Kokie vėjai mūsų laukia 2012?

Sakoma, kad pasaulio pabaiga jau greit – šių metų gruodį, taigi galime būti ramūs, ją sutiksime ramiai užmigdę jachtas žiemai. O šiaip kaip kaip ir anksčiau, ir šiais metais liaupsinsme ir keiksime naujas iniciatyvas. Džiaugsimės iš naujo atrastais buriavimo sporto perlais ir liūdėsime dėl niekaip neužgyjančių žaizdų. Bet rėmėjais, matyt, nei sportininkai, nei regatų organizatoriai džiaugtis negalės. Olimpiniais metais tai tikrai ne pati geriausia naujiena, bet viskas turi savų privalumų ir trūkumų.

Daugelyje ekonomikos vadovėlių kartojama apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Žinia, paklausa be pasiūlos jau kažkas, bet va pasiūla be paklausos, tai jau nieko gero. Todėl niekada dorai neįsibėgėjusi “Lietuvos klubinių regatų Taurė” (LKRT) labai tikėtina – nuskęs. Jau rašėme, apie LKRT problemas, bet tašką šioje istorijoje padės, ne jos, bet iniciatyvos ir entuziazmo pabaiga. Tie, kurie turėjo jėgų stengtis įpūsti oro į šio reiškinio plaučius, užsiėmė kitais darbais, o tie, kurie šiuo reiškiniu nuo pat pradžių iki galo nepatikėjo (suprask mes) arba tiesiog tingėjo, ką nors daryti (jei ką – irgi tinka mums), tikėtina neužsiims šio reiškinio reanimavimu.

foto: www.piranija.eu

Visgi žlungant vienai iniciatyvai pernai gimė kita. Kiekvieną trečiadienio vakarą Klaipėdos uostininkus iš proto varo būrelis jachtų, kurių įgulos vėliau bare aptarinėja PAPA’us. Akivaizdu, kad ši tikrai “iš apačios” gimusi iniciatyva tik suaktyvės, o dalyvių gausės. Nuojauta kužda, kad PAPA’ų sulauksime ir Kaune ir gal Trakuose. Idėja juk velniškai gera!

Nenustebsime, jei po kategoriškos kritikos naujai susiformavęs “triumviratas” pasistengs naujo žurnalo Vėjo!3 numerio mums neparduoti. Na, tikrai nesame tokie reikšmingi, kad leidėjai suktų galvą dėl mūsų paistalų, bet panašu, kad vienokio ar kitokio žurnalo numerio (tikėtina, kad net ne vieno) sulauksime. Iš šio leidinio nesitikime nieko, nei gero nei blogo. Žmogiškųjų ir ne tik išteklių stokojantis žurnalas neturėtų nustebinti tekstų grožiu. Ieškosime jėgų nekritikuoti šio žurnalo.

Dėl pinigų stokos Kuršių marių regata vėl išvengs scenų ir alaus palapinių. Juk visi su malonumu prisimename laikus, kai Marytė vos girdimu balsu skelbdavo rezultatus. Be mikrofonų, scenų, nemokamo alaus ir visų kitų šventės atributų. Gal net sugrįš buriuotojų įvaizdžiui nieko gero neduoduodantis, bet savotiškai jaukus mąsinis gulinėjimas prie “baobabo”. Tikimės, kad komiškas Neringos meras inicijuos VC konteinerio pastatymą KMR metu. Detalizuoti šios problemos turbūt neverta.

Visiems besidomintiems buriavimu dėmesį atkreipti reikės ne tik į Kuršių marių regatą, bet ir RS-280 taurę. Praėjusiais metais iš palyginti arti stebėjome vieną RS-280 taurės etapą. Niekur kitur Lietuvoje neteko matyti tokios aršios kovos verdančios nuo starto iki finišo. Klubinių Kuršių marių regatų dalyviams galima tik kukliai patylėti, nes jei bet kuri RS-280 komanda rimtai startuotų bet kurioje Klubinėje regatoje, klausimų už ką statyti mums tikrai nekiltų.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į “Jigy-Jigy” komandą bei olimpinį buriavimą iš naujo atrandantį Taurą Rymonį. Tai stiprūs sportininkai, kurie gali visus nustebinti savo pasiekimais.

Žinia 2012 – olimpiniai metai. Ir Londone išvysime net 2 buriuotojus. Trečio sportininko pasirodymas atrankinėse varžybose nepavyko. Iš Gintarės tikimės tiek daug, kiek galima tikėtis iš Olimpinio medalio vėl siekiančios sportininkės. Šiuo metu Gintarei nepavyksta iškovoti medalių. Sunku suderinti namų ūkį su sportu. Kaip bebūtų Gintarė yra aukščiausio lygio buriuotoja. Savo meistriškumą ji jau ne kartą įrodė. Neabejojame, kad Londone Gintarė kausis “medal race”. Antrasis mūsų olimpietis tai burlentininkas Juozas Bernotas. Prispažinsime, kad nelabai jau ir nusimanome tose burlentėse. Visgi peržvelgus varžybų rezultatus ir įvertinus kitas aplinkybes manome, kad jo pasirodymas turėtų apsiriboti paskutiniu trečdaliu. Sportininkas dar jaunas, o Rio juk ne taip ir toli.

Jau balandį metę visus darbus stebėsime Amerikos Taurės (America’s Cup) Pasaulio turą, kuris pasipildys dar dviem labai stipriomis komandomis. O ir didžioji Amerikos taurė nenumaldomai artėja. Kalbama, kad britai startuos vadovaudami Ben Ainslei. Tie patys Britai pyksta dėl šio sportininko blaškymosi tarp olimpinio ir kitokio buriavimo. Ar nepasikeis olimpinės rinktinės sudėtis? Juk beveik pusė geriausių pasaulio Finn’istų britai. Tikrai bus smalsu stabėti intrigas stipriausioje pasaulio rinktinėje.

Tokie štai aktyvūs metai mums prieš akis. Ne kasmet juk sutampa didžiausi buriavimo renginiai: Olimpiada, Amerikos taurė, Volvo Ocean Race (ji samoningai nepaminėta, nes jei ir toliau jachtos byrės, tai regatos finišo galime ir nesulaukti). O pabaigai norime pasiūlyti visiems buriavimo mylėtojams liepos 29 – rugpjūčio 11 dienomis aplankyti artimuosius Londone.

Amerikos Taurės evoliucija: nuo sunkiasvorių traktorių iki dinamiškų bolidų

Esame ne kartą atvirai kritikavę Amerikos Taurę geriau žinomą kaip America’s Cup ir pakrikštijome ją traktorių lenktynėmis. Visgi po skandalingo 33 -ios Amerikos Taurės teismų maratono transformuotas varžymosi formatas, neišvengiamai pakeitė seniausią bei prestižiškiausią regatą.

34 Amerikos Taurė suskaidyta į tris pagrindines varžybas: the America’s Cup World Series; the Louis Vuitton Cup, the America’s Cup World Series ir the America’s Cup Finals. Finaliname etape buriuotojai susikaus sparnuotais 72 pėdų ilgio katamaranais. Komandos jau skundžiasi, kad šių katamaranų projektavimas ir statyba bus labai brangūs, neapsieinama ir be tradicinių apsisvaidymu kaltinimais bei viešo nepasitenkinimo organizatorių sprendimais. Visgi visi šie triukšmai ir purvai nublanksta prieš įžangines “America’s Cup World Series” (ACWS) varžybas.

Apšilimui prieš tikrąją Amerikos Taurę surengtos ACWS iliustruoja, kaip traktorių lenktynės visgi gali būti paverstos į Formulės 1  varžybas ant vandens. Visų pirma, katamaranai yra tikrai greiti, tiksliau – labai labai greiti. Beveik visada buriuojama dviženkliais greičiais, o 30 mazgų greitis nėra neįmanomas. Kai buriuojant su mūsų senuku tornado GPS fiksuodavo 15 mazgų greitį adrenalino būdavo su kaupu, o čia tokiu greičiu buriuojama nuolat.

Senojoje Amerikos Taurėje vairininkai, taktikai ir kiti protinguoliai atrodė kaip šapeliai prieš “malikus” (grinder). Tokių spintų ACWS nebeliko, tačiau nei vieno iš įgulos narių pulsas plaukimo metu nenukrenta žemiau 120 dūžių per minutę (ramybės būklėje normalus žmogaus pulsas 60-90 dūžių per minutę). Kadangi 24 tonos nebekabo kažkur giliai po jachtos dugnu buriuotojams tenka prisiminti laikus, kai šie buriavo švertbotais (didžioji dauguma profesionalių buriuotojų savo karjerą pradėjo būtent ten) ir pakibus ant krendiržių krenuoti. Žinoma, nuolatinis burių derinimas ir žaibiški manevrai niekur nedingo, todėl buriuotojai nuolat dirba reguliuodami bures. Atletiškumo šiam sportui tikrai netrūksta.

ACWS  regatų video medžiaga tikrai verta atskiro įrašo. Plaukimus galime stebėti gyvai, galime pasirinkti ar stebėti varžybas su komentatoriais ir nuolat besikeičiančiais rakursais, arba galime stebėti necenzūruotą veiksmą tiesiogiai iš katamaranų, kur ne tik matome, bet ir girdime viską ką tarpusavyje diskutuoja buriuotojai. Pasirodo, jie ne tik kartais keikiasi, bet dar ir pajuokaut spėja. Amerikos Taurės organizatoriai labai didžiuojasi jų sukurta “live line” grafikos sistema, kurios pagalba labai tiksliai ant tiesioginio vaizdo srauto užmontuojamos vedlinės į ženklus ir kiti varžybų distancijos elementai.

Šių katamaranų žiuri su įprastais guminiais kateriais nebepavytų, todėl dalis teisėjų plaukioja su vandens motociklais, o kita dalis stebi varžybas kompiuterio ekrane. Protestas po varžybų neįmanomas, nes žiuri už bet kokius taisyklių pažeidimus nuobaudas skiria nedelsiant. Kita inovacija –  judantys ženklai. Regatos vyriausias teisėjas turi teisę regatos metu judinti ženklus, distancija gali būti sutrumpinta arba pailginta, taip pat ženklai gali būti koreguojami pagal vėjo pasisukimus. Daroma viskas, kad būtų išvengta nuobodaus nesibaigiančio distancijos koregavimo ir starto laukimo.

Apie sparnus ir kitas šių monstrų detales galima diskutuoti valandų valandas. Mūsų nuomone geriausiai šių katamaranų “formuliškumą” iliustruoja šalmai. Amerikos Taurė išties tapo ekstremaliu sportu. Visos komandos bent kartą neišvengė virtimo, o kritimas nuo antvėjinės plūdės, kuri katamaranui apvirtus iškyla į 7 metrų aukštį, nėra pats saugiausias procesas,  ypač kai įgulą ir vandenį skiria kietas sparnas. Šonkauliai jau yra lūžę, tikėkimės didesnių traumų bus išvengta.

Džiaugiamės visomis inovacijomis ir sakome riebų TAIP naujai gimusiai Amerikos Taurei.

AC Live (Race II) Papildyta

Kas galėjo patikėti, kad regatoje kurioje rungtyniauja labai skirtingi laivai bus įdomu stebėti kovą, deja tik laviruotėje.

Netikėtai laviruotėje į priekį pabėgo Alinghi. Galima spėti, kad šveicarų persvarą nulėmė ne tik teisingas taktinis sprendimas pasirenkant dešinę distancijos pusę, bet ir tai, kad Ernesto Bertarelli galų gale suvokė, jog jachtas vairuoti turi vairininkai, o farmacininkai turi mokėti jiems algą.

Visgi Loic Peyron patirties nepakako tam, kad išsaugoti įgytą pranašumą. Pirmąjį ženklą pirmi apėjo USA 17 ir šiuo metu antroje distancijos dalyje, plaukdami 30 mazgų greičiu, sėkmingai tolsta. Ir kol kas jokių šansų Alinghi, kurie dar nuo starto procedūros pradžios vežasi nuobaudą, išsiveržti į priekį nebeturi.

Kaip sako, regatos komentatoriai „The wing is king“

Įpusėjus laviruotei Alinghi iškėlė protesto (Bravo) vėliavą. Ir tik ši vėliava toliau kuria intrigą. Įdomu dėl ko Alinghi protestuoja.

Papildymas

Intrigos nebeliko. Alinghi atšaukė protestą. Taigi, akivaizdžiai abiejuose regatos etapuose pirmavusi USA 17 po ilgos pertraukos sugrąžins Amerikos taurę į Ameriką.

Amerikos taurė: saulėlydis ar nauja pradžia?

Tradicines bures pakeitė išnaujo atrastas sparnas

Jau keletą kartų Vėjopamušalai išsakė savo nuomonę apie Amerikos Taurę. Ir ši nuomonė laikui bėgant nepasikeitė. Penktos kartos Amerikos Taurės jachtos (tokiomis buriuotojai plaukė paskutinės Luis Vuiton Taurės metu) – traktoriai. Tikrų tikriausi traktoriai – sunkus, lėti ir gležni. Amerikos Taurės įvaizdį dar labiau nusmukdė nesibaigiantis teismų maratonas.

Oracle nusprendė plaukti trimaranu
Oracle nusprendė plaukti trimaranu

Visgi atėjo laikas prisipažinti, kad pradėjome su nekantrumu laukti artėjančios Amerikos Taurės kovos. Galų gale AC atsirado kažkas naujo: traktorius pakeitė F-1 bolidai. Tokie, kokių pasaulis dar nematė.

Taigi, Jachtos (dėl šio termino buvo ginčijamasi teisme ir teismas galiausiai pripažino, kad ir katamaranai ir trimaranai yra jachtos). 90 x 90, tai du pagrindiniai parametrai pateikti jachtų projektuotojams. Jachtos ilgis ir plotis negali viršyti 90 pėdų. Sprendimas akivaizdus – daugiakorpusinė jachta. Alinghi pasirinko katamaraną, Oracle nevisai tikrą trimaraną. Oracle trimaranas nėra tikras trimaranas, nes pagrindinė vidurinio korpuso funkcija – atlaikyti stiebo ir burių sukuriamas apkrovas. Šiai jachtai pradėjus plaukti, praktiškai iškarto vidurinis korpusas pakyla iš vandens ir Oracle trimaranas pradeda judėti ant vienos plūdės. Tuo tarpu Alinghi apkrovas išdalino naudodama atramų ir trosų sistemą. Jei nors vienas šios sistemos elementas neatlaikytų, visa laivo konstrukcija taptų keliasdešimt kartų silpnesnė, ko pasekoje laivas sugriūtų(?) ( lietuviškas vertimas ne visai tikslus – angl. Collapse). Taigi, Oracle turi didesnę atsargą inžinerine prasme, bet didesnį pasipriešinimą. Konkurentai Alinghi turi mažesnį pasipriešinimą, bet didesnę riziką laivui sugriuti.

moderniųjų katamatanų priekiai primeną žvaigždžių karus
moderniųjų katamatanų priekiai primeną žvaigždžių karus

Abi komandos naudoja WPT (wave piercing technology) formos korpusus, kurie suprojektuoti taip, kad užuot plaukę virš bangų, plaukia per jas kiaurai. Ši technologija buvo sekmingai panaudota projektuojant trimaraną IDEC, kurio vienas plaukdamas Francis Joyon  pagerino plaukimo aplink pasaulį rekordą.

O kaip Burės? Oracle nusprendė, kad visiems įprastos minkštos burės yra perdaug banalu, neįdomu ir sukonstravo didžiausią pasaulyje burę-sparną. Nepatvirtintais duomenimis ši burė yra 20%-30% efektyvesnė už įprastinę burę. Nepaisant to Alinghi kategoriškai neigia naudosianti sparną vietoj burės. Kiek tame tiesos pamatysime šiems dviems gigantams susitikus vandenyje. Continue reading Amerikos taurė: saulėlydis ar nauja pradžia?

Britanija ar Petras?

hmy_britannia_i-1893
HMY Britannia pirmojo sezono metu

Viso pasaulio žiniasklaida be perstojo mini baisiuosius Somalio piratus. Bet laivai pagrobiami ir senosios Europos pašonėje. Beveik detektyvu tapo šlovingą istoriją perėmusios jachtos “Britannia” dingimas iš laivų statyklos Rusijoje.

1893 m. Didžiosios Britanijos karaliaus Edvardo VII nurodymu buvo pastatyta nedidelė 36,5 metrų ilgio jachta – “HMY (jos didenybės jachta) BRITANNIA”. Per pirmuosius savo gyvenimo metus ši jachta laimėjo 33 iš 44 regatų. Kitais metais ji nepralaimėjo nė vienos didžiųjų jachtų regatos. Visgi pirmojo pasaulinio karo akivaizdoje buriavimui ir visoms kitoms sporto šakoms išgyvenant krizę, ji negalėjo nepaliesti ir didžiųjų jachtų. “HMY Britannia” pasitraukė iš aktyvaus sportinio buriavimo ir buvo naudojama kruizams.

