipėdos jachtklubas Smiltynėje 1938 m. Iš Fiziškas auklėjimas, 1938, Nr.6, p. 45

Jachta “Gulbė” 1931–1933 m. atliko tolimiausius reisus Baltijos ir Šaiurės jūromis. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Pirmosios Lietuvoje 1938 m. Klaipėdos tarptautinės regatos programos puslapis. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Buriavimo mokyklą Klaipėdoje Lietuvos buriuotojų sąjunga įkūrė 1936 metais. Mokyklos steigėjai kvietė jaunimą iš Lietuvos gilumos buriuoti. Suteikė jiems galimybę būryje bendraminčių pažinti jūrininkystės pradmenis, mokė burinio laivo valdymo įgūdžių. Mokykla veikė tik porą metų. Nuotraukoje kursantai mokosi rišti jūrinius mazgus. Iš Jūra, 1936, Nr. 7 (viršelis)

Lietuvos buriuotojų sąjungos II eilės jachtos vado liudijimas, išduotas 1938 m. birželio 14 d. Klaipėdos jachtklubo nariui Tautvydui Brakui. Klaipėdos sporto muziejaus rinkinys

Iš Jūra, 1935, Nr. 1, p. 4

XX a. tarpukariu bepradedanti vystytis Lietuvos jūrininkystė rėmėsi pirmaisiais lietuviais jūrininkais, išugdytais nepriklausomoje Lietuvoje. Tarp jų jaunatvišku ryžtu pasižymėjo Vytautas Bagdanavičius nuo Kėdainių. Gražiausius paauglystės metus jis praleido pasaulio vandenynuose po barko Moshulu burėmis ir, baigęs jūreivystės mokyklą, grįžo tarnauti Lietuvos jūrų laivyne. 1937–1939 m. V. Bagdanavičius du kartus keturių stiebų burlaiviu apiplaukė Žemės rutulį. Laipiojo į 60 m aukščio stiebus, kentė štilių ir audras. Paskutiniam stambiam burlaivių savininkui Gustavui Eriksonui priklausęs barkas Moshulu (Š. Amerikos indėnų kalba reiškia „bebaimis“) gabendavo javus iš Australijos į Europą. Šiuo maršrutu plaukę burlaiviai varžėsi, kuris pirmas pasieks iškrovos uostą. Lietuviui jūreiviui teko dalyvauti paskutinėse „javų lenktynėse“ 1939 m., kai 121 metro ilgio Moshulu po 91 dienos plaukimo nesustojant pirmasis pasiekė Europą. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas burinius laivus iš jūrų prekybos išstūmė.

1904 m. statybos keturstiebis barkas „Moshulu“ Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

V. Bagdanavičius gamina „Moshulu“ modelį. 1939 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

V. Bagdanavičius su įgula prie stalo. 1937–1938 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

„Moshulu“ įgula tiltelio denyje, plaukiant iš Australijos į Europą. 1938 05 08 Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

V. Bagdanavičius su jūreiviais barke „Moshulu“. Indijos vandenynas. 1938 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Barko „Moshulu“ denis užliejus bangai Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Sunkus darbas ant rėjų Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Apsnigtas „Moshulu“ denis Ramiojo vandenyno pietuose tarp Australijos ir Pietų Amerikos. 1938 m. pavasaris. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

„Moshulu“ prie krantinės Belfaste (Šiaurės Airija). 1938 m. ruduo. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Vytautas Bagdanavičius prie 'Moshulu' šturvalo. lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Jaunųjų jūreivių krikštynos barke 'Moshulu', pirmą kartą kertant pusiaują. Reisas Kopenhaga-Lorenso Markešas Mozambike. 1937 11 7. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

V.Bagdanavičius ir du jūreiviai ant “Moshulu” bušprito. Ramusis vandenynas. 1938 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Istorinė Lietuvos raida pasižymėjo abejingumu jūrai. Lietuviai, kaip tauta, formavosi prie pat Baltijos jūros, tačiau savo valstybę plėtė į rytus, o ne į vakarus. XX a. pradžioje po šimtmečių nelaisvės atsikuria nepriklausoma Lietuva. Tik tada buvo suprasta jūros reikšmė šalies egzistencijai, ir po didelių pastangų Lietuva prisijungia Klaipėdos uostą. 1923 m. lietuviai pirmą kartą išsikovoja priėjimą prie jūros. Turint uostą, reikėjo žmonių, kurie galėtų tvarkytis jame, taip pat ir jūreivių Lietuvos jūrų prekybos laivynui. 1925 m. į Suomiją išsiųsta penkiolika pirmųjų lietuvių jaunuolių mokytis jūreivystės amato. Užaugę žemdirbių šeimose vaikinukai pateko ant keturstiebių burlaivių Olivebank ir Archibald Russel denių. Per dvejus metus trukdavusią jūreivystės praktiką didžiuosiuose burlaiviuose lietuviai sukdavo ratus pasaulio vandenynuose. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios (1939 m.) jūros mokyklą ant vandens išėjo apie 30 tapti jūreiviais panorusių kadetų. Vėliau jie tarnavo Klaipėdos uoste ar Lietuvos jūrų laivyno garlaiviuose. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos jūrininkai dar suspėjo paragauti „tikro“ jūrinio gyvenimo burlaiviuose, valdomuose tik burių ir vėjo…

Vokiečių mokomasis burlaivis „Gorch Fock“ Klaipėdos uoste XX a. 4 d. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys.

G. Eriksono burlaivių bendrovės barkas „Archibald Russel“ 1905-1949 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Keturstiebio barko „Olivebank“ denis plaukiant per audringą jūrą Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Liepojos jūrų mokyklos mokomasis burlaivis dvistiebė škuna „Jurnieks“ 1933 m. Jame plaukiojimo praktiką atliko R. Vilkas ir L. Serafinas. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Barkas „Viking“ Belfasto uosto (Š. Airija) reide. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Burlaivis „Olivebank“, kuriame jūrinę praktiką atliko pirmieji lietuviai jūrų kadetai 1925–1927 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Lietuvių kursantų grupė Abo navigacijos institute XX a. 3 d. Iš kairės: A. Rasiulis, K. Daugėla (sėdi), F. Marcinkus, M. Limba, B. Monkevičius, V. Babarskis, S. Dagys ir Br. Krikštopaitis. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Jūrininkai praktikantai K. Kapčius ir V. Karka laivų savininko G. Eriksono barke „Viking“ 1939 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Lietuviai praktikantai burlaivyje „Olivebank“ 1925–1927 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

„Archibald Russel“ denį skalauja bangos. Atlanto vandenynas. 1927 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Lietuviai, baigę Abo navigacijos institutą Suomijoje, po tolimojo plaukiojimo praktikos burlaivyje „Olivebank“. 1930 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Pavėjinis kursas žvelgiant nuo burlaivio rėjos. Lietuvos jūrų muziejaus archyvas

Lietuviai kursantai ant burlaivio Archibald Russel denio. 1926 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Krikštynos burlaivyje, kertant ekvatorių. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

1252 m. Vokiečių ordinas, pastatęs pilį, kuri davė pradžią Klaipėdos (vok. Memel) miestui, iki 1422 m. valdė pajūrį. Tačiau miestas savo laivyno neturėjo iki pat XVI a. Uostu naudojosi iš svetur atvykstantys pirkliai, Ordino karo laivai ir Klaipėdos komtūro bičiuliai – legalūs piratai kaperiai. Nuo 1517 m. Klaipėdoje minima jūrinių burlaivių statyba. XVI–XVII a. Prūsijos Kunigaikštystėje atradę jūrų prekybos naudą, klaipėdiečiai laisvinosi iš Dancigo, Karaliaučiaus įtakos, XVII a. sėkmingai užgniaužė anglų pirklių pastangas plėtoti prekybą ir laivybą Žemaitijos Šventojoje ir Palangoje. Nepaprasta burinio laivyno ir uosto raidos paskata tapo po 1740 m. prasidėjęs lietuviškos, rusiškos medienos gabenimas į Angliją. Čia buvo statomi medienai gabenti pritaikyti burlaiviai, kurių tipas buvo vadinamas „memel“. XVIII a. 6-asis – XIX a. 7-asis dešimtmečiai – Klaipėdos burinio laivyno „aukso amžius“. 1781 m. Klaipėdoje registruota 19, o 1868 m. – 98 burlaiviai. Rusijos imperijos valdomose Palangoje 1874–1881 m. ir Šventojoje 1891–1892 m. veikusios jūreivystės mokyklos čia nepasuko didžiųjų burlaivių laivybos. XIX a. pabaigoje įsivyraujant garlaiviams, burlaivių epocha Klaipėdoje blėso. 1876 m. pastatytas paskutinis burlaivis, 1897 m. uždaryta burlaivių jūrininkus rengusi Karališkoji navigacijos mokykla, 1899 m. registruotas paskutinis burlaivis. 1901 m. Klaipėdoje pramoninių burlaivių nebeliko. Išnyko daugelis burlaivių „aukso amžiaus“ amatų, tradicijų.

Klaipėdos jūreivių grogo receptas: „Romo būtinai, cukraus galima, vandens nereikia“

Barkas „Mary Jane“, pastatytas Klaipėdoje 1858 m. Paveikslo, nutapyto J.Bartho, kopija. Tokie paveikslai puošdavo kapitonų kajutes arba laivo savininkų, statytojų patalpas. Originalas saugomas Šilutės muziejuje

Pirklių gildijos antspaudas jo suteikimo privilegijoje. 1672 m. gegužės 20 d.

Burlaiviai Klaipėdos uosto panoramoje iš Smiltynės. 1859 m. Tai viena seniausių uostamiesčio fotografijų. Kopija Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje

Laivų statykla Klaipėdoje. XIX a. Tuo metu čia buvo statomi ne tik burlaiviai, bet ir pirmieji garlaiviai. Iš Egidijaus Baranausko asmeninio rinkinio

Karališkosios navigacijos mokyklos pastatas, pastatytas 1858 m. Karališkoji navigacijos mokykla Klaipėdoje buvo atidaryta 1829 m. ir veikė iki 1897 m. Čia buvo rengiami jūrų kapitonai ir šturmanai. Gustav Wadlhauer raižinys, 1862

XIX a. Klaipėdos burlaiviuose buvo keliama vėliava su laivo registracijos numeriu. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Klaipėdos burlaiviai Dangėje, prie Biržos tilto. XIX a. pabaigos raižinys. Iš leidyklos Libra Memelensis rinkinio

Klaipėdos prekybos jūrų laivų vėliava apie XIX a. vid. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Votas – burlaivio modelis Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Modelio pirmtaką bažnyčiai padovanojo 1891–1893 m. Šventojoje veikusios jūreivystės mokyklos auklėtiniai. A. Mažūno fotografija

Vargu ar reikia šioje vietoje dar kažkokio komentaro.. Bet būtina paraginti visus neabejingus Smiltynės jachtklubo likimui atvykti į viešą Smiltynės jachtų uosto akvatorijos ir žemės sklypo Smiltynės g. 25, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos svarstymą, kuris įvyks 2010 05 27 (Ketvirtadienį), 15 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus patalpose Daržų 10 / Bažnyčių 4, III aukšte.

Kol kas tai tik idėja, bet nesulauksi jokių vertinimų ar kritikos ji gali tapti realybe!

Štai pasigrožėkite:

…

Vai kur nužėgliuos

Vai kur nužėgliuos,
Vai kur nuliūliuos
Rausvo vario laivužėlis,
Balto šilko žėglelis.

Ar per jūreles,
Ar per mareles,
Ar į Tilžės miestužį,
Kur aug mano mergužė.

Nei per jūreles,
Nei per mareles,
Tik į Tilžės miestužį,
Kur aug mano mergužė.

(Iš tautosakos ir papročių rinktinės Eisim žvejoti. Rengėjos I. Nakienė ir D. Kubiliūtė)

Vytinės rekonstrukcija. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven.

Baidokas Karaliaus Vilhelmo kanale. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven

Vytinė Nemune ties Gardinu XX a. pr. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven

Tepliavos vaizdas apie 1684 m. Priegliumi plaukia vytinė išskleista bure. Graviūra iš Ch.Hartknocho knygos Alt und Neues Preusen. Frankfurt-Leipzig, 1684

Reizinė Kuršių mariose. iš Memelländisches Bilderbuch. Band II, Hamburg, 1977

Nemuno laivai 1539 m. O. Magnaus Šiaurės Europos žemėlapyje „Carta Marina“. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven

Krovininiai burlaiviai Nemune prie Vytauto bažnyčios Kaune 1861 m. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven

Įvadas

Lietuva po burėmis – jūrinės kultūros kompleksas, kurio dėka išvystomi ryšiai, vyksta prekyba, prisistatoma pasauliui per jūrą, buriuojant skleidžiama laisvės dvasia…

Burės iki XX a. vidurio buvo tradicinė priemonė, palaikant ūkinius ir kultūrinius tarpusavio ryšius Kuršių marių ir Nemuno upyno gyventojams. Natūraliai, jų pasaulyje burlaivis ir su juo susijusi veikla buvo svarbi egzistencijos dalis. Į jūros erdvę lietuviai įžengė vėlai, XX a. pradžioje. Daug ko teko mokytis iš kaimynų jūreivių. Vokiečių  laivininkystės tradicija Klaipėdoje buvo patirties aruodas, iš kurio sėmė lietuviai, prie Baltijos jūros priėję nuo 1923 metų. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos jūrininkai spėjo išplaukti į jūras su burlaiviais milžinais. Tarp jų jaunatvišku ryžtu pasižymėjo Vytautas Bagdanavičius nuo Kėdainių. Gražiausius paauglystės metus jis praleido pasaulio vandenynuose po barko Moshulu burėmis. Pramoginis ir sportinis buriavimas –  buriavimas sau pačiam Lietuvoje išplito tik mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau seniai tapo tautinį ir laisvės identitetą pabrėžiančiu simboliu. Taigi, jūra, burės ir Lietuva nėra nieko bendra neturinčios sąvokos.

Parbėg laivelis (1 dalis)

Kuršių marių regionui iki XX a. vid. buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu. Kuršių marių žvejų burvaltės – kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys – pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais buvo žvejojama, tipo. Jos buvo panašios konstrukcijos, skyrėsi tik dydžiu ir takelažu. Šios valtys minimos jau XIV–XV a. kronikose ir Ordino valstybės dokumentuose, jų piešiniai mus pasiekė iš XVIII amžiaus. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Kuršių mariose buvo leidžiama žvejoti tik buriniais laivais. Vietiniai gyventojai jais ne tik žvejojo, bet ir gabeno šieną, gyvulius, prekes, vyko į pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai ir paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti. Lietuvos jūrų muziejaus ir kitų entuziastų dėka kurėnai nuo 1989 m. pradėjo grįžti į Kuršių marias.

Kiudelinė valtis. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.

Kurėnas stumiamas į vandenį. Nida, apie 1940 m. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.

Ant burvalčių stiebų džiūsta tinklai – kiudeliai. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.

Jūros žvejai žvejybon plaukdavo su kylinėmis burvaltėmis. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Kurėnai ir venterinės valtys Kuršių nerijos pakrantėje. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995

Įšalę burvaltės Tovės kaime Nemuno deltoje. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Turginėmis valtimis į turgų gabendavo daržoves. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995

Kiudelvaltė seklumoje. Jai pakakdavo 80 cm gylio. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995

Kurėnas įplaukia į Nidos uostą. Apie 1935 m. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995

Kurėno su špritine bure teorinis brėžinys. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945