….trumpai

Nulenkę galvas atsiprašome visų vėjopamušalai.lt skaitytojų, dėl tokio sąstingio. Esame gyvi sveiki ir tikrai niekur nedingome iš buriavimo platybių. Vėjopamušalų komanda pasinėrusi į kelių buriavimo renginių organizavimą. Tiesiog fiziškai neturime laiko kada jus pradžiuginti ar suerzinti savo subjektyviais tekstais.

ir čia tik keletas trumpų pastebėjimų apie, tai kas įvyko ir įvyks buriavimo scenoje:

foto: www.1000odisėja.lt
foto: www.1000odisėja.lt

“Ambersail”

Griaudėdama per visą pasaulį tūkstanmečio Odisėja pasiekė finišą. “Ambersail” jau ruošiasi naujam startui. Taigi, laivas sveikas. Sutiktuvių metu įgulos nuoširdžiai šypsojosi, o ir “penelopė” liko neužmiršta. Keliam bokalą šalto alaus už Linkų, Simą, Raimį ir visus kitus be kurių entuziazmo ir darbo Lietuva nebūtų šitiek kalbėjusi apie vėją burėse.

„EŽK“

Kadaise visa Sąjunga neatitraukdama akių nuo “žydrųjų ekranų” stebėjo legendas apie šnipą Štirlicą, kiek vėliau – apie James Bondą. Kažką panašaus į šnipų žaidimus regėjo ir daugelis Lietuvos buriuotojų. Galime visiems pranešti Jachtklubo bare pamatėme iš jūros grįžusius vyrus, kurie išdavė, kad įslaptinta „EŽK“ įvyko! Dėl jau minėtos laiko stokos regatoje nedalyvavome, todėl detaliau nieko papasakoti negalime.

„KMR“

Tokį vaizdą išvysim Klaipėdoje
Tokį vaizdą išvysim Klaipėdoje

Jau paskelbti ir lbs.lt guli Kuršių marių regatos nuostatai. Matyt, nesugebame naudotis internetu, nes oficialiai paskelbtuose nuostatuose minimos išankstinės registracijos Anketos nerandame… Net gūglas neranda. Jei kam pasiseks rasti – skelbkit garsiai ir mums.

Baraka rado, ačiū. Matyt tuo metu, kai rengėme įrašą buvo atnaujinamas ir www.lbs.lt.

The Tall Ships’ Races Baltic 2009

Taip, tai ir suryja visą mūsų laiką. Į Klaipėdą atplauks daugiau, nei šimtas burlaivių ir jachtų. Pažadame – bus kur nueiti, į ką pažiūrėti ir pasidžiaugti.Pagaliau, nežinia kada ir ar išvis dar kada nors Lietuva sulauks tokio renginio.

Ji turėjo atplaukti į Klaipėdą…

Barkentina “Pogoria” regatos “Tall Ships’ Races Baltic 2009” metu turėjusi atplaukti į Klaipėdą neteko stiebų. Ekspertai spėja, kad dėl per didelio burių ploto lūžo fokstienis (priekinis stiebas), dėl rangauto ypatybių netrukus virto grotstiebis (vidurinis stiebas), kuris kaip domino grandinėje nusinešė ir paskutinį bizanstiebį. Lūžtantis bizanstiebis pažeidė variklių sistemas ir laivas tapo nevaldomas. Malūnsparnio pagalba iš laivo buvo išskraidinti visi kursantai ir vilkikas  nutempė burlaivį į Hanko uostą Suomijoje.  Šiurpūs video…

“Pogoria” jūroje:

Burlaivis partempiamas į uostą:

Kranto sindromas

Mūsų draugas Kosminė Musė atsiuntė štai tokį tekstą “Kranto sindromas”. Dėkojame už galimybę pasidalinti juo su visais:

img4459
Aspidochelone - mitinis jūrų gyvis XIII a. iliustracija

Sena jūreiviška Sindbado pirmosios kelionės legenda byloja apie jūrose gyvenantį milžinišką gyvūną. Įvairias šio pasakojimo versijas ir jų autorių pavardes pateikia Ch. L. Borgesas „Pramanytų būtybių“ knygoje. Anot jų, gyvūno kupra apaugusi medžiais ir panaši į negyvenamą salą, prie kurios poilsio ištroškę keliautojai riša savo laivus, ten stato palapines ir kuria ugnį karštam viralui gaminti. Būtent šilumą skleidžianti ugnis, pasak klajojančių pasakojimų, pažadina gyvūną, jis pradeda lėtai judėti ir neria į gelmes, nusitempdamas paskui save išsilaipinusius stovyklautojus kartu su visa jų manta. Išsigelbėja tik suspėję grįžti į laivą. Manyta, kad tas netvirtas pagrindas po kojomis galėjo būti žuvis, vėžlys, banginis ar kitas mistinis jūros gyvis.

Po ilgų kelionių jūra, į krantą išlipę keliautojai vis dar jaučia supimą. Tai yra vadinama kranto liga (angl. landsickness) arba išsilaipinimo sindromu, kuris pasireiškia po ilgesnio plaukiojimo, išlipus iš laivo į krantą, ir sveikam žmogui turėtų praeiti po poros dienų. Gali būti, kad legendoje minimas žvėris – jūreivių žemiško nepastovumo, gimtojo kranto neturėjimo, noro grįžti į laivą simbolis. Prisitaikę prie nuolatos judančio horizonto, siūbuojančių sienų ir denio, jie negali apsiprasti su stabiliu pagrindu, kuris atrodo vis dar juda ir slysta iš po kojų, visai kaip žvėris neriantis į gelmę. Štai kokios, gali būti senos, kranto ligos tradicijos.

Pasakojimais perduodamas išsilaipinimo į krantą sindromas prieš paveldimą žemišką jūrligę. Tradicija (lot. traditio)  – per ilgą laiką susidariusių vaizdinių, papročių perdavimas, dažnai perpasakojimas iš vienos kartos kitai. Sakoma, kad ilgai buvę jūroje žmonės sunkiai pritampa prie krantinės visuomenės, girdi balsus, mato vaizdinius, dažnai kalba per daug, arba tyli per dažnai. Per ilgai užsisėdėję krante jie ima pasakoti būtas ir nebūtas istorijas. Pažįstu septyniasdešimtmetį kapitoną, kuris pusę amžiaus praleido jūrose, buvo jūreiviu, kapitono padėjėju, o dabar, būdamas pensininkas, vis keliasi vidurnaktį, žiūri į dangų, tepa sumuštinį, geria kavą, skaito knygą, nes kaip tik tuomet prasidėdavo jo naktinis budėjimas laive. Ir taip kas naktį iki keturių ryto, o tada užmiega prie atviro lango, nes krante amžinai trūksta gaivaus oro.

Laivybos papročiai – labai konservatyvi žmoniškosios patirties dalis. Mažai keičiasi ir aplinka, kurioje jūrinės tradicijos gyvuoja: žvaigždės, bangos, vėjas, debesys, ribotas maisto davinys ir nepastovus pagrindas po kojomis. Tuo metu, kai krante visomis išgalėmis kovojama su nestabilumu ir neretai pralaimima, jūroje prie jo yra prisitaikoma ir tada paaiškėja, kad nieko pasaulyje nėra stabilesnio už jūros bangavimą. Gal taip galime pateisinti į pakrantę plūstančius žmones. Nepriklausomai nuo religijos, rasės, kilmės ar tautybės, visi jie semiasi ramybės iš audringos jūros, tarsi bijodami, kad vieną kartą ims ir panirs į sūrius vandenis tas didžiulis žvėris, ant kurio nugaros šiandien gyvenama.

2009 kovas

Kosminė musė

Britanija ar Petras?

hmy_britannia_i-1893
HMY Britannia pirmojo sezono metu

Viso pasaulio žiniasklaida be perstojo mini baisiuosius Somalio piratus. Bet laivai pagrobiami ir senosios Europos pašonėje. Beveik detektyvu tapo šlovingą istoriją perėmusios jachtos “Britannia” dingimas iš laivų statyklos Rusijoje.

1893 m. Didžiosios Britanijos karaliaus Edvardo VII nurodymu buvo pastatyta nedidelė 36,5 metrų ilgio jachta – “HMY (jos didenybės jachta) BRITANNIA”. Per pirmuosius savo gyvenimo metus ši jachta laimėjo 33 iš 44 regatų. Kitais metais ji nepralaimėjo nė vienos didžiųjų jachtų regatos. Visgi pirmojo pasaulinio karo akivaizdoje buriavimui ir visoms kitoms sporto šakoms išgyvenant krizę, ji negalėjo nepaliesti ir didžiųjų jachtų. “HMY Britannia” pasitraukė iš aktyvaus sportinio buriavimo ir buvo naudojama kruizams.

Po I-ojo pasaulinio karo jachtos užsakovo sūnus karalius Jurgis V, jachtą atnaujino ir perstatė pagal J klasės taisykles. Šia jachta buvo intensyviai buriuojama, dalyvaujama regatose.  “HMY Britannia” nors ir būdama seniausia visame J klasės laivyne nuolat kovojo dėl lyderio titulo. 1936 metų liepos 10 dieną nuo jachtos buvo nurinkta viskas ką dar įmanoma panaudoti, o korpusas buvo išardytas. Jachta nebegalėjo konkuruoti su naujesnėmis ir modernesnėmis varžovėmis.

britannia2
Britanija čia ar Petras, nuspręs teismas

Ir štai prieš 12 metų nieko bendro su britų karališkąja šeima neturintis norvegas Sigurd Coates nusprendė pastatyti šios legendinės jachtos repliką. 2005 metų vasarą jachta turėjo būti nuleista “Solombala” jachtų statykloje Archangelske. Deja, viskas nebuvo taip gražu, kaip galėjo būti. Laivų statykla buvo parduota, o naujieji statyklos savininkai pareiškė, kad jachta nepriklauso ją užsakiusiam norvegui. Statyklos savininkai pareiškė, kad už jachtos statybos darbus nėra atsiskaityta.

Siekdamas susigražinti savo taip ir nebaigtą statyti jachtą, norvegas kreipėsi į teismą, Norvegijos ambasadą ir, tikriausiai, visas kitas institucijas, kurios šioje situacijoje galėjo pagelbėti. Kruopštaus juristų darbo dėka ir kaip pro padidinamąjį stiklą teismo procesą stebint diplomatams galiausiai jachtos savininku buvo pripažintas Sigurd Coates.

Jachtos savininkas žiniasklaidai užsiminė, kad vengdami gražinti laivą statyklos savininkai siekia išsireikalauti daugiau pinigų už atliktus darbus – akivaizdžiai šantažuoja. Visgi niekas nepaneigs, kad Rusija – stebuklų šalis. Nedidukė, vos tik 220 tonų sverianti jachtutė ėmė ir …. dingo!. O jachtų statykloje atsirado labai jau panaši jachta pavadinimu “царъ Петер” ant kurios transo dar matosi originalaus bronzinio pavadinimo pėdsakai.

Šiuo metu Sigurd Coates teisme ne tik įrodinėja, kad jachta stovinti gamykloje – tai dingusi “HMY Britannia”, bet ir kaltina jachtos statytojus vagyste. Šioje nelygioje kovoje belieka palinkėti sėkmės norvegui ir be galo simpatiškai jachtai.

Suvažiavimas 2009

agila1

Siautėjant ekonominei krizei, visas pasaulis išgyvena įvairiausius pasikeitimus. Džiugu, kad tradiciniai Kapitonu ir jachtų savininkų suvažiavimai Nidoje metai iš metų nesikeičiai. Visi balso teisę turintys, kaip susitarę kilnoja simboliškai žalias balsavomo korteles.

Tikriausiai svarbiausias suvažiavimo pranešimas, tai S.Butkevičiaus pasisakymas apie visų engiamus „handicapus“. Daugelį nudžiugino žinia, kad Lietuvoje įsigalios turbūt plačiausiai Europoje labiausiai paplitusi „ORC club“ sistema. Kaip tai pakeis varžybas? Tikėtina niekaip. Iki šiol nė viena regata nebuvo vykdoma pagal visą matavimo taisyklėse nurodytą tvarką. Kas pasikeis mažiau paplitusią „Dansk Handicap“ pakeitus iš principo niekuom nesiskiriančia „ORC club“? Niekas. Apie tvarkingai organizuojamas regatas kalbos kol kas negirdėt.

Visgi pradžiugino gerb. p. LBS prezidento kategoriški pasisakymai dėl netobulos tvarkos Klaipėdos uoste, Krokų lankoje ir visur kitur. „Nieko čia tokio nueisių pas ministrą parašys įsakyma ir viskas“. Džiugu kai paprastų buriuotojų rūpesčiai gali būti išspręsti tokiu paprastu būdu.

Žvalgyba ledrogėmis

Vienas įdomiausių pastariosios žiemos Vėjopamušalų skaitinių – Alfonso Nevardausko knyga “Pajūriais, pamariais”.  Šioje atsiminimų knygoje tarpukario Lietuvos pasienio pareigūnas vaizdingai ir šmaikščiai aprašo pamario gamtą, sutinkamus žmones ir kovos su kontrabandininkais kasdienybę. Knyga gana reta, išleista autoriaus lėšomis 1963 m. Čikagoje. Taigi vieną įdomią istoriją apie žvalgybą ledrogėmis perrašėme čia:

***

Ruduo skaitė paskutiniąsias savo gyvenimo dienas. Smarkus vėjas, sudraskęs storą pilkų debesų uždangą ir jos skutus nuvaręs kiton pasaulio pusėn, dovanojo pamarių gyventojams su plikšalais atėjusią giedrą. Visi vandenys apsidengė blizgančiu ir vietomis baltai takuotu, it marmuras juodu ledu. Šalčiui pradėjus sukaustyti Kuršių marias ir į jas įtekančias upes, visi, kas tik kokias ledu susisiekimo priemones turėjo, traukė iš pastogių ir jas tvarkė.

Žvalgyba ledrogėmis
Žvalgyba ledrogėmis

Žvejai, sporto mėgėjai, sienos apsaugos policijos daliniai pilnu tempu tvarkė pačiūžas, pašliūžas, rogutes ir burines ledroges. Pamarių žvejai ruošėsi lengvesnio tipo žvejybai, kontrabandininkai nestambiai kontrobandai, o sporto mėgėjai troško laisvalaikiais po Kuršių marias pasišvaistyti ir išvystyti naujus greičio rekordus. Sienos apsaugos daliniai ledroges naudojo sportui. Bet taipgi ledroges naudojo ir Kuršių mariose sienos apsaugos žvalgai. Plynam ledui esant, sienos žvalgyba ledrogėmis buvo atliekama dieną ir naktį. Pasienio policijos pareigūnai tokią žvalgybą mėgo ir prie jos kiekvienas veržėsi.

Vieną sekmadienio popietę gaunu įsakymą su kitu pasieniečiu vykti žvalgybon ledrogėmis. Įsakyme pasakyta: išžvalgyti pasieniu Skirvytės sargybos ribose esančias Kuršių marias. Iš sargybos būstinės į pamarį čiuožėme Skirvytės upe. Pamaryje, keliolika minučių palaukus, ledą rėždamos atšniokštė mūsų ledrogės, valdomos baigiančių žvalgybą tarnybos draugų. Perduodami jas mums, paaiškino, kad yra pastebėję Kuršių marių toliuose įtartinas ledroges, važiavusias iš Lietuvos pusės į Vokietiją, kurios iki šiol dar nėra grįžusios. Nuotolis – kitas kraštas marių. Vadinasi, keliolika kilometrų.

Continue reading Žvalgyba ledrogėmis

Iš po pamušalo 2008

Po ilgų diskusijų ir abejonių, ar nevertėtų paslėpti šio teksto juodraščių archyve, skelbiame subjektyvią vejopamusalai.lt nuomonę apie tai kas gero ir ne tiek gero nutiko lietuviškame buriavimo pasaulyje praėjusiais metais. Ir traukiam iš po pamušalo tai, kas įsiminė 2008 metais:

Geriausia Foto – juk jūs žinote, tai – būtent ta nuotrauka, kurios nepamatė mūsų “įslaptinta” komisija.

Blogiausia Foto – juk jūs tai irgi žinote. one.lt stiliaus nuotraukos, kuriose buriavimo vilkai su ‘bonka’ rankoje. Gal jau laikas suaugti?


Geriausias video – patartina jachtoje visuomet nešiotis kamerą, nes nežinia kada šalia jūsų pasirodys VOR jachta. Ovacijos – b/j Piranja įgulai už geriausią metų video.

Blogiausias video – profesionalios kameros ir zujantys kateriai nekompensuoja įgūdžių ir patirties stokos. Žiūreti KMR video ataskaitas gali tik kantrūs arba save vaizdeliuose atpažįstantys buriuotojai. Mes irgi žiūrėjom. Linkim, jog ši tradicija išliks. Tik geresnės kokybės.


_tb_gintare_29
Gintarė

Geriausias Startas – be abejonės, Gintarės startas Pekino olimpinėse žaidynėse.

Blogiausias Startas – b/j “Baraka” startas S.Marcinkevičiaus Taurės regatoje. Startas, žinoma, buvo pavyzdinis, bet sportinis “kuklumas” užgožia meistriškumą.


Geriausias Finišas – buriuoti turi būti smagu! Todėl geriausio finišo apdovanojimo nusipelno visos jachtos “nusiėmusios” nuo II-ojo Kuršių marių regatos etapo. Jei buriavimas būtų tik finišas, šie buriuotojai būtų absoliutūs profai.

Blogiausias finišas – Finišo nebuvimas irgi finišas. Apdovanojimas skiriamas EŽK organizatoriams.


Geriausias internetinis Startas – kadangi būtų neetiška apdovanoti save (ir visai susipainiojome vejopamusalai.lt gimimo datose)  Geriausio internetinio Starto titulą skiriame www.arbusis.lt . Gal kiek per daug tiesiogiai verstų užsienio tekstų, nes mus labiau džiugina lietuviškos aktualijos ir taiklūs Roko pastebėjimai. Tikras asmeninis blogas, kuriame telpa ir VOR, ir katės. Geriau nieko nėra.
Geriausias “Blogas”http://nauticalis.livejournal.com. Už literatūriškumą, nuoširdumą ir tikrumą. Vienintelis priekaištas – mes norim daugiau, daugiau tekstų!

Blogiausia internetinė svetainėwww.lbs.lt, jei kas nors manote kitaip, taip jums ir reikia. Tikėkimės 2009 metais šį titulą galėsime skirti kitiems.


Geriausia lietuviška regata – Nemuno deltos burinių laivų regata “Marių burės”. Šilčiausia, jaukiausia ir tikrai smagiausia regata šiais metais.

Geriausia tarptautinė regata“Baltic Sprint Cup” regata, tapusi kokybės etalonu Baltijos jūroje. Nuostabūs laivai, puiki organizacija. Ko trūksta? Nebent daugiau dalyvių iš Lietuvos.

BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas
BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas

Blogiausia regata – tokios nėra. sveikinam kiekvieną iniciatyvą, nes jų vis dar trūksta.


Geriausias Baras – Smiltynės jachtklubo baras, su puikiais kokteiliais, patogiomis sofutėmis ir Karibų salą primenančia atmosfera. Prieš metus net pasvajoti nedrįsdavome, kad tokia vieta gali atsirasti apkerpėjusiame Smiltynės uoste.

Blogiausias Baras – uždarytas baras. Tai tinka ir Smiltynės jachtklubo barui, kurio likimas neaiškus. Nesunku įsivaizduoti, kaip džiūgauja anonimai-bambekliai, nes į jachtklubo baseiną vėl sugrįš antytės…


Metų frazė – “…lygiuot, ramiai…”. Dar visai neseniai buriuotojai pelnytai ir nepelnytai būdavo tapatinami su neišsiblaivančia bohema. Ar sukarinta rikiuotė jiems prideda rimto oficialumo?


Specialaus “Metų svajotojo” paminėjimo nusipelno Raimis – kuriam pavyko įgyvendinti savo gintarinės jachtos svajonę


Turite savo geriausius ir blogiausius? Nesutinkate su čia pateiktu vertinimu? Velniop kuklumą – šūktelkit apie tai komentaruose!

“Playing for Success” arba lenktynės su laiku

zero7
Žiema Baltijoje - lenktynės su laiku

Kaimynas Vycka, berūkydamas prie laiptinės durų, manęs ir vėl paklausė “kaip sekėsi regatoje?”. Jau rengiausi jam nupasakoti, kad „Tūkstantmečio odisėja“ ir projektas „Zero emissions“ nėra regatos, bet tuo pat metu supratau, kad šie plaukimai yra ne kas kita, o pačios tikriausios regatos. Jos turi savo startą, finišą ir keistus, klasikinių regatų išauklėtiems buriuotojams nesuprantamus varžovus.

„Ambersail“ lenktyniauja su įtemtu grafiku, na o išprotėję vokiečiai trimaranu “Playing for Success” lenktyniauja su laiku. Ir tai gal netgi dar sunkiau. Jų nespaudžia toks įtemtas grafikas kaip „Ambersail“ įgulų, tačiau juos persekioja laikas. Gruodžio mėnesį buriuojant su anglies pluošto trimaranu kiekviena valanda praleista ant denio prilygsta valandai pramoniniame šaldiklyje.

zero8
anglies pluošto šaldiklis

Atrodytų nieko čia ypatingo, temperatūra juk teigiama. Artima nuliui, bet pliusinė. Vėjas – pakankamai stiprus, bet kursas pilnas, nelabai tas vėjas ir jaučiasi. Bet organizmas patenka į tokias sąlygas ir tiek kovoja su šalčiu, kad mintys pradeda suktis lyg sulėtintoje kino juostoje. Nebuvo kuo patikrinti, bet manau oro drėgnumas buvo artimas pirčiai, tik temperatūra pirties neprimena nė iš tolo. Ir jokia kvėpuojanti apranga tokiomis sąlygomis nepadeda kovoti su visur tykančiu šalčiu.

Buriuojant kitomis jachtomis ar kitais metų laikais būtų galima nusileisti į jachtos vidų ir sušilti. Tik ne čia. Visas trimaranas pagamintas iš anglies pluošto, o šis, kaip žinia, savo savybėmis artimas plienui. Deja, terminėmis savybėmis nuo plieno jis irgi niekuo nesiskiria. Iš pirmo žvilgsnio šiltu rojumi atrodančiame jachtos viduje, yra ne ką šilčiau nei lauke. O gal net dar baisiau, nes drėgmė susidariusi garuojant vandeniui nuo rūbų, virvių ir kitų daiktų kondensuojasi ant visų įmanomų interjero paviršių ir viduje tampa dar drėgniau (tuo pat metu šalčiau) nei lauke. Vienintelis būdas nesušalti, tai tarp kojų suspaudus dujinį degiklį po truputį šildyti atskiras kūno vietas: rankas, veidą …

“Tai kokio velnio lįsti į tą pragarą?” – nepatikliai perklausė Vycka. Rišliai paaiškinti aš taip ir negalėjau. Nes visgi šaltį atperka buriavimo džiaugsmas. Skrieti 18 mazgų greičiu kuomet tik pavėjinė plūdė skrodžia vandens paviršių  – tikrai nepakartojamas jausmas, kurio nusakyti žodžiais, matyt, nesugebėsiu.

Apie liūdnai pagarsėjusį www.lbs.lt

Gruodžio 6 d. įvyks ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) suvažiavimas. Vejopamušalų dalyvavimas šiame renginyje kol kas neaiškus. Bet šia proga, norime bent jau netiesiogiai dar kartą išsakyti pastabas dėl LBS veido – internetinės svetainės www.lbs.lt. Pateikiama nuomonė nėra nauja, jau senokai atvirai kritikavome šią interneto svetainę. Buvome apkaltinti nereikalingu priekabiavimu, neva palaikoma ji iš entuziazmo ir pinigų tobulesnei – nėra. Šie argumentai mūsų neįtikina. Kad būtų aiškiau pasitelkėme žmogų iš šalies, gerą savo srities žinovą Lauryną M., dirbusį su tokiomis svetainėmis kaip bite.lt, president.lt ir kitomis. Čia www.lbs.lt analizė – paprastai ir aiškiai. Ir jei tarp vejopamusalai.lt skaitytojų yra Suvažiavimo delegatų, paklauskite LBS vadovybės – kiek ilgai dar jie pasiryžę kęsti šį internetinį dinozaurą? Prezentaciją galime pateikti ir “normaliu” formatu, jei tik yra galimybė ją pademonstruoti Suvažiavimo metu.

rekomenduojame peržiūrėti “Full Screen” režimu arba atsisiųsti ją kaip .pps prezentaciją ar .pdf dokumentą