Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (2 dalis)

Nuo XV a. Nemune ir Kuršių mariose vyko prekyba. Prekių mainams tarp LDK, Lenkijos ir Ordino (vėliau Prūsijos) pasitelkta burinė laivininkystė. Krovininiais burlaiviais: vytinėmis, raizenėmis ir baidokais iki Baltijos jūros uostų buvo plukdomos Hanzos pirklių kontoros Kaune prekės. XIX a. antrojoje pusėje, įrengus Karaliaus Vilhelmo kanalą, sujungusį Nemuno deltą ir Klaipėdos uostą, juo plaukiojo ir baidokai su stačiakampėmis burėmis. Nuo seno regione gyvenančių žmonių prisitaikymą prie gamtinės Kuršių marių aplinkos reprezentuoja tradicinės burvaltės. Jų pėdsakas ryškus ir etnokultūrinėje Kuršių marių pakrančių gyventojų kūryboje.

Vai kur nužėgliuos

Vai kur nužėgliuos,
Vai kur nuliūliuos
Rausvo vario laivužėlis,
Balto šilko žėglelis.

Ar per jūreles,
Ar per mareles,
Ar į Tilžės miestužį,
Kur aug mano mergužė.

Nei per jūreles,
Nei per mareles,
Tik į Tilžės miestužį,
Kur aug mano mergužė.

(Iš tautosakos ir papročių rinktinės Eisim žvejoti. Rengėjos I. Nakienė ir D. Kubiliūtė)

Vytinės rekonstrukcija. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven.

Continue reading Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (2 dalis)

Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (1 dalis)

Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdos kruizinių laivų terminale 2009 m. vasarą surengė kilnojamą parodą “Lietuva po burėmis”. Bet ne visi atkreipė dėmesį į šią įdomią ekspoziciją kurią kantriai sudėliojo muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbuotojai R.Adomavičius j., D.Elertas ir R.Adomavičius. Autoriams sutikus norime pasidalinti kiek praplėsta virtualia paroda, po kurios gal bus aiškiau kiek buvo (ar yra) tų burių Lietuvoje..

Įvadas

Lietuva po burėmis – jūrinės kultūros kompleksas, kurio dėka išvystomi ryšiai, vyksta prekyba, prisistatoma pasauliui per jūrą, buriuojant skleidžiama laisvės dvasia…

Burės iki XX a. vidurio buvo tradicinė priemonė, palaikant ūkinius ir kultūrinius tarpusavio ryšius Kuršių marių ir Nemuno upyno gyventojams. Natūraliai, jų pasaulyje burlaivis ir su juo susijusi veikla buvo svarbi egzistencijos dalis. Į jūros erdvę lietuviai įžengė vėlai, XX a. pradžioje. Daug ko teko mokytis iš kaimynų jūreivių. Vokiečių  laivininkystės tradicija Klaipėdoje buvo patirties aruodas, iš kurio sėmė lietuviai, prie Baltijos jūros priėję nuo 1923 metų. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos jūrininkai spėjo išplaukti į jūras su burlaiviais milžinais. Tarp jų jaunatvišku ryžtu pasižymėjo Vytautas Bagdanavičius nuo Kėdainių. Gražiausius paauglystės metus jis praleido pasaulio vandenynuose po barko Moshulu burėmis. Pramoginis ir sportinis buriavimas –  buriavimas sau pačiam Lietuvoje išplito tik mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau seniai tapo tautinį ir laisvės identitetą pabrėžiančiu simboliu. Taigi, jūra, burės ir Lietuva nėra nieko bendra neturinčios sąvokos.

Parbėg laivelis (1 dalis)

Kuršių marių regionui iki XX a. vid. buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu. Kuršių marių žvejų burvaltės – kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys – pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais buvo žvejojama, tipo. Jos buvo panašios konstrukcijos, skyrėsi tik dydžiu ir takelažu. Šios valtys minimos jau XIV–XV a. kronikose ir Ordino valstybės dokumentuose, jų piešiniai mus pasiekė iš XVIII amžiaus. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Kuršių mariose buvo leidžiama žvejoti tik buriniais laivais. Vietiniai gyventojai jais ne tik žvejojo, bet ir gabeno šieną, gyvulius, prekes, vyko į pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai ir paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti. Lietuvos jūrų muziejaus ir kitų entuziastų dėka kurėnai nuo 1989 m. pradėjo grįžti į Kuršių marias.

Kiudelinė valtis. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.

Continue reading Virtuali paroda LIETUVA PO BURĖMIS – Parbėg laivelis (1 dalis)

Trys dešimtys žmonių ir vienas kačiukas: iš Anglijos iki Australijos jūrėmis

Tęsiame temą apie pirmuosius lietuvius burlaiviuose. Šį kartą bičiulis Romas A. dalinasi dar vienu jūrinės istorijos atradimu.

Lietuvos jūreivystės istorijos puslapius bevartant aptinkame įdomių faktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tolimi Lietuvos istorijai, tokiai, kokią tradiciškai esame įpratę matyti. Manau, ne vienam šių dienų lietuviui yra sunku įsivaizduoti, kad prieš daugiau nei 80 metų mūsų tautiečiai plaukiojo keturstiebiais jūrų burlaiviais. Jiems jūrinis gyvenimas, kaip ir daugeliui lietuvių šiandien, buvo sunkus, nepažįstamas. Neslėpsime, kad dalis jaunuolių iš Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos Jūreivystės kursų nesusigyveno su jūra, neatlaikė jos išbandymų. Kita dalis tapo garbingais jūrų kapitonais. Nedaug suklysime teigdami, kad jie buvo pirmieji lietuviai, kurie atitrūko nuo lietuviškos sausumos kultūros ir pažino jūrų pasaulį, praplėtė savo supratimą apskritai apie pasaulį. Pirmos Lietuvos respublikos spaudoje skelbti jauno jūrininko, pirmą kartą užlipusio ant burlaivio denio, atsiminimai įtraukia mus į pažintinę artojų sūnaus kelionę, kurios metu jis susiduria su visai kitokia jūrų kultūra. Kalba daugelyje vietų tyčia netaisyta, kad būtų galima geriau įsivaizduoti, kaip „Lietuvos jūreivis“ matė pasaulį po burėmis.

Burlaivis „Olivebank“, kuriame jūrinę praktiką atliko pirmieji Lietuvos jūrų kadetai
Burlaivis „Olivebank“, kuriame jūrinę praktiką atliko pirmieji Lietuvos jūrų kadetai

Continue reading Trys dešimtys žmonių ir vienas kačiukas: iš Anglijos iki Australijos jūrėmis

V.Vizbaras: Radijo ryšio reglamentas

Lietuvos klubinių regatų Taurės seminaro, vykusio Juodkrantėje vasario 6 d. metu buvo pristatytos ir b/l Brabander kapitono Valdemaro Vizbaro mintys apie radijo ryšį. Manome, kad su jomis verta supažindinti ir platesnį ratą buriuotojų ar regatųorganizatorių, todėl V.Vizbarui sutikus publikuojame jo pastabas ir siūlymus.

***

Tai tam tikram renginiui ar veiklai nustatyta radijo ryšio vedimo tvarka, kurią sudaro:

  • Radijo kanalų (dažnių) parinkimas;
  • Ryšio laikas;
  • Korespondentų prioritetai;
  • Korespondentų šaukiniai;
  • Pokalbių frazių standartai;
  • Radijo stočių spinduliavimo galingumai.
brabander_01_vairine
V.Vizbaro siūlymai iš "Brabander" vairinės / foto iš www.ku.lt

    Keli pastebėjimai dėl mūsų naudojimosi radijo stotimis:

    1. Nors visi turi radijo operatorių pažymėjimus, bet supratimas, kam skirtas radijo ryšys gana menkas. Eteryje be reikalo plepama, tarnybiniu kanalu vykdomi visai netarnybiniai pokalbiai. Pvz. O‘Silvijos kapitonas per 9 kanalą The Tall Ships’ Races Baltic 2009 Klaipėdoje metu primygtinai šaukė BRABANDER‘į, kuris tuo metu plaukiojo uosto akvatorijoje. Paaiškėjo, kad žmogus turėjo kilnių intencijų – pasveikinti mane su gimtadieniu, bet tai buvo taip nelaiku ir ne vietoj. 9 kanalas ir taip buvo pakankamai užimtas. O apie dainas 9 kanalu jau sklina legendos. Paskui nereikia pykti, kad uosto tarnybos nelabai mus myli.
    2. Mūsų tarpe yra jachta, kurios neišsijungia tangentė ir stotis lieka siuntimo režime. Šita jachta visiškai paralyžavo ryšį AMBERSAIL‘o sutikimo metu. Tas pats buvo ir per Paršelio regatą. Reikia išsiaiškinti kieno tai bėdos ir susitvarkyti stotį, nes galite apturėti labai rimtų bėdų. Sutrikdžius radijo ryšį uoste gali susidaryti avarinė situacija ir kaltininkas būtų netvarkingos stoties savininkas.
    3. Radijo ryšio reglamentas yra vienas iš svarbiausių regatų dokumentų ir jo nesilaikymas turi būti traktuojamas  kaip grubus taisyklių pažeidimas, gresiantis jachtos diskvalifikacija. Kas dalyvavo The Tall Ships’ Races regatoje, tas žino, kaip skrupulingai laikomasi reglamento. Jei toks kiekis laivų pradėtų pliurpti, kaip esame įpratę mes – neapsiklausytum.

    Gero vėjo!

    b/l BRABANDER kapitonas Valdemaras Vizbaras

    RADIJO RYŠIO REGLAMENTO PAVYZDYS

    1. Naudojami ryšio kanalai  14 ir 72
    2. Teisėjų pranešimai kiekvieną apskritą valandą. Kanalas – 14. Trukmė – 10 min. Po apskritos valandos 10 min. eteryje visiška tyla. Visos jachtos tuo laiku klausosi eterio. Jachtos, pažeidusios tylos režimą, gauna baudos minutes. Jei bus sutrukdytas svarbus visiems pranešimas, jachta diskvalifikuojama.
    3. Teisėjų šaukinys – TEISĖJAS
    4. 14 kanalu jachtos praneša tik teisėjams skirtą informaciją –finišą tamsiu paros metu, nusiėmimą iš distancijos. Visi pranešimai ne tylos metu.
    5. Nelaimės pranešimas – 16 kanalu.
    6. Jachtos tarpusavyje kalbasi tik 72 kanalu.
    7. 72 kanale naudojamas tik 1W galingumas. 14 kanale – 25W

    Foto konkursas “2009 burės”: Nugalėtojai

    Vasario 6 dieną Juodkrantėje vykusiame “Lietuvos klubinių regatų Taurės” (LKRT) 2009 m. apdovanojimo renginyje buvo atidaryta Foto konkurso “2009 burės” paroda ir paskelbti nugalėtojai. Konkursą šiais metais rengė LKRT organizatoriai, kartu su Vejopamušalais. Taigi ir vertinimo komisiją sudarė kiekvienos iš regatų organizatoriai. Nuomonių būta įvairių, bet galiausiai suskaičiavus balus paaiškejo, kad:

    I vietą laimėjo s/y “Baraka” įgula su nuotrauka “Budri kapitono akis viską mato”

    Autorius: s/y “Baraka” įgula / “Budri kapitono akis viską mato” Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    II vieta – Donatas Jagučanskis / “Baltic Open 2009: Tojana – 1”

    Autorius: Donatas Jagučanskis / “Baltic Open 2009: Tojana – 1” Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    III vieta – Dovydas Stonkus / 2

    Autorius: Dovydas Stonkus / 2 Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    Nugalėtojams atiteko prabangūs LKRT įsteigti prizai knygos-albumai ir diplomai. O mes norėtume nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie siuntė nuotraukas. Dvidešimt atrinktų nuotraukų parodą galėsite pamatyti ir Vasario 27 d. LBS konferencijoje Nidoje.

    Foto konkursas “2009 burės” (XIII)

    Nuotraukų pateikimas Foto konkursui “2009 burės” artėja prie pabaigos. Kaip ir rašėme – šiandien paskutinė diena, kai jas dar galite atsiųsti. Čia dvi nuotraukos, kuriomis dalinasi  Simonas Rasimavičius ir Algimantas:

    Autorius: Simonas Rasimavičius / “Kuršmarės 2009” Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    .

    Autorius: Algimantas / “Vesta ‘Marių burių’ regatoje” Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    Foto konkursas “2009 burės” (XII)

    Ina L., kuri prisistatė kaip ‘kranto palaikymo komandos fanė’ atsiunte šias autorių kolektyvo nuotraukas foto konkursui “2009 burės”:

    Autorius: kolektyvas / “Apžvalgininkas” Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    .

    Autorius: kolektyvas / “Aušra Mingėje” Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    Continue reading Foto konkursas “2009 burės” (XII)

    Foto konkursas “2009 burės” (X)

    s/y “Baraka” įgulos nuotraukos Fotokonkursui “2009 burės”:

    Autorius: s/y “Baraka” įgula / “Budri kapitono akis viską mato”
    Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    .

    Autorius: s/y “Baraka” įgula / “ ‘Nida’, ne Nida ” Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    Continue reading Foto konkursas “2009 burės” (X)

    Foto konkursas “2009 burės” (IX)

    Ramūno Jonučio nuotraukos Fotokonkursui “2009 burės”. Fotografuota Nidoje, 2009-02-22 – Blokart čempionatas ant Kuršių marių ledo 2009.

    heh, puiki proga priminti apie sausio 29-31 d. Ventės rage vyksiantį “Lithuanian-Latvian Ice-Blokart Championships 2010”. Daugiau info apie varžybas http://blokart-lietuva.blogspot.com

    Autorius: Ramūnas Jonutis / 1 Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    .

    Autorius: Ramūnas Jonutis / 2 Nuo Fotokonkursas 2009 bures

    Continue reading Foto konkursas “2009 burės” (IX)