Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (1 dalis)

Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdos kruizinių laivų terminale 2009 m. vasarą surengė kilnojamą parodą “Lietuva po burėmis”. Bet ne visi atkreipė dėmesį į šią įdomią ekspoziciją kurią kantriai sudėliojo muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbuotojai R.Adomavičius j., D.Elertas ir R.Adomavičius. Autoriams sutikus norime pasidalinti kiek praplėsta virtualia paroda, po kurios gal bus aiškiau kiek buvo (ar yra) tų burių Lietuvoje..

Įvadas

Lietuva po burėmis – jūrinės kultūros kompleksas, kurio dėka išvystomi ryšiai, vyksta prekyba, prisistatoma pasauliui per jūrą, buriuojant skleidžiama laisvės dvasia…

Burės iki XX a. vidurio buvo tradicinė priemonė, palaikant ūkinius ir kultūrinius tarpusavio ryšius Kuršių marių ir Nemuno upyno gyventojams. Natūraliai, jų pasaulyje burlaivis ir su juo susijusi veikla buvo svarbi egzistencijos dalis. Į jūros erdvę lietuviai įžengė vėlai, XX a. pradžioje. Daug ko teko mokytis iš kaimynų jūreivių. Vokiečių  laivininkystės tradicija Klaipėdoje buvo patirties aruodas, iš kurio sėmė lietuviai, prie Baltijos jūros priėję nuo 1923 metų. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos jūrininkai spėjo išplaukti į jūras su burlaiviais milžinais. Tarp jų jaunatvišku ryžtu pasižymėjo Vytautas Bagdanavičius nuo Kėdainių. Gražiausius paauglystės metus jis praleido pasaulio vandenynuose po barko Moshulu burėmis. Pramoginis ir sportinis buriavimas –  buriavimas sau pačiam Lietuvoje išplito tik mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau seniai tapo tautinį ir laisvės identitetą pabrėžiančiu simboliu. Taigi, jūra, burės ir Lietuva nėra nieko bendra neturinčios sąvokos.

Parbėg laivelis (1 dalis)

Kuršių marių regionui iki XX a. vid. buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu. Kuršių marių žvejų burvaltės – kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys – pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais buvo žvejojama, tipo. Jos buvo panašios konstrukcijos, skyrėsi tik dydžiu ir takelažu. Šios valtys minimos jau XIV–XV a. kronikose ir Ordino valstybės dokumentuose, jų piešiniai mus pasiekė iš XVIII amžiaus. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Kuršių mariose buvo leidžiama žvejoti tik buriniais laivais. Vietiniai gyventojai jais ne tik žvejojo, bet ir gabeno šieną, gyvulius, prekes, vyko į pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai ir paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti. Lietuvos jūrų muziejaus ir kitų entuziastų dėka kurėnai nuo 1989 m. pradėjo grįžti į Kuršių marias.

Kiudelinė valtis. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.

Kurėnas stumiamas į vandenį. Nida, apie 1940 m. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.
Ant burvalčių stiebų džiūsta tinklai – kiudeliai. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.
Jūros žvejai žvejybon plaukdavo su kylinėmis burvaltėmis. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys
Kurėnai ir venterinės valtys Kuršių nerijos pakrantėje. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995
Įšalę burvaltės Tovės kaime Nemuno deltoje. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys
Turginėmis valtimis į turgų gabendavo daržoves. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995
Kiudelvaltė seklumoje. Jai pakakdavo 80 cm gylio. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995
Kurėnas įplaukia į Nidos uostą. Apie 1935 m. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995
Kurėno su špritine bure teorinis brėžinys. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945

4 thoughts on “Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (1 dalis)”

  1. tokia jau parodos specifika, kad daugiau pasakojama vaizdais, o ne tekstu. Įvairiausių detalių dar bus daug – nuo senovės iki šių dienų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *