Kokie vėjai mūsų laukia 2012?

Sakoma, kad pasaulio pabaiga jau greit – šių metų gruodį, taigi galime būti ramūs, ją sutiksime ramiai užmigdę jachtas žiemai. O šiaip kaip kaip ir anksčiau, ir šiais metais liaupsinsme ir keiksime naujas iniciatyvas. Džiaugsimės iš naujo atrastais buriavimo sporto perlais ir liūdėsime dėl niekaip neužgyjančių žaizdų. Bet rėmėjais, matyt, nei sportininkai, nei regatų organizatoriai džiaugtis negalės. Olimpiniais metais tai tikrai ne pati geriausia naujiena, bet viskas turi savų privalumų ir trūkumų.

Daugelyje ekonomikos vadovėlių kartojama apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Žinia, paklausa be pasiūlos jau kažkas, bet va pasiūla be paklausos, tai jau nieko gero. Todėl niekada dorai neįsibėgėjusi “Lietuvos klubinių regatų Taurė” (LKRT) labai tikėtina – nuskęs. Jau rašėme, apie LKRT problemas, bet tašką šioje istorijoje padės, ne jos, bet iniciatyvos ir entuziazmo pabaiga. Tie, kurie turėjo jėgų stengtis įpūsti oro į šio reiškinio plaučius, užsiėmė kitais darbais, o tie, kurie šiuo reiškiniu nuo pat pradžių iki galo nepatikėjo (suprask mes) arba tiesiog tingėjo, ką nors daryti (jei ką – irgi tinka mums), tikėtina neužsiims šio reiškinio reanimavimu.

foto: www.piranija.eu

Visgi žlungant vienai iniciatyvai pernai gimė kita. Kiekvieną trečiadienio vakarą Klaipėdos uostininkus iš proto varo būrelis jachtų, kurių įgulos vėliau bare aptarinėja PAPA’us. Akivaizdu, kad ši tikrai “iš apačios” gimusi iniciatyva tik suaktyvės, o dalyvių gausės. Nuojauta kužda, kad PAPA’ų sulauksime ir Kaune ir gal Trakuose. Idėja juk velniškai gera!

Nenustebsime, jei po kategoriškos kritikos naujai susiformavęs “triumviratas” pasistengs naujo žurnalo Vėjo!3 numerio mums neparduoti. Na, tikrai nesame tokie reikšmingi, kad leidėjai suktų galvą dėl mūsų paistalų, bet panašu, kad vienokio ar kitokio žurnalo numerio (tikėtina, kad net ne vieno) sulauksime. Iš šio leidinio nesitikime nieko, nei gero nei blogo. Žmogiškųjų ir ne tik išteklių stokojantis žurnalas neturėtų nustebinti tekstų grožiu. Ieškosime jėgų nekritikuoti šio žurnalo.

Dėl pinigų stokos Kuršių marių regata vėl išvengs scenų ir alaus palapinių. Juk visi su malonumu prisimename laikus, kai Marytė vos girdimu balsu skelbdavo rezultatus. Be mikrofonų, scenų, nemokamo alaus ir visų kitų šventės atributų. Gal net sugrįš buriuotojų įvaizdžiui nieko gero neduoduodantis, bet savotiškai jaukus mąsinis gulinėjimas prie “baobabo”. Tikimės, kad komiškas Neringos meras inicijuos VC konteinerio pastatymą KMR metu. Detalizuoti šios problemos turbūt neverta.

Visiems besidomintiems buriavimu dėmesį atkreipti reikės ne tik į Kuršių marių regatą, bet ir RS-280 taurę. Praėjusiais metais iš palyginti arti stebėjome vieną RS-280 taurės etapą. Niekur kitur Lietuvoje neteko matyti tokios aršios kovos verdančios nuo starto iki finišo. Klubinių Kuršių marių regatų dalyviams galima tik kukliai patylėti, nes jei bet kuri RS-280 komanda rimtai startuotų bet kurioje Klubinėje regatoje, klausimų už ką statyti mums tikrai nekiltų.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į “Jigy-Jigy” komandą bei olimpinį buriavimą iš naujo atrandantį Taurą Rymonį. Tai stiprūs sportininkai, kurie gali visus nustebinti savo pasiekimais.

