Linkėjimai iš Turku

1248257499390_07179740533996072

Maloniai pradžiugino draugai iš jachtos “Lietuva”, kurie atsiuntė smagų kelionės po suomių archipelagą aprašymą ir šiltus linkėjimus. Matytpasiilgo:

Pas mus viskas kuo puikiausiai !!!

Čia jau yra atplaukė Litas ir Brabanderis. Mes padreifavom prie įėjimo į Turku ir palaukėm Lito jis atsidėkojo, pavaišino šviežia duona ir pakeldamas musu laivo pavadinimą signalinėmis vėlevelemis.

Nu va kolkas tiek.
Pagarbiai,
Kapitonas
Osvaldas Kudzevičius

O išsamiais įspūdžiais su mumis dalinasi Ūla Petkevičiutė:

Iš Sankt Peterburgo į Turku plaukėme nei daug, nei mažai… Per visas 8 The Tall Ships‘ Races Cruise in Company dienas, aplankėme 4 uostus ir 1 negyvenamą salą.

Iš Sankt Peterburgo visi šių metų The Tall Ships‘ Races dalyviai išplaukė vadinamajame burių parade, tiesa, jame taip ir nebuvo pakelta nė viena burė, nes pūtė labai nepalankus vėjas. Na, bet žmonės mumis džiaugėsi ne ką mažiau. J

Išplaukus į jūrą, įgulos gyvenimas po truputį įgijo formą. Formos formulė – 4 x 3 x 2. 4 valandas dirbi, 4 valandas budi, 4 valandas miegi ir vėl iš naujo. Spėji ir naktine, ir dienine jūra pasidžiaugti…arba ne …

Turėjom dienos režimą, kuris taip greitai išmuša iš vėžių, kad ilgainiui tokios svarbios sąvokos žemėje kaip valandos, savaitės ar mėnesio dienos tampa visai neaktualios. Žinai diena ar naktis, šilta ar šalta, pietūs jau buvo ar dar bus. Tiesa, plaukėm ramūs ir laimingi, o kilus pastarajam klausimui, į jį visada atsakymą (beje, skanų!) turėdavo budintys kambuze (jachtos virtuvėlėje). Tokiu tempu gyvendami, nepamiršom, kad ne už kalnų ir antrosios The Tall Ships‘ Races varžybos, tad iki būsimo starto Turku treniravomės.

Pirmas aplankytas uostas – Kotka. Šiomis dienomis Kotka švenčia savo 130 metų sukaktį, tad atvykus mus pasitiko šventine nuotaika pasipuošęs miestas. Buvome gražiai ir svetingai priimti, spėjome pasivaikščioti po šventinę mugę, aplankyti keletą vietinių muziejų. Kotka buvo pirma stotelė Suomijoje – šalyje, kur sauna yra gyvybiškai svarbi nacionalinė vertybė ir tautinis/kultūrinis bruožas viename. Pabandėme savo kailiu. Laaabai tiko ir patiko!

Už nugarų palikę Kotką, judėjome toliau. Vakarop buvo nutarta, kad nakčiai švartuosimės vienoje iš negyvenamų salų. Kaip tą dieną rašoma laivo žurnale, pusvalandis po vidurnakčio prisišvartavome Brockholemen‘o saloje prie tiltelio. Ryte dar greitai greitai  ją apibėgom, apžiūrėjom ir, pasijutę mažais mažais milžiniškų akmenų ir uolų akivaizdoje, atsišvartavę toliau yrėmės tarp tūkstančių salelių ir/ar tiesiog pavojingai iš vandens kyšančių uolų. Ilgainiui susidaro įspūdis, kad plauki begaliniu ežeru, o salelės, vadinamos šcherais, nuolat konkuruoja savo grožiu.

Tądien gamta nebuvo palanki mūsų iškilautojiškam nusiteikimui, tad visą dieną grūmęsi su 19-30 mazgų priešpriešiniu vėju, pavakare ėmėme ieškoti užuovėjos ir svetingo uostelio. Pavyko ne iš pirmo karto, mat pirmas mielas uostelis buvo skirtas tik karinės bazės darbuotojams, po to teko dreifuojant patykoti, kol bus atkeltas tiltas, mat mums kaip ir kitoms šalia buvusioms jachtoms visai nesinorėjo grįžti.

Šiaip ne taip „Lietuvai“ radome vietą Suomenlinna salos uostelyje, Helsinkyje. Iki miego valandų dar turėjome šiek tiek laiko, tad persikėlę į centrinę Helsinkio dalį, bandėme įsijausti į miesto dvasią. Grįžę dar spėjome apžiūrėti ir pačią mus priėmusią salą, kurioje 1748 metais pradėti statyti įtvirtinimai tapo rimtu kariniu fortu, tarnavusiu pagal paskirtį net iki 1973 metų. Dabar, tai puiki sala maloniems pasivaikščiojimams ir betarpiškiems kontaktams su regiono istorija.

Palikę Suomenlinna beveik po paros, auštant naujai dienai, išvarginti sudėtingo navigavimosi plaukiant Alandų salynu, kiek vėluodami pasiekėme kurortinę Kasnäs salą. Paskaitę šios salos aprašymą, labai laukėme apsilankymo joje. Hm… na, bet eilinį kartą pasimėgavę gėlo vandens malonumais bei sauna, išvykome į kitą salą / uostą / miestelį, kuris nors ir buvo gerokai savikritiškesnis, visai įgulai paliko vietos, į kurią būtų miela dar sugrįžti, įspūdį.

Nagu sala buvo ne tik svetinga, bet ir labai gyva. Tai kurortinis miestelis, kuris įgulos nuomone tiek dydžiu, tiek nuotaika bei išvaizda labai primena mūsų Juodkrantę. Jachtos koordinatorius pasiguodė, kad uostelyje stovi net 50 laivų daugiau nei jie galėtų priimti. Na, bet visi draugiškai tilpome, jokių nepatogumų nepatyrėme, apsilankėme neeilinėje senovinėje pirtelėje Marta Inn viešbutėlyje, o išvykdami juokavome, kad už nugarų paliekame vaikų, šunų ir populiariųjų guminukų salą.

…ką gi čia savo pasakojimą ir baigsiu, nes ant denio girdžiu nerimstantį įgulos lakstymą ir juoką (tiksliau tai būtų pavadinti žvengimu)… Regis vyksta ilgai organizuotas vandeniu užpildytų balionėlių mūšis.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *