Boding sails

Gyva istorija – “Rolex Sydney Hobart”

December 29th, 2008

Absoliutus regatos nugalėtojas, jachta "Quest"

Absoliutus regatos nugalėtojas, jachta "Quest"

Elegantiškas gafelinis kuteris, kurio denyje nuolat girdisi atidaromų šampano butelių garsas; aplamdytas plieninis burlaivis visai neseniai tyrinėjęs Antarktidą; maxi jachtos iš įvairiausių pasaulio šalių; mažytis polutonikas su drąsiu ir, kaip atrodo šiandien, juokingu užrašu ant transo. Tuo pat metu, greta plūduriuoja moderni, tikriausiai visas geriausias technologijas suvienijanti okeaninių varžybų jachta ir 30 metrų ilgio lenktyninė super-jachta.

Ką visa tai turi bendro?

Visos šios jachtos absoliučiai ar pagal perskaičiuotą laiką, viso laivyno įskaitoje arba grupėje yra laimėjusios kasmetinėje “Rolex Sydney Hobart” Regatoje, kuri pasaulio buriuotojų bendruomenėje lyginama su “Fastnet” regata Didžiojoje Britanijoje ir „Newport to Bermuda“ regatoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per kelias ateinančias dienas dar kelios jachtos papildys aukščiau minėtų jachtų draugiją.

Per savo 63 metų istoriją “Rolex Sydney Hobart” regata tapo vienu svarbiausiu Australijos sporto renginiu. Joks kitas buriavimo įvykis pasaulyje (žinoma išskyrus “Volvo Ocean Race” ir “Americas Cup“) nesulaukia tiek daug žiniasklaidos dėmesio.

Per visus šiuos metus australų regata padarė didžiulę įtaką jūriniam buriavimui visame pasaulyje. Patirtis įgyta per šiuos metus leido patobulinti varžybų komunikaciją, jachtų saugumą, jachtų konstrukciją, bei pakeisti jachtų stabilumo ir kitokius standartus. Net regatos internetinis puslapis buvo ne kartą pripažintas kaip pavyzdinis kitoms regatoms.

Ši regata, tai įgulos ir technikos egzaminas

Ši regata - įgulos ir technikos egzaminas

“Rolex Sydney Hobart” regata – klasikinė, ilga jūrinė regata, kuri priskiriama pirmai ISAF saugumo kategorijai. Tikriausiai vienintelė lietuvių jachta atitinkanti šios kategorijos reikalavimus yra šiuo metu netoli varžybų dalyvių esanti „Ambersail“. Dėl regatos populiarumo jau nuo 1950 metų, kuomet pirmą kartą jūrinėse varžybose startavo iš stiklo pluošto pagaminta jachta, šioje regatoje išbandomos įvairios inovacijos buriavimo sporte. Pradedant jau minėtu stiklo pluoštu ir baigiant vartomais falškyliais. Galima sudaryti ilgiausią sąrašą sprendimų, kurie pirmą kartą buvo išbandyti sudėtingomis šios australų regatos sąlygomis.

Po itin sunkios 1998 metų regatos, kurios metu didžioji dalis jachtų finišo nepasiekė, o trečdalis jachtų apskritai buvo paliktos jūroje, bent 50% įgulos narių (ir būtinai kapitonas) privalo būti išklausę „Sea Safety Survival“ kursus. Šių kursų metu buriuotojai praktiškai mokosi išskleisti ir sulipti į gelbėjimosi plaustus, treniruojasi atversti plaustą jam apvirtus. Kursų metu išdėstoma ką daryti audringoje jūroje esant plausto viduje bei kiti išlikimui  jūroje būtini dalykai. Deja, tokie kursai Lietuvoje nerengiami.. Manom ne vienam buriuotojui plaukiančiam į jūrą tokie kursai nepakenktų.

Šiuo metu startavusioje “Rolex Sydney Hobart” regatoje viena jachta jau buvo palikta. Jos įgula persėdo į kitą jachtą. Tikimės, kad daugiau tokių incidentų šios regatos metu nebus. Daugiau apie regatos rezultatus rašo mūsų kolega “Arbušis“.

“Playing for Success”: tarpinis finišas

December 22nd, 2008
zero9

"Playing for Success" įgula: Thomas ir Michael

Jau minėjome, kad “Zeroemissions” kompanija yra lengvai išprotėjusi. Žinoma, gerąja prasme. Vyrai taip myli buriavimą ir iššūkius, kad ryžtasi plaukti žiemą. Visgi jei palygintume juos su Liepojos molo remontininkų brigada, akivaizdu, kad vokiečių pagirtinas išprotėjimas nepalyginamas su sveiko proto stoka apnikusia kai kuriuos Lietuvos buriuotojus. Savo viduržiemio kelionę jie laikinai sustabdė. Michael rašo apie tai projekto tinklapyje:

Buriuoti su SC30 naktį – sunkus darbas, nepaisant to koks metų laikas. Bet žiemos naktys šiame regione yra neįtikėtinai tamsios! Tomis naktimis Thomas ir aš būdavome laimingi, jei pavykdavo pamatyti kitokį atspalvį tarp vandens ir tamsaus dangaus tam, kad surasti horizontą!

Ir po mūsų starto Sandhamne, Baltijos jūra parodė kitą, šiurkščiąją pusę. Bet galiausiai tuomet kai bangos tapo didesnės ir didesnės, mes turėjom kuriam laikui nutraukti kelionę. Saugiai ją tęsti buvo nebeįsivaizduojama. “Playing for Success” vairininkas, dažniausiai juo būdavo Thomas, buvo plaunamas bangų, kurios blokšdavo jį apie pusę metro į laivo galą. Negalima pamiršti ir to, kad mūsų laivas gali apsiversti, jei būtų padaryta didelė klaida! Be visų saugumo dalykų, dėl bangų  laivo greitis sumažėjo iki 2 ar 3 mazgų.

Taigi mūsų sprendimas buvo aiškus.

Trimaranas “Playing for Success” laikinai priglaustas Oskarshamne, Švedijoje. Thomas ir Michael jau namie ir su šeimomis laukia Kalėdų. O “Zeroemissions” žygis greičiausiai bus pratęstas jau kitais metais, sausio mėnesį.

Visai greta

December 22nd, 2008

Šiemet vykusioje Eglės žalčių karalienės regatoje atstumas tarp greičiausios ir antros pagal absoliutų laiką jachtos siekė kiek daugiau nei 3 valandas. Volvo Ocean Race buriuotojai, nuplaukę 10 kartų didesnį atstumą, prie finišo artėja daug mažesniu atstumu. Atstumas tarp jachtų gali būti skaičiuojamas minučių dalių tikslumu. Taigi, sportinis buriavimas turėtu atrodyti būtent taip:

vor12337_469x313

Laikom suspaustus kumščius už "Ericsson" vyrus

“Playing for Success” arba lenktynės su laiku

December 19th, 2008
zero7

Žiema Baltijoje - lenktynės su laiku

Kaimynas Vycka, berūkydamas prie laiptinės durų, manęs ir vėl paklausė “kaip sekėsi regatoje?”. Jau rengiausi jam nupasakoti, kad „Tūkstantmečio odisėja“ ir projektas „Zero emissions“ nėra regatos, bet tuo pat metu supratau, kad šie plaukimai yra ne kas kita, o pačios tikriausios regatos. Jos turi savo startą, finišą ir keistus, klasikinių regatų išauklėtiems buriuotojams nesuprantamus varžovus.

„Ambersail“ lenktyniauja su įtemtu grafiku, na o išprotėję vokiečiai trimaranu “Playing for Success” lenktyniauja su laiku. Ir tai gal netgi dar sunkiau. Jų nespaudžia toks įtemtas grafikas kaip „Ambersail“ įgulų, tačiau juos persekioja laikas. Gruodžio mėnesį buriuojant su anglies pluošto trimaranu kiekviena valanda praleista ant denio prilygsta valandai pramoniniame šaldiklyje.

zero8

anglies pluošto šaldiklis

Atrodytų nieko čia ypatingo, temperatūra juk teigiama. Artima nuliui, bet pliusinė. Vėjas – pakankamai stiprus, bet kursas pilnas, nelabai tas vėjas ir jaučiasi. Bet organizmas patenka į tokias sąlygas ir tiek kovoja su šalčiu, kad mintys pradeda suktis lyg sulėtintoje kino juostoje. Nebuvo kuo patikrinti, bet manau oro drėgnumas buvo artimas pirčiai, tik temperatūra pirties neprimena nė iš tolo. Ir jokia kvėpuojanti apranga tokiomis sąlygomis nepadeda kovoti su visur tykančiu šalčiu.

Buriuojant kitomis jachtomis ar kitais metų laikais būtų galima nusileisti į jachtos vidų ir sušilti. Tik ne čia. Visas trimaranas pagamintas iš anglies pluošto, o šis, kaip žinia, savo savybėmis artimas plienui. Deja, terminėmis savybėmis nuo plieno jis irgi niekuo nesiskiria. Iš pirmo žvilgsnio šiltu rojumi atrodančiame jachtos viduje, yra ne ką šilčiau nei lauke. O gal net dar baisiau, nes drėgmė susidariusi garuojant vandeniui nuo rūbų, virvių ir kitų daiktų kondensuojasi ant visų įmanomų interjero paviršių ir viduje tampa dar drėgniau (tuo pat metu šalčiau) nei lauke. Vienintelis būdas nesušalti, tai tarp kojų suspaudus dujinį degiklį po truputį šildyti atskiras kūno vietas: rankas, veidą …

“Tai kokio velnio lįsti į tą pragarą?” – nepatikliai perklausė Vycka. Rišliai paaiškinti aš taip ir negalėjau. Nes visgi šaltį atperka buriavimo džiaugsmas. Skrieti 18 mazgų greičiu kuomet tik pavėjinė plūdė skrodžia vandens paviršių  – tikrai nepakartojamas jausmas, kurio nusakyti žodžiais, matyt, nesugebėsiu.

žuvo Rusijos buriuotojas J.Gvozdevas

December 11th, 2008

R.I.P. Gvozdev

Rusijos buriuotojų bendruomenė gedi šviesaus atminimo buriuotojo – keliautojo Jevgenijaus Gvozdevo…

Lapkričio 29 d. per štormą prie Neapolio krantų jo jachta apsivertė. Lūžo stiebas. Po savo jėgomis atlikto remonto J. Gvozdevas pranešė apie tai per radiją. Pagalbos nesišaukė. Daugiau jokios žinios iš jo nebuvo.
Gvozdevas buvo pirmasis rusas vienutininkas apiplaukęs pasaulį. Dvi jachtos su kuriomis jis tai atliko du kartus stovi kaip paminklai Maskvos jachtklube “Admiral” ir Mahačkalos mokykloje.
Į savo paskutinę kelionę jis išplaukė iš Novosibirsko rugsėjo 19 d., su specialiai šiam žygiui pastatyta jachta “Getan II”. Vakar Italijos policija oficialiai patvirtino Jevgenijaus Aleksandrovičiaus Gvozdevo mirtį…

Interviu su J.Gvozdevu (rusų kalba)

Spaudos apžvalga (V)

December 11th, 2008

senokai nieko nerašėme apie spaudos įdomybes. Pasiteisinant galima tik pasakyti, jog ypatingai įdomių tekstų ir nebuvo, nebent jau papelijusi Neringos vice-mero citata: „Su A.Valinsku turime bendrą jachtutę, kuri vadinasi „Nida“. Ir ne tik su A.Valinsku, bet ir su I.Valinskiene“. Bet jokios politikos Vėjopamušaluose nebuvo ir nebus, tik kelios įdomesnės publikacijos:

Klaipėdos universiteto burlaivis “Brabander” šiandien išplaukė į Lenkiją pasiimti naujų burių. Iš keturiolikos burių bus atnaujintos penkios. Apie tai šiandien rašo “Klaipėda” straipsnyje “Bures puoš universiteto simbolika”.

Baigėsi pirmasis didžiųjų burlaivių regatos “The Tall Ships’ Races Baltic 2009″ dalyvių registracijos etapas. Ir organizatoriai gali jau dabar įvardinti įspūdingiausius laivus, kurie aplankys Klaipėda kitą vasarą. Tarp jų ir tokie kaip: “Sedov”, “MIR”, “Dar Mladziezy”, “Alexander von Humboldt”, “Christian Radich”, “Roald Amundsen” bei daugybė kitų. 22 jaunuoliai iki 25 metų amžiaus galės įgyti buriavimo mokymo patirties keliuose buriniuose laivuose. O būsimos regatos pagalbininkais-savanoriais jau užsiregistravo daugiau nei 150 kandidatų. Registracija pratęsta, taigi norintys dar gali prisijungti prie savanorių komandos. Plačiau straipsnyje “Į Klaipėdą atplauks šimtamečiai burlaiviai”.

Gana garsiai pastarosiomis savaitėmis nuskambėjo Kosto Franko ir jo klubo “Budys” bei laivo “Olga” istorija. Vejopamušalai turi kiek kitokią nuomonę apie šį pagarsėjusį klubą. Tikimės surašyti ją atskiru tekstu, o kol kas – spręskite patys: pirmasis straipsnis “Lietuvos vidaus vandenyse kyla revoliucinės bangos”, o tema tęsiama kitame tekste “Ministerijai reikia pagalbos”.

Šią savaitę pagaliau viešai paskelbta apie regatą “La Route de l’Ambre” (“Gintaro kelias”), kuri turėtų vykti 2009 m. vasarą.  50′Open klasės trimaranai (www.50open.org) turėtų startuoti Bretanėje, Prancūzijoje – ir finišuoti Klaipėdoje.

Šiomis dienomis regata pristatoma Paryžiuje, parodoje “Salon nautique de Paris”. Matyt, po jos paaiškės dalyvių skaičius ir tikslesnės datos.

Regatos organizatorius Olivier Criou apie šią idėją Vėjopamušalams entuziastingai pasakojo dar vasarą. Bet ekonominis sunkmetis atsiliepė ir debiutuojančios “Gintaro kelio” regatos konceptui – mažiau dalyvių, problemos su sponsoriais, kuklesni biudžetai ir panašūs organizaciniai rūpesčiai. Nuoširdžiai linkime sėkmės šiam projektui – juolab ir dėl to, kad išvysti 50 pėdų trimaranus Klaipėdoje tikrai smalsu. Apie būsimą regatą rašo ir “Klaipėda” straipsnyje Klaipėdoje finišuos regata “Gintaro kelias”

regatos "La Route de l'Ambre" ("Gintaro kelias") distancija

Buriuojam į Rygą

December 10th, 2008

na pagaliau galime prisipažinti ir paneigti mūsų pačių kalbas, kad buriavimo sezonas baigėsi. Šią šaltą, vėjuotą ir stebėtinai tamsią popietę pamušalas išplaukė su trimaranu “Playing for Success”. Ir jei kažkam jau kyla pavydas – pagalvokite gerai dar kartą. Gruodis. Mano pirštai po trijų valandų ant pontono nebetinka spausdimui. O jų dar laukia ilgas, greitas ir ekstremalus plaukimas iki Rygos. Bet Michael ir Thomas – tikri profesionalai ir tikiu, jog viskas bus gerai.

Kaip sekasi trimaranui galite sekti projekto tinklalapyje http://www.zeroemissions.eu (yra ir angliška versija). Viršutiniame dešiniajame kampe rasite LIVE-Tracker.

Tuo tarpu, operatyvus “Vakarų ekspreso” reportažas. Daugiau žinių – šįvakar TV naujienose ir kitoje spaudoje.

Kelios “muilinos” foto:

paskutinės minutės prieš išplaukiant

Gero vėjo!

Read the rest of this entry »

Dienos citata (Kalėdinė)

December 10th, 2008

trimaranas "Playing for Success" / ZERO EMISSIONS Project

tiksliau ją būtų pavadinti ne dienos, o nakties citata:

“You know why I sail in December? Because I hate Christmas Shopping!”

Michael Walther

[bus daugiau]

ieškantiems “Buriuotojo vadovo”

December 9th, 2008

Mūsų kolega blogeris Arbušis LBS Suvažiavime pristatė naujai išleistą “Buriuotojo vadovą”. Bet ne visi Vėjopamušalų skaitytojai dalyvavo šiame, visai Lietuvos buriuotojų bendruomenei svarbiame renginyje, todėl čia – trumpa naujojojo leidinio apžvalga.

Buriuotojo vadovas: Kuršių marios, Aistmarės, Nemuno delta

Pirmas įspūdis paėmus “Buriuotojo vadovą” į rankas tikrai geras – leidinys gražus ir iliustruotas atvirukinėmis nuotraukomis. Gaila, bet didžioji dalis nuotraukų neinformatyvios – fotografuota nuo kranto. Kam reikalingos tokios nuotraukos, mums nesuprantama. Juk niekada nematysime švyturių tokių, kokie jie vaizduojami leidinio fotografijose. Tęsiant švyturių temą būtina paminėti, kad leidinyje nepavyko rasti švyturių charakteristikų. Matyt, leidėju supratimu šio vadovo skaitytojai neįsivaizduoja, kas tai švyturių charakteristikos ir velniams jiems jos reikalingos. Deja ne tik mes žinome, kaip jas atpažinti ir kam reikia to atpažinimo.

Erzina ir leidinio struktūra. Klaipėdos uosto aprašymas atsiduria maršruto “Nuo Tarano kyšulio iki Papės” pabaigoje. Uosto aprašyme ir apskritai visame leidinyje nepavyko rasti išrinktų svarbiausių Vidaus vandenų laivybos taisyklių ir Klaipėdos Uosto laivybos taisyklių. O jų priminimas praverstų. Štai pavyzdžiui, šią vasarą teko sumokėti 50 Lt baudą, dėl ant denio nedėvimų gelbėjimosi liemenių. Tiesiog nežinojome, kad tokia taisyklė galioja nuo 2004 metų (plaukiančioje burinėje jachtoje, ant denio liemenės būtinos VISADA). Patys kalti ir nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Vienas nenorėjęs būti įvardintas vyresnės kartos buriuotojas (na dabar jau kritikuokit, kad vėl neskelbiam pavardės) apie šį leidinį pasakė taip: “jei duosi mylimai moteriai ir pasiūlysi, kad ši suplanuotu kitos vasaros kelionę, tai ji nuo knygos dvi dienas neatsitrauks”. (atsiprašome musų mielų merginų skaitytojų ir draugių – mes sutikome ir kitokių. o gal ir nesutikome.. susipainiojom čia:). Liko neaišku – gerai tai ar blogai, kad dvi dienas nesitrauks nuo knygos?

Kiti mums nelabai suprantami leidinio niuansai: kodėl jame nėra jūrlapio? Vientiso arba dalimis pateikiamo Baltijos jūros dalies jūrlapio. Stebina ir tai, kad labai didelę dalį leidinio sudaro rusiškosios Kuršių marių dalies prieplaukos (uostais jų nepavadinsi). Kam? Kokiu tikslu taip stengiamasi? Kad pastorinti ir padaryti leidinį solidesniu? Juk niekam nepaslaptis, kad ši marių dalis dar bus nepasiekiama daugybę metų.

O dabar kelios mintys apie tai, kas švelniai tariant piktina. Leidinys išleistas už projekto “Jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje plėtra – jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įkūrimas” lėšas. Paprastai kalbant tai – Dangės krantinių ir Pilies jachtų uosto rekonstrukcija, kuri didžia dalimi finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Projekto viešinimui skiriama nemažai pinigų, ir panaudoti jie šiuo atveju geriau nei perkami straipsniai spaudoje ar beverčiai lankstinukai (to atsisakyta tik iš dalies). Leidinys išleistas 1000 egz. tiražu. Ir, dabar svarbiausia dalis, platinamas jis turi būti – NEMOKAMAI!!! “Vadovo” leidėjai gudriai sugalvojo kaip apeiti šį reikalavimą ir uždirbti dvigubai. Dalį tiražo atspaudė su kita nugarėle – be ES žvaigždučių, BPD ar Klaipėdos miesto logo. Štai šį leidinį ir siūlo jums, kolegos, įsigyti už 30 Lt.

Leidinys nėra blogas, jį pravartu turėti. Todėl skelbiame Kalėdinių dovanų sezoną ir chuliganiškai dalinamės buriuotojų Kalėdų senio adresu – Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Turgaus g. 7. Čia, palinkėję linksmų švenčių, gausite NEMOKAMĄ “Buriuotojo vadovą”.

Kas sakė, kad sezonas baigėsi?

December 7th, 2008

Atrodė, kad buriavimo sezonas jau baigėsi ir vienintelis būdas patenkinti priklausomybę vėjui – buriuoti sausumoje. Ir štai prieš kelias dienas sužinojome apie Lietuvą aplankysiančius buriuotojus iš Vokietijos.

Šiuo metu, kai publikuojamas tekstas buriuotojai su anglies pluošto trimaranu juda Gdansko link. Šis 30 pėdų ilgio trimaranas, suprojektuotas ir pagamintas buriavimui atviroje jūroje. Klaipėdą trimaranas turėtu aplankyti antradienio vakarą trečiadienio rytą. Pažadame karštą interviu iš šių išprotėjusių (gerąją prasme) buriuotojų.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į globalini klimato atšilimą, buriuotojai per minimalų laiką aplankys 8 Pabaltijo šalis. Kelionės metu jie stengsis, nesudegindami nė lašo kuro, apiplaukti Baltijos jūrą greičiau, nei tai padarytų lėktuvas.