Žinia 2012 – olimpiniai metai. Ir Londone išvysime net 2 buriuotojus. Trečio sportininko pasirodymas atrankinėse varžybose nepavyko. Iš Gintarės tikimės tiek daug, kiek galima tikėtis iš Olimpinio medalio vėl siekiančios sportininkės. Šiuo metu Gintarei nepavyksta iškovoti medalių. Sunku suderinti namų ūkį su sportu. Kaip bebūtų Gintarė yra aukščiausio lygio buriuotoja. Savo meistriškumą ji jau ne kartą įrodė. Neabejojame, kad Londone Gintarė kausis “medal race”. Antrasis mūsų olimpietis tai burlentininkas Juozas Bernotas. Prispažinsime, kad nelabai jau ir nusimanome tose burlentėse. Visgi peržvelgus varžybų rezultatus ir įvertinus kitas aplinkybes manome, kad jo pasirodymas turėtų apsiriboti paskutiniu trečdaliu. Sportininkas dar jaunas, o Rio juk ne taip ir toli.

Jau balandį metę visus darbus stebėsime Amerikos Taurės (America’s Cup) Pasaulio turą, kuris pasipildys dar dviem labai stipriomis komandomis. O ir didžioji Amerikos taurė nenumaldomai artėja. Kalbama, kad britai startuos vadovaudami Ben Ainslei. Tie patys Britai pyksta dėl šio sportininko blaškymosi tarp olimpinio ir kitokio buriavimo. Ar nepasikeis olimpinės rinktinės sudėtis? Juk beveik pusė geriausių pasaulio Finn’istų britai. Tikrai bus smalsu stabėti intrigas stipriausioje pasaulio rinktinėje.

Tokie štai aktyvūs metai mums prieš akis. Ne kasmet juk sutampa didžiausi buriavimo renginiai: Olimpiada, Amerikos taurė, Volvo Ocean Race (ji samoningai nepaminėta, nes jei ir toliau jachtos byrės, tai regatos finišo galime ir nesulaukti). O pabaigai norime pasiūlyti visiems buriavimo mylėtojams liepos 29 – rugpjūčio 11 dienomis aplankyti artimuosius Londone.

Ar tikrai buriavimo ateitis miglota?

Naujajame, rašalu kvepiančiame žurnale Vėjo3 (apie kurį puikiai papostringavo arbušis), skaitėme, kad sportinio buriavimo ateitis miglota – sporto mokykloms trūksta finansavimo, stinga trenerių ir t.t. Tačiau gal galime pažvelgti į Lietuvos buriavimo ateitį iš kitos pusės?

Niekas nepaneigs, kad Gintarės Sheidt iškovotas medalis (tikėkimės nepaskutinis) Pekino olimpinėse žaidynėsė yra geriausias Lietuvos buriavimo mokyklos galimybių parodymas. Tokiais pasiekimais šiuo metu negali pasigirti nei kaimynai latviai, nei estai. Daugelio kitų šalių buriuotojai, turėdami daug didesnį finansavimą, nepasiekia tokių sportinių aukštumų. Nors palyginus kukli ir dažnai moraliai atgyvenusi, bet materialinė  ir ner labiau organizacinė bazė Lietuvoje yra ir jos nykimo, mažėjimo ar silpnėjimo tendencijų ižvelgti ne taip jau lengva.

Apsilankius Kauno buriavimo mokykloje nekyla abejonių dėl buriavimo mokyklos lygio. Puikiai sustyguota mokykla ugdo jaunus buriuotojus, kurie drąsiai kovoja Europos ir Pasaulio čempionatuose. Gerai administruojamoje mokykloje nestinga nei auklėtinių, nei trenerių. Reikia pastebėti, kad finansavimo stokos pėdsakų taip pat nematyti. Žinoma, finansavimo niekada nebūna per daug ir siekiant geresnių rezultatų nepakenktų  šiltuose kraštuose keletą kartų daugiau startuoti. Visgi, ar buriavimo ateitis yra neginčijamai susijusi su brangiomis olimpinėmis kampanijomis?

