Boding sails

Britanija ar Petras?

March 24th, 2009
hmy_britannia_i-1893

HMY Britannia pirmojo sezono metu

Viso pasaulio žiniasklaida be perstojo mini baisiuosius Somalio piratus. Bet laivai pagrobiami ir senosios Europos pašonėje. Beveik detektyvu tapo šlovingą istoriją perėmusios jachtos “Britannia” dingimas iš laivų statyklos Rusijoje.

1893 m. Didžiosios Britanijos karaliaus Edvardo VII nurodymu buvo pastatyta nedidelė 36,5 metrų ilgio jachta – “HMY (jos didenybės jachta) BRITANNIA”. Per pirmuosius savo gyvenimo metus ši jachta laimėjo 33 iš 44 regatų. Kitais metais ji nepralaimėjo nė vienos didžiųjų jachtų regatos. Visgi pirmojo pasaulinio karo akivaizdoje buriavimui ir visoms kitoms sporto šakoms išgyvenant krizę, ji negalėjo nepaliesti ir didžiųjų jachtų. “HMY Britannia” pasitraukė iš aktyvaus sportinio buriavimo ir buvo naudojama kruizams.

Po I-ojo pasaulinio karo jachtos užsakovo sūnus karalius Jurgis V, jachtą atnaujino ir perstatė pagal J klasės taisykles. Šia jachta buvo intensyviai buriuojama, dalyvaujama regatose.  “HMY Britannia” nors ir būdama seniausia visame J klasės laivyne nuolat kovojo dėl lyderio titulo. 1936 metų liepos 10 dieną nuo jachtos buvo nurinkta viskas ką dar įmanoma panaudoti, o korpusas buvo išardytas. Jachta nebegalėjo konkuruoti su naujesnėmis ir modernesnėmis varžovėmis.

britannia2

Britanija čia ar Petras, nuspręs teismas

Ir štai prieš 12 metų nieko bendro su britų karališkąja šeima neturintis norvegas Sigurd Coates nusprendė pastatyti šios legendinės jachtos repliką. 2005 metų vasarą jachta turėjo būti nuleista “Solombala” jachtų statykloje Archangelske. Deja, viskas nebuvo taip gražu, kaip galėjo būti. Laivų statykla buvo parduota, o naujieji statyklos savininkai pareiškė, kad jachta nepriklauso ją užsakiusiam norvegui. Statyklos savininkai pareiškė, kad už jachtos statybos darbus nėra atsiskaityta.

Siekdamas susigražinti savo taip ir nebaigtą statyti jachtą, norvegas kreipėsi į teismą, Norvegijos ambasadą ir, tikriausiai, visas kitas institucijas, kurios šioje situacijoje galėjo pagelbėti. Kruopštaus juristų darbo dėka ir kaip pro padidinamąjį stiklą teismo procesą stebint diplomatams galiausiai jachtos savininku buvo pripažintas Sigurd Coates.

Jachtos savininkas žiniasklaidai užsiminė, kad vengdami gražinti laivą statyklos savininkai siekia išsireikalauti daugiau pinigų už atliktus darbus – akivaizdžiai šantažuoja. Visgi niekas nepaneigs, kad Rusija – stebuklų šalis. Nedidukė, vos tik 220 tonų sverianti jachtutė ėmė ir …. dingo!. O jachtų statykloje atsirado labai jau panaši jachta pavadinimu “царъ Петер” ant kurios transo dar matosi originalaus bronzinio pavadinimo pėdsakai.

Šiuo metu Sigurd Coates teisme ne tik įrodinėja, kad jachta stovinti gamykloje – tai dingusi “HMY Britannia”, bet ir kaltina jachtos statytojus vagyste. Šioje nelygioje kovoje belieka palinkėti sėkmės norvegui ir be galo simpatiškai jachtai.

Suvažiavimas 2009

March 21st, 2009

agila1

Siautėjant ekonominei krizei, visas pasaulis išgyvena įvairiausius pasikeitimus. Džiugu, kad tradiciniai Kapitonu ir jachtų savininkų suvažiavimai Nidoje metai iš metų nesikeičiai. Visi balso teisę turintys, kaip susitarę kilnoja simboliškai žalias balsavomo korteles.

Tikriausiai svarbiausias suvažiavimo pranešimas, tai S.Butkevičiaus pasisakymas apie visų engiamus „handicapus“. Daugelį nudžiugino žinia, kad Lietuvoje įsigalios turbūt plačiausiai Europoje labiausiai paplitusi „ORC club“ sistema. Kaip tai pakeis varžybas? Tikėtina niekaip. Iki šiol nė viena regata nebuvo vykdoma pagal visą matavimo taisyklėse nurodytą tvarką. Kas pasikeis mažiau paplitusią „Dansk Handicap“ pakeitus iš principo niekuom nesiskiriančia „ORC club“? Niekas. Apie tvarkingai organizuojamas regatas kalbos kol kas negirdėt.

Visgi pradžiugino gerb. p. LBS prezidento kategoriški pasisakymai dėl netobulos tvarkos Klaipėdos uoste, Krokų lankoje ir visur kitur. „Nieko čia tokio nueisių pas ministrą parašys įsakyma ir viskas“. Džiugu kai paprastų buriuotojų rūpesčiai gali būti išspręsti tokiu paprastu būdu.

Beveik klasika – “Sydney-Hobart Race” filmas

March 17th, 2009

Kai visa Lietuva, “Tūkstantmečio Odisėjos” padedama sužinojo apie “buriuotojišku everestu” vadinamą Horno ragą, mes atsiminėme kitą regioną, kuris gal nėra toks įspūdingas, kaip legendomis apipintas Horno kyšulys, bet tikrai ne mažiau sudėtingas ir įdomus viso pasaulio buriuotojų bendruomenei.

Rekomenduojame puikiai susuktą filmą apie įsimintiną 2001 metų “Sidney to Hobart Race” regatą (kurią laimėjo “Ambersail” sesutė “Assa”!). Tai savotiškas tęsinys visos serijos filmų apie legendiniu tapusią 1998 m.  “Sidney to Hobart” regatą. Jo dėmesio centre – laiką ir galimybes pranokusi jachta “Grundig” ir jos įgula, kuri nepaisant liūdnos praėjusių regatų patirties stengiasi įveikti konkurentus ir stichiją.

Šis filmas – viena geriausių galimybių praleisti 48 minutes darganotos dienos šiltai įsitaisius prie kompiuterio ekrano su kavos puodeliu,  svajojant apie praėjusias ar būsimas keliones. Skanaus!

arba dar geriau eiti čia ir žiūrėti “full screen”.

Nedidelė, sportiška, transportuojama #1

March 16th, 2009

lake-garda-2003Vėjopamušalų bičiulis paprašė, kad padėtume jam išsirinkti nedidelę, sportišką, lengvai transportuojamą ir, žinoma, nebrangią jachtą. Beje, ir laikas įsigyti svajonių laivelį tam tikra prasme patogus – kainos ‘važiuoja’ žemyn o tiems, kurie sutaupė vieną-kitą-trečią litą tai gali būti seniai laukta proga. Taigi, padarėme rimtą rinkos tyrimą, kurį nuslėpti būtų labai jau negražu. Nuo šiol jums kiekvieną savaitę pateiksime po vieną mūsų bičiulio suformuluotas sąlygas atitinkančią jachtų klasę. Žinia, didžiąją dalį čia apžvelgiamų jachtų esame matę tik iš šono, o apie kažkurias esame tik skaitę interneto forumuose ar žurnaluose, bet nepatingėjus išnarstyti įvairius informacijos šaltinius, vienokią ar kitokią nuomonę galima susidaryti..

Apžvalgas pradėsime nuo mūsų pamėgto laivelio Platu 25, kurį Europoje gamina garsioji „Beneteau“. Laivelis kiek senoviškas, bet nemažėjantis laivynas visame pasaulyje tikrai liudija, kad jachta verta dėmesio. Taigi apie viską nuo pradžių

Platu 25

“Patirtis ir Tradicijos”farr_25

Ilgis: 7,50 m
Vaterlinijos ilgis: 6,74 m
Plotis: 2,52 m
Grimzlė: 1,58 m
Vandentalpa: 1250 kg
Burių plotas (Grotas + Stakselis): 32 m2
Genakeris: 48m2
Kaina: nuo 13 000 eur

Privalumai:

gausus laivynas visame pasaulyje

Išties laiko patikrinta klasė – tai tikriausiai ilgiausiai išlikusi šio dydžio jachtų klasė Europoje. Bruce Farr tikrai nesusigadino savo vardo suprojektavęs šią jachtą. Ne taip jau senai ji tapo nacionaline Naujosios Zelandijos sportinių kylinių jachtų klase.

Greičio ir lenktyninio balo santykis – peržvelgus įvairių regatų rezultatus akivaizdu, kad dažnai ši jachta aplenkia savo balą, dėl to jas galime išvysti laiminčias įvairiausias regatas.

Patogumas – radome ne vieną straipsnį, kuriame šio laivelio denio išplanavimas pateikiamas, kaip patogumo etalonas. Mums tai labai svarus argumentas tikint, kad šiuo laiveliu tikrai smagu buriuot.

Trūkumai:

Sudėtingas transportavimas – dėl standžiai pritvirtinto falškylio ši jachta yra sunkiai transportuojama (norint ją iškelti ar nuleisti į vandenį būtinas kranas). Papildomos išlaidos, papildomi nepatogumai – nėra nieko bjauriau už niekaip nepasirodančio kranisto laukimą.
Amžius – laivo projektas tikrai senas ir panašu, kad ši klasė po truputį pradės nykti. Sutikime, kad smagiau buriuoti su jachta kurios grotas pasižymi kuprota galine kraštine, o genakeris keliamas ant bušprito.

Ko reikia regatai?

March 13th, 2009

Beveik kiekvieną savaitgalį, Kauno mariose ir Galvės ežere galima išvysti startuojančias ir finišuojančias jachtas. Ilgą laiką vakarų Lietuvos buriuotojai negalėjo džiaugtis tokia sportine prabanga ir tenkindavosi kaip uraganas užklystančia Kuršių marių regata bei keliomis negausiomis rudeninėmis varžybomis.

foto - "profsajunga"

foto - "profsajunga"

Visgi artėjantį buriavimo sezoną (kurio niekaip nesulaukiam) vakarų Lietuvoje regatų padvigubės(!). Jau dabar aišku, kad sezoną atidarys Minijos jachtklubo narių organizuojama “Pilypo taurė” . Praėjus kelioms savaitėms buriuotojus kvies mūsų bičiulio iš dviejų vandenų krašto inicijuojama regata (tikslesnę informacija organizatoriai, manau, greitu laiku tikrai paskelbs). O prieš bene seniausią lietuvišką šventę – Jonines, visi bus kviečiami į Klaipėdą. Dabar pats laikas pradėti rūpintis navigacinėmis šviesomis ir kita naktiniam buriavimui būtina atributika, nes „Joninių nakties regata“ tikrai atitiks savo pavadinimą ir vyks tamsiu paros metu.

Kadangi net dvi iš šviežių regatų organizuoja mūsų bičiuliai, tai norim to ar nenorim, esam nuolatiniai diskusijų apie regatų organizavimą ir kokybę dalyviai. Bandėme suformuluoti tai ko reikia gerai regatai:

  • Dokumentai. Visų pirmą visa varžybų informacija turi būti tinkamu laiku ir suprantamai pateikta. Negalime pasigirti regatų gausa. Tai natūralu, nes ir buriuoti neišplaukdami iš teritorinių vandenų nelabai turime kur, todėl tie kam įdomus sportinis buriavimas dažniausiai dalyvauja visose vykstančiose regatose. Visgi iš pagarbos dalyviams, kiekvienas organizatorius turėtų varžybų dokumentus paviešinti bent pusmetį prieš regatą. Buriuojantiems juk reikia pranešti artimiesiems, kad būtent tą savaitgalį, kai visi laukia jo ravint braškes jis būsiąs jūroje, mariose ar ežere.
  • Infrastruktūra. Kiekviena regata prasideda ir baigiasi krante. Be jachtoms būtinos kranto infrastruktūros gera regata neįmanoma. Jei trūksta švartavimosi vietų, elektros lizdų vandens ar elementarių tualetų susiduriama su gausybe nepatogumų, kurie gali sugadinti nuotaiką dar net neprasidėjus regatai (akmenėlis į regatos “Marių burės” daržą).
  • Autorius: Lina Valuntonytė

    Autorius: Lina Valuntonytė

    Regatos vykdymas. Tai tikrausiai pats svarbiausias regatos elementas. Nuo to, kaip vykdoma starto, finišo procedūra, metami ar parenkami ženklai priklauso kiek džiaugsmo regatos dalyviai patirs.

  • Rezultatų skaičiavimas. Tikriausiai kiekvienas nors kartą dalyvavęs regatoje žino, koks nemalonus jausmas sėdėti ir laukti kol jo didenybė teisėjas iškelta galvą atvers sekretoriato duris ir išdidžiai prie skelbimu lentos prikabins keletą popiergalių, kuriuose kiekvienas regatos dalyvis mato kažką itin svarbaus. Asmeniškai mums šis epizodas patinka, visgi dažnai pasitaiko, kad jis kiek per ilgai užsitęsia ir tampa baisiai bjaurus, dažnai apkartinantis gyvenimą iš tolimesnių miestų atvykusiems.
  • Vakarėlis. Kiekviena save gerbianti regata neatsiejama nuo uždarymo vakarėlio. Kartais šie būna iš anksto suplanuoti ir organizuoti, kartais įvyksta improvizuotai. Bet mes, kaip nereti regatų dalyviai manome, kad bent puse regatos grožio priklauso nuo vakarėlio gėrio. Žinoma, visiems neįtiksi ir visada atsiras niurzgančių dėl prasto alaus ar netinkamos muzikos. O kartais nutinka taip, kad nė vieno bambeklio nesurasi. Štai pirmosios “Marių burių” regatos vakarėlis buvo toks šiltas, mielas ir smagus, kad ši regata tikriausiai ilgai liks neišstumta iš Vėjopamušalų visų laikų topo. Kokia gero vakarėlio paslaptis? Jei atvirai – nežinome.

Tai tik pagrindiniai mūsų išskirti vykusios regatos bruožai. Jei manote, kad jų yra daugiau ar juos reikėtų formuluoti kiek kitaip – laukiam jūsų komentarų. Mažiausia, ką galime pažadėti, kad jie tikrai padarys įtaką naujosioms šių metų naujokėms-regatoms.

friggin’ in the riggin’

March 5th, 2009

Mažiausiai pusė Vėjopamušalų kolektyvo vis dar liko truputį pankai, todėl nostalgiškai saugo  Sex Pistols kasetę spintoje (klausyti jos kažkaip nebelikuo kuo – visi garsai skaitmetizavosi). Vienok nupūsti dulkes verta nuo vienos dainos, kurioje negražių žodžių daugiau nei jų išrėkia mūsu tautietis kapitonas po nepavykusio starto regatoje.

Čia video, kurį suvaidino lėlės, taigi – neapsigaukit. Sex Pistols – Friggin’ in the Riggin’:

Nepakartojamas tekstas po nuoroda žemiau. Vaikai – neskaitykit!

Read the rest of this entry »