Po I-ojo pasaulinio karo jachtos užsakovo sūnus karalius Jurgis V, jachtą atnaujino ir perstatė pagal J klasės taisykles. Šia jachta buvo intensyviai buriuojama, dalyvaujama regatose.  “HMY Britannia” nors ir būdama seniausia visame J klasės laivyne nuolat kovojo dėl lyderio titulo. 1936 metų liepos 10 dieną nuo jachtos buvo nurinkta viskas ką dar įmanoma panaudoti, o korpusas buvo išardytas. Jachta nebegalėjo konkuruoti su naujesnėmis ir modernesnėmis varžovėmis.

britannia2
Britanija čia ar Petras, nuspręs teismas

Ir štai prieš 12 metų nieko bendro su britų karališkąja šeima neturintis norvegas Sigurd Coates nusprendė pastatyti šios legendinės jachtos repliką. 2005 metų vasarą jachta turėjo būti nuleista “Solombala” jachtų statykloje Archangelske. Deja, viskas nebuvo taip gražu, kaip galėjo būti. Laivų statykla buvo parduota, o naujieji statyklos savininkai pareiškė, kad jachta nepriklauso ją užsakiusiam norvegui. Statyklos savininkai pareiškė, kad už jachtos statybos darbus nėra atsiskaityta.

Siekdamas susigražinti savo taip ir nebaigtą statyti jachtą, norvegas kreipėsi į teismą, Norvegijos ambasadą ir, tikriausiai, visas kitas institucijas, kurios šioje situacijoje galėjo pagelbėti. Kruopštaus juristų darbo dėka ir kaip pro padidinamąjį stiklą teismo procesą stebint diplomatams galiausiai jachtos savininku buvo pripažintas Sigurd Coates.

Jachtos savininkas žiniasklaidai užsiminė, kad vengdami gražinti laivą statyklos savininkai siekia išsireikalauti daugiau pinigų už atliktus darbus – akivaizdžiai šantažuoja. Visgi niekas nepaneigs, kad Rusija – stebuklų šalis. Nedidukė, vos tik 220 tonų sverianti jachtutė ėmė ir …. dingo!. O jachtų statykloje atsirado labai jau panaši jachta pavadinimu “царъ Петер” ant kurios transo dar matosi originalaus bronzinio pavadinimo pėdsakai.

Šiuo metu Sigurd Coates teisme ne tik įrodinėja, kad jachta stovinti gamykloje – tai dingusi “HMY Britannia”, bet ir kaltina jachtos statytojus vagyste. Šioje nelygioje kovoje belieka palinkėti sėkmės norvegui ir be galo simpatiškai jachtai.

Kodėl nerašom apie traktorius?

Mūsų kaimynas ir ištikimas vejopamusalai.lt skaitytojas Vycka paklausė, kodėl nieko nerašom apie amerikės taurę. Matyt supainiojo kažka su Amerikos prezidentų varžytuvėmis. Berūkydamas prie laiptinės durų bandžiau paaiškinti maždaug taip:

Visų pirma, “America’s Cup” (AC) ir jachtos kovojančios dėl jos yra laikomos tobuliausiomis, greičiausiomis, pažangiausiomis ir dar visokios “-ausios”. Taip, AC dalyvaujančių komandų biudžetai yra įspūdingi, jachtos ištobulintos iki idiotiškų smulkmenų, įgulos dirba nepriekaištingai. Bet kodėl vandenynui pastatyta jachta (VOR) ima ir lenkia šią formulę ant vandens. O formulė juk skirta tik buriavimui uždaruose vandenyse. Retas “formulės 1” auto gerbėjas stebi traktorių lenktynes. 24 tonas sveriančios AC jachtos yra ne kas kitas, o forsuoti traktoriai ant vandens. Ar ateis diena, kai pagaliau IACC leis vartomus falškylius, daugiakorpusines jachtas ir visass kitas naujoves, kurios IACC klasės jachtas paverstų greičiausiais buriniais aparatais ant vandens?

Antra, “America’s Cup” išsigimė, tapo purvina ir nuobodi. Pastaraisiais metais nesibaigia teismai, kurių metu aiškinamasi, kas turi teisę organizuoti šią regatą. O teismai prasidėjo dėl to, kad “Alinghi” organizuodama paskutinę AC sugebėjo iš to uždirbti. Mums – buriavimo sporto gerbėjams, visiškai neįdomu gilintis į teisines subtilybes. O ginčai teisme, kas yra “jachta” yra mažu mažiausiai apgailėtini.

Visgi, pasak paskutiniųjų pranešimų, panašu, kad 2010 metais regata įvyks. Liūdniausia tai, kad kol kas AC komandos buriuoja tomis pačiomis jachtomis. Progreso nebuvimas, mūsų akyse šią regatą smukdo dar labiau.