Šiuo metu atgimstančios klasės, tokios kaip  Finn‘ai ir Simidisiatkės, atkuria tuos buriavimo sporto laikus, kuriuos mena tik pageltę bukletai, kuriuose kitos dienos startų laukia miškai tvarkingai išrikiuotų stiebų. Miškais stiebų pasigirti negalime, tačiau „Rudens vėjo“ regatoje jau tenka varžybas vykdyti dviejose distancijose, nes visi varžybų dalyviai vienoje distancijoje tiesiog nebesutelpa. Ar visa tai signalizuoja apie miglotą buriavimo sporto ateitį?

Buriavimo sportui, kaip ir kitoms sporto šakoms, tenka susidurti su globalesnėmis problemomis. Štai Neringos mokykloje pradinės klasės pustuštės, taigi naivu tikėtis, kad atsiras eilė norinčių buriuoti Neringos sporto mokykloje. Šiuo metu dar ne tiek aktuali problema tikrai trukdys buriavimo sporto vystymuisi, ne tik Neringoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Galbūt verta nustoti verkšlenti, kad nepakanka finansavimo, trenerių, dėmesio, entuziazmo ir velnias žino, ko dar – juk buriuotojai visame pasaulyje pasižymi bendruomeniškumu. Iniciatyva Klaipėdoje sukurti buriavimo mokyklą buvo palaikyta vietos buriuotojų. Mokyklai susidūrus su problemomis toje pačioje bendruomenėje buvo atrasta išeitis ir “Suominio” buriavimo mokykla, nors sunkiai, bet išgyveno ir kuria optimistinius planus ateičiai.

Net ir susidurdami finansiniais sunkumais Lietuvos buriavimo mokyklų vadovai, Buriuotojų sąjungos vadovai kovoja dėl Lietuvos buriavimo ateities. Žinia, ant nosies kabanti Londono olimpiada pareikalaus dar daugiau pastangų ieškant finansavimo ir koordinuojant sportininkų treniruotes. Galbūt dėl finansavimo stokos ir nepavyks iškovoti medalio viename ar kitame čempionate, tačiau Lietuvos buriavimo ateitis – tai ne medaliai, o optimistais ir laseriais buriuojantis jaunimas. Šio jauno veržlumo ir energingumo gali pavydėti daugelis buriavimo ateitimi abejojančių bambeklių.

Jaunoji karta

olimpinis buriavimas
Olimpinis buriavimas - išimtinai jaunimo ir trenerių rūpestis?

Vis dar prisimename kaip kėlėme bokalus didžiuodamiesi Gintarės Volungevičiūtės sėkme Pekino olimpinėse žaidynėse. Bet žaidynių vasara praėjo ir žinios apie olimpinį buriavimą nutilo. Giliame www.lbs.lt kamputyje užtikome kelių varžybų rezultatus (pagarba R.R.A. už operatyviai publikuojamus rezultatus), tačiau išsamesnių žinių rasti nepavyko. Panašu, kad olimpinis buriavimas (buriavimas mažomis jachtomis) yra išimtinai jaunimo ir jų trenerių rūpestis.

Visgi mums smalsu, kas šiuo metu lyderiauja Lietuvoje, kas perspektyviausias ir kiek gi lietuvių galime tikėtis išvysti Londone? O ir pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės jau kitais metais. Tikime, kad tai įdomus ne tik mums,Vėjopamušalams. Todėl prašome ir kviečiame tapti vejopamusalai.lt informatoriumi-agentu. Jei turite išsamesnės informacijos apie tai kas dedasi jaunimo buriavime – nekantriai laukiame.

Iš po pamušalo 2008

Po ilgų diskusijų ir abejonių, ar nevertėtų paslėpti šio teksto juodraščių archyve, skelbiame subjektyvią vejopamusalai.lt nuomonę apie tai kas gero ir ne tiek gero nutiko lietuviškame buriavimo pasaulyje praėjusiais metais. Ir traukiam iš po pamušalo tai, kas įsiminė 2008 metais:

Geriausia Foto – juk jūs žinote, tai – būtent ta nuotrauka, kurios nepamatė mūsų “įslaptinta” komisija.

Blogiausia Foto – juk jūs tai irgi žinote. one.lt stiliaus nuotraukos, kuriose buriavimo vilkai su ‘bonka’ rankoje. Gal jau laikas suaugti?


Geriausias video – patartina jachtoje visuomet nešiotis kamerą, nes nežinia kada šalia jūsų pasirodys VOR jachta. Ovacijos – b/j Piranja įgulai už geriausią metų video.

Blogiausias video – profesionalios kameros ir zujantys kateriai nekompensuoja įgūdžių ir patirties stokos. Žiūreti KMR video ataskaitas gali tik kantrūs arba save vaizdeliuose atpažįstantys buriuotojai. Mes irgi žiūrėjom. Linkim, jog ši tradicija išliks. Tik geresnės kokybės.


_tb_gintare_29
Gintarė

Geriausias Startas – be abejonės, Gintarės startas Pekino olimpinėse žaidynėse.

Blogiausias Startas – b/j “Baraka” startas S.Marcinkevičiaus Taurės regatoje. Startas, žinoma, buvo pavyzdinis, bet sportinis “kuklumas” užgožia meistriškumą.


Geriausias Finišas – buriuoti turi būti smagu! Todėl geriausio finišo apdovanojimo nusipelno visos jachtos “nusiėmusios” nuo II-ojo Kuršių marių regatos etapo. Jei buriavimas būtų tik finišas, šie buriuotojai būtų absoliutūs profai.

Blogiausias finišas – Finišo nebuvimas irgi finišas. Apdovanojimas skiriamas EŽK organizatoriams.


Geriausias internetinis Startas – kadangi būtų neetiška apdovanoti save (ir visai susipainiojome vejopamusalai.lt gimimo datose)  Geriausio internetinio Starto titulą skiriame www.arbusis.lt . Gal kiek per daug tiesiogiai verstų užsienio tekstų, nes mus labiau džiugina lietuviškos aktualijos ir taiklūs Roko pastebėjimai. Tikras asmeninis blogas, kuriame telpa ir VOR, ir katės. Geriau nieko nėra.
Geriausias “Blogas”http://nauticalis.livejournal.com. Už literatūriškumą, nuoširdumą ir tikrumą. Vienintelis priekaištas – mes norim daugiau, daugiau tekstų!

Blogiausia internetinė svetainėwww.lbs.lt, jei kas nors manote kitaip, taip jums ir reikia. Tikėkimės 2009 metais šį titulą galėsime skirti kitiems.


Geriausia lietuviška regata – Nemuno deltos burinių laivų regata “Marių burės”. Šilčiausia, jaukiausia ir tikrai smagiausia regata šiais metais.

Geriausia tarptautinė regata“Baltic Sprint Cup” regata, tapusi kokybės etalonu Baltijos jūroje. Nuostabūs laivai, puiki organizacija. Ko trūksta? Nebent daugiau dalyvių iš Lietuvos.

BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas
BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas

Blogiausia regata – tokios nėra. sveikinam kiekvieną iniciatyvą, nes jų vis dar trūksta.


Geriausias Baras – Smiltynės jachtklubo baras, su puikiais kokteiliais, patogiomis sofutėmis ir Karibų salą primenančia atmosfera. Prieš metus net pasvajoti nedrįsdavome, kad tokia vieta gali atsirasti apkerpėjusiame Smiltynės uoste.

Blogiausias Baras – uždarytas baras. Tai tinka ir Smiltynės jachtklubo barui, kurio likimas neaiškus. Nesunku įsivaizduoti, kaip džiūgauja anonimai-bambekliai, nes į jachtklubo baseiną vėl sugrįš antytės…


Metų frazė – “…lygiuot, ramiai…”. Dar visai neseniai buriuotojai pelnytai ir nepelnytai būdavo tapatinami su neišsiblaivančia bohema. Ar sukarinta rikiuotė jiems prideda rimto oficialumo?


Specialaus “Metų svajotojo” paminėjimo nusipelno Raimis – kuriam pavyko įgyvendinti savo gintarinės jachtos svajonę


Turite savo geriausius ir blogiausius? Nesutinkate su čia pateiktu vertinimu? Velniop kuklumą – šūktelkit apie tai komentaruose!

Marcinkevičiaus taurė – “Mariui”

Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje vyko tradicinė S. Marcinkevičiaus atminimo taurės regata ir LR jūrinių jachtų čempionatas.

įrodykite, kad, tai ne jūrinė jachta!

Absoliučiai greičiausia šioje distancijoje buvo jachta “Marius”, kuri taip pat tapo greičiausia ir pagal perskaičiuotą laiką. Tikriausiai patyrusios įgulos dėka jachta su užrašu first (angl. pirmas) sugebėjo parodyti tokį gerą rezultatą. “Beneteau” šią sportinių jachtų serija pavadino “First”, nes šie laivai pasižymi itin geru lenktyniniu balu. Kaip teigia “Beneteau” atstovai, su šia jachta galbūt nebūsi greičiausias, bet greičiausiai būsi pirmas, pagal perskaičiuotą laiką..

Kreiserinėmis jachtomis buriuojančių vyrų kompaniją papildė olimpinė ir vice-čempione Gintarė Volungevičiūtė. Vejopamušalai jau seniai kalbino Gintarę paburiuoti jūroje vykstančiose regatose. Malonu, kad tai galiausiai pavyko padaryti, ir gaila, jog mūsų rekomenduota jachta “Lady L” nepateko tarp prizininkų. Bet neabejojame, jog “Lady L” vyrai tokios merginos akivaizdoje buvo kultūringi, pasitempę ir tikrai stengėsi laimėti. Nepasisekė ne tik jiems – “Baraka” atvirai pareiškė, kad atėjo jiems laikas laimėti, bet šioje regatoje liko antra.

Regatoje debiutavusiai jachtai “Šatrija” vadovavo Aida Milvydaitė, o įgulą sudarė dėl techninių problemų negalėjusios startuoti “Lietuvos” buriuotojai. “Šatrija” laimėjo pirmąją vietą LR jūrinių jachtų čempionate. Nė kiek nemenkinant šio pasiekimo, mus kiek stebina pastaroji jūrinių jachtų koncepcija. Ar LBS nuomone jūrinės jachtos yra tos jachtos kurios nedalyvauja Kuršių marių regatoje? O gal yra dar kažkoks kitas jūriškumo kriterijus, kurio mes niekaip nesupratome? Šios painiavos įveikti nepadėjo nei po finišo išlenktas alaus bokalas, nei autoritetingo “eksperto” konsultacijos..

GINTARĖ! : Pekinas 2008 #4

Gintarė iškovojo sidabrą. Ir mums jis aukso, net daugiau nei aukso vertės!

Ir net jei ant jos kaklo nekabotų tas medalis, sidabro, bronzos ar kitokios spalvos, mes nenustotume ja žavėtis. Už ryžtą, kantrybę, talentą ir nuoširdumą. Už tai, kad tokios mažytės šalies atstovė gali mesti iššūkį didžiųjų valstybių (JAV, Kinijos) varžovėms. Ir tai sporte, kurį mes mylime – Buriavime!

O paskutiniame, finaliniame “Medal Race” plaukime Gintarė buvo pirma. Sėdėjome prie kompiuterių ekranų (nes LTV taip ir nesugebėjo parodyti nė vieno normalaus reportažo is Qingdao) ir stebėjom, kaip atsinaujina rezultatai po kiekvieno ženklo. Kažkas iš mūsų keikė, kad viