Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Į platesnius vandenis (4 dalis)

Klaipėdos burinis laivynas XIII–XIX a.

1252 m. Vokiečių ordinas, pastatęs pilį, kuri davė pradžią Klaipėdos (vok. Memel) miestui, iki 1422 m. valdė pajūrį. Tačiau miestas savo laivyno neturėjo iki pat XVI a. Uostu naudojosi iš svetur atvykstantys pirkliai, Ordino karo laivai ir Klaipėdos komtūro bičiuliai – legalūs piratai kaperiai. Nuo 1517 m. Klaipėdoje minima jūrinių burlaivių statyba. XVI–XVII a. Prūsijos Kunigaikštystėje atradę jūrų prekybos naudą, klaipėdiečiai laisvinosi iš Dancigo, Karaliaučiaus įtakos, XVII a. sėkmingai užgniaužė anglų pirklių pastangas plėtoti prekybą ir laivybą Žemaitijos Šventojoje ir Palangoje. Nepaprasta burinio laivyno ir uosto raidos paskata tapo po 1740 m. prasidėjęs lietuviškos, rusiškos medienos gabenimas į Angliją. Čia buvo statomi medienai gabenti pritaikyti burlaiviai, kurių tipas buvo vadinamas „memel“. XVIII a. 6-asis – XIX a. 7-asis dešimtmečiai – Klaipėdos burinio laivyno „aukso amžius“. 1781 m. Klaipėdoje registruota 19, o 1868 m. – 98 burlaiviai. Rusijos imperijos valdomose Palangoje 1874–1881 m. ir Šventojoje 1891–1892 m. veikusios jūreivystės mokyklos čia nepasuko didžiųjų burlaivių laivybos. XIX a. pabaigoje įsivyraujant garlaiviams, burlaivių epocha Klaipėdoje blėso. 1876 m. pastatytas paskutinis burlaivis, 1897 m. uždaryta burlaivių jūrininkus rengusi Karališkoji navigacijos mokykla, 1899 m. registruotas paskutinis burlaivis. 1901 m. Klaipėdoje pramoninių burlaivių nebeliko. Išnyko daugelis burlaivių „aukso amžiaus“ amatų, tradicijų.

Klaipėdos jūreivių grogo receptas: „Romo būtinai, cukraus galima, vandens nereikia“

Barkas „Mary Jane“, pastatytas Klaipėdoje 1858 m. Paveikslo, nutapyto J.Bartho, kopija. Tokie paveikslai puošdavo kapitonų kajutes arba laivo savininkų, statytojų patalpas. Originalas saugomas Šilutės muziejuje

Pirklių gildijos antspaudas jo suteikimo privilegijoje. 1672 m. gegužės 20 d.
Burlaiviai Klaipėdos uosto panoramoje iš Smiltynės. 1859 m. Tai viena seniausių uostamiesčio fotografijų. Kopija Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje
Laivų statykla Klaipėdoje. XIX a. Tuo metu čia buvo statomi ne tik burlaiviai, bet ir pirmieji garlaiviai. Iš Egidijaus Baranausko asmeninio rinkinio
Karališkosios navigacijos mokyklos pastatas, pastatytas 1858 m. Karališkoji navigacijos mokykla Klaipėdoje buvo atidaryta 1829 m. ir veikė iki 1897 m. Čia buvo rengiami jūrų kapitonai ir šturmanai. Gustav Wadlhauer raižinys, 1862
XIX a. Klaipėdos burlaiviuose buvo keliama vėliava su laivo registracijos numeriu. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys
Klaipėdos burlaiviai Dangėje, prie Biržos tilto. XIX a. pabaigos raižinys. Iš leidyklos Libra Memelensis rinkinio
Klaipėdos prekybos jūrų laivų vėliava apie XIX a. vid. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys
Votas – burlaivio modelis Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Modelio pirmtaką bažnyčiai padovanojo 1891–1893 m. Šventojoje veikusios jūreivystės mokyklos auklėtiniai. A. Mažūno fotografija

2 thoughts on “Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Į platesnius vandenis (4 dalis)”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *