Žurnalas “Vėjo!3”: kokia nuotrauka jam tiktų ant viršelio?

Prisipažinsiu, kad pirkdamas naujausią lietuviško buriavimo žurnalo “Vėjo!3” numerį žadėjau sau, jog susilaikysiu nuo viešos kritikos. Nesinori vien tik bambėti keikiant visus tuos, kurie kažką daro, veikia ar kuria. Dėl tos pačios priežasties patylėjome ir po “Vėjo!3” debiutinio numerio pristatymo. Visgi šį “blogą” tikriausiai aplanko tiek mažai skaitytojų, kad jei ir būsime užmėtyti akmenimis – kaip nors pavyks išgyventi.

Kiekvienas man žinomas buriavimo žurnalas turi savo veidą ar išskirtinumą. “Yachting World” tekstuose kalbama apie jachtas ir renginius, kurie lyg moterys televizoriaus ekrane – patrauklios, bet nepasiekiamos (beje kadaise “Verslo klasėje” spausdinti straipsniai atitiko būtent tokį formatą). “Yachting Monthly” – pragmatiškas ir ūkiškas, “Yachts and Yachting” orientuotas į regatas ir vienas iš nedaugelio žurnalų išsamiai aprašančių švertbotus. Sąrašą galima būtų tęsti, tik klausimas ar verta? Akivaizdu, kad Lietuvoje auditorija yra per maža, kad bet koks ir taip mažos auditorijos žurnalas galėtų specializuotis, tačiau “Vėjo!3” neturi jokio savo veido. Skaitant jau antrąjį (o gal visgi trečiajį?) žurnalo numerį tampa aišku, kad tekstai rengiami tiesiog dėl tekstų. Grafomanija gal to nepavadinsi, greičiau jau žodžiai yra lyg per prievartą ištraukti iš autorių minčių. Žinoma, kuomet žurnalo autoriai dirba visuomenininiais pagrindais, tikėtis literatūrinio grožio naivu. Visgi straipsniai jame nėra nei konceptualūs, nei pragmatiški. Tarkim, straipsnis pradėtas apie gelbėjimą jūroje baigiamas “Grab bag” sudėtimi. Nejaugi “Grab bag” yra svarbiausias gelbėjimo jūroje elementas? O ką norėta pasakyti straipsniu-interviu su Gintare Sheidt? Ar tiesiog kad yra tokia Gintarė? Šio žurnalo skaitytojas ir taip žino, kad yra tokia labai stipri sportininkė, tai kokia teksto vertė buriuojančiam skaitytojui?

Žurnalas, kiek kitaip nei laikraštis, sienlaikraštis ar blogas pirmiausia vertinamas pagal turinio kokybę. Skirtingai nei pirmojo numerio, naujausiame akivaizdžiai nekokybiškos nuotraukos akių nebado. Visgi turinio menkavertiškumas stulbina. Jau minėtas “Vėjo!3” pagrindinis (tikriausiai jį reikėtų vadinti vedamuoju) straipsnis – interviu su Gintare Sheidt. Straipsnis išties vertingiausias visame žurnale, tačiau skaityti analogišką interviu “Stiliuje” buvo gerokai įdomiau. Žurnalas buriuotojams ir interviu norėtųsi buriuotojiško. Na, juk nesunku pasidomėti apie ką tas olimpinis buriavimas sukasi. Nejaugi sunku sugalvoti klausimą “Kaip pasirenki kurioje starto linijoje startuoti?”, arba “Kuri regata tau buvo sunkiausia/įsimintiniausia?”, paklausti, kaip ji jautėsi, kai aukso medalį Pekino olimpinėse žaidynese iškovojusi Anna paskutinį plaukimą ir regatą laimėjo tik sportinės sėkmės dėka, matyt, pranoktų bet kokius lūkesčius. Perskaitęs klausimą “Ką auginate darže?” (!!!) pradėjau ploti. Tiesiog ovacijos. Paskutiniuose “Yachting World” numeriuose publikuojami interviu su britų olimpinės buriavimo rinktinės nariais. Kreipiuosi į žurnalo “Vėjo!3” redkolegiją ar vienasmenę redakciją: jei dar nors kartą ketinate publikuoti interviu su buriuotojais atkeliaukite į svečius pavaišinsiu kava ir duosiu žurnalų pavartyt, klausimus nusirašyt.

Yra žurnale straipsniai, kurie lyg ir turtėtų būti praktiški savo turiniu, tačiau dar labiau nuvilia. Vertinu ir gerbiu Gvidą M. kaip inžinierių, konstruktorių. Ne vieną puodelį arbatos su pagardais ir be jų esame išgėrę diskutuodami apie jachtų konstrukciją ar kitas technines detales. Tačiau keli puslapiai teksto, kuriuos apibendrinti galima teigiant, kad “Naviguotis reikia”, na visomis tomis kvailystėm užsiiminėti: dėti taškus ir t.t. Kas galėjo pagalvot..

Straipsnis apie laivo paruošimą žiemai neatsilieka nuo bendro konteksto. Nesu tikras ar žiemos sezono metu jachtą laikyti su stiebu yra gerai ar blogai. Pučiant net ne tokiam ir stipriam vėjui, įlipus į jachtą stovinčią ant kranto su stiebu ji purtosi, vibruoja ir dreba. Nežinau kiek ši vibracija grėsminga ar žalinga, tačiau praleisti pusdienį nurenkant stiebą ir dar vieną pusdienį jį vėl surenkant manau verta. Arba tarkim kas nutinka virvės struktūroje, kai ten esanti drėgmė užšąla – nežinia, bet tikriausiai kažkas nutinka, nes apie tai paklausti virvių gamintojai teigia, jog norint užtikrinti virvių ilgaamžiškumą jas žiemai reikia išverti, pakeičiant laikinomis pigiomis virvutėmis. Praktinių patarimų kokybę geriausiai iliustruoja patarimas skelbiantis, kad norint apsaugoti sraigtą nuo ilgapirščių (jei šio neįmanoma nuimti) jį reikia apsukti skuduru. Jei netyčia sugestų jūsų automobilio užraktas, uždenkite jį su paklode arba pledu – tai apsaugos nuo ilgapirščių. Manau, kad toliau tęsti patarimų kritikos nebeverta.

Šios, gal kiek bekompromisės, kritikos skaitytojai tikriausiai mane pasmerks, teikdami, kad tai yra vienintelis buriavimo žurnalas ir jau vien tai yra didelė vertybė. Ponia Dalia iš Seimo taip pat yra nacionalinė vertybė. Leidinio vertybė – tai ne faktas, kad jis yra, o jo turinys. Jeigu šis žurnalo numeris ir kažko vertas, tai ši vertė yra lygi sunaudoto popieriaus vertei. Kadangi šis žurnalinis popierius nekaip dega, taigi ir ta vertė nekokia. Ir Gintarės (mano subjektyvia nuomone ji yra ne tik Lietuvos buriavimo bet ir nacionalinis pasididžiavimas) nuotraukos ant viršelio nenusipelnė.

15 thoughts on “Žurnalas “Vėjo!3”: kokia nuotrauka jam tiktų ant viršelio?”

  1. O čia kuris iš Pamušalų taip gražiai parašė? Iš po pamušalo, ar Akies mirksniu?
    Bet kokiu atveju – malonu vėl išvysti Jus eteryje….

  2. Ačiū, Viliau už kritiką. Iš tiesų, žurnalas dar tik ieško savo veido ir mums ne visada taip gaunasi, kaip norėtųsi matyti. Mes ieškome, bandome ir klystame. Tu teisus, jog tai, kad žurnalas dar neseniai tik pradėtas leisti, nėra pasiteisinimas. Skaitytojui svarbus rezultatas. Tačiau vienaip ar kitaip, geriau kažką daryti ir klysti, negu stebėti viską tik iš šalies ir kritikuoti.
    Viliau turi gerų pastebėjimų, todėl labai lauktume tavo rašinių, straipsnių. Ir tu gali prisidėti, kad šis žurnalas būtų geresnis :)

  3. Nesu profesionalus žurnalistas, gaminti tekstų nemoku. O kaip kažkada esu tau postringavęs nežinau apie ką rašyti. Tai puikiai matosi peržiūrėjus vejopamusalai.lt archyvus pastaruosius porą metu neišgimdome nieko daugiau išskyrus epizodiškus pabambėjimus. Negi dar ir vienintelį žurnalą apie buriavimą terši.
    Noriu tau palinkėti/patarti drąsiau redaguoti šio žurnalo turinį. Nemanau, kad redaktoriai kuriems tau yra tekę dirbti būtų leidę spausdinti “dėdės Romo” tekstus. Gal galėtum paaiškinti kas tai per žurnalo dalis? Satyra?

  4. Nesuprantu kaip tu dar pamušale gyvas, matyt netaiklūs tie, kurie akmenis svaido ;). Beje, turiu tokį tavo seną tekstuką apie kapitonavimą ant jachtos, lyg ir niekur nebuvai viešai skelbęs. Gražus, pamokantis ir visai konceptualus ;). Galėtum papildyti dar labiau sukaupta praktine patirtimi ir vienokiu ar kitokiu būdu paskelbti.

  5. smagu, kad “vėjo 3” reanimuoja pamušalus ir ekrane atsiranda gyvybes siūlelis

    po šio komentaro atydžiai dar ntąji kartą perskaičiau interviu su G.Ir radau tai
    ir kuri regata sunkiausia ir, kad olandai fasstartus dalino i kaire i desine ir apie trenerius ir tt lyg ir apie buriavima
    man dalis apie buiti ir mityba taip pat patiko juo lab kad dabar vakaruose tiesiog manija kazka savo augintis viena mano pazistama elit manikene vis siuncia i facebuka tai spinatu tai salotiu foto atrodo kad tik tuo uzsiima
    k jau kalbeti apie vynuogiu auginimus ir surius kurios gamina kai kurie kino veikejai…

    del stiebo ar su ar be sena diskusija
    mes pvz issiemem nes perrenkame po sezono tiek falus tiek metalus
    bet šimtai analogišku laivų iškeliami su stiebais
    bet pvz stiebo iskelimas, kai jis lenktyninis nėra jau toks nekaltas užsiėmimas. ir jei deramai nepasiruoši gali neparinkes svorio centro turėti dvi dalis, tada geriau jau palikt stovėti
    kiek žinau su ar be apsprenžzia ir kranto situacija
    kranų specifika ju buvimas ar tik atvykimas kelimo procedūrai
    ir tt

    dėl saugos
    nemanau, kad viename numeryje turi būti visa gelbėjimo enciklopedija. tikiuosi kituose bus ir apie saugos diržus, liemenes ir tt.esme viena apie tai reikia pastoviai šnekėti…

    dėl d.romo dėja tokia jau ta mūsų alkoholinė lietuvos buriavimo istorija…

  6. Neverta “veido” ieškoti, kai galva tuščia…
    Būna atvejų, kai geriau nieko nedaryti, negu daryti kažką tai blogai, puikiai apie tai suprantant, bet norint užsidirbti “taškų” – aš visgi kažką bandžiau daryti, kai kiti nieko nedarė…

  7. Nereikėjo minimo turinio priimti,kaip tiesioginės turinio kritikos. Šiuo tekstu kritikuojama, ne šiaip kokio gyvenimo būdo žurnalo kokybė, o buriuotojiško žurnalo kokybė. Komentare išsakau nuomone, kad tekstai yra beformiai, o turinys lyg ir turintis vienokią ar kitokią formą yra abejotinas.
    Sutinku, kad alkoholis vaidino tam tikra vaidmenį Lietuvos buriavimo istorijoje ir netgi sutinku, kad gali būti publikuojami tekstai apie tai, tačiau publikuoti šiuos pezalus yra tiesiog pigu. Remarkas irgi rašė apie pijokavimą ir niekas nepasakys, kad jo romanai pezalai.
    Nors ir buvau mokintas nenaudoti kritikos Ad homiem, tačiau diskutuojant apie žurnalus ir tekstus, žurnalo redakcinės kolegijos nariui derėtu bent jau automatiškai (kompiuteriai šiais laikais tai gali) ištaisyti gramatines klaidas, o spaudant skaičiukus virš raidžių galima lietuviškas raides rast.

  8. aciu uz kompiuterine konsultacija
    rengiant zurnala klaidas taiso redaktore ir korektore
    pripazinsiu ne itin domiuosi gramatinemis ir skirybos klaidomis , pannnnasu kad mintis buvo galima siek tiek suprasti…
    tikekimes kritika duos vaisiu , o del pezalu tai skonio reikalas…o kad tais laikais kas daugiau gerdavo tas lb kietas jautesi, zinia laikai pasikeite,
    tikekimes kad turinys ir kokybe augs o bet kokia kritika geriau uz visiska tyla
    dar geriau butu atsiliepti i gerb. Egles kvietima ir prisideti prie kokybes realiu dalyvavimu iki leidiniui pasirodant…
    tikekimes kiekvienas sekantis numeris turi realios potencijos keistis kokybes link…
    tavo minimi zurnalai turi ilgamete patirti ir milziniskas pajegas tai kad antras numeris puikiai perkamas ro
    do kad jo reikia ir ipareigoja daryti geriau…
    sekmes…

  9. Na, sutinku, kad kad dėti taškus jūrlapyje gali buti nuobodu….
    Yra ir pažangesniu metodų -vienas paprasčiausių -tame pačiame straipsniuke minimas judėjimo vektorius (Ar daug šviežiai iškeptų navigaotrių žino kur jis yra, ką reiškia, kaip jį įjungti, kaip reguliuoti jo stabilizavimą?). ;)
    O stebėti kur plauki, reikia nuolat, kaip sėdėjęs ne kartą ant smėlio ir ant akmenuku, žinau iš labai tiesioginės patirties. ;) Visada priezastis buvo ta pati – niekas nekontroliavo (nepakankamai kontroliavo) kur konkreciai yra plaukiama.
    Kas nori plaukti, nežiūrėdamas kur -jo valia -aš taip nebedarau, bent jau stengiuosi .

  10. Nesutikčiau, kad straipsnis apie Gintarę buvo pagrindinis – nusipirkau žurnalą vien dėl straipsnio apie Vilniaus jachtklubą. Eglė iškasė daug baisiai idomios informacijos apie situaciją Trakuose.
    Del dėdės Romo – verkiau iš juoko skaitydamas jo dali ir daviau dar 5iem draugams perskaityt. O taip pat mamai ir tėvui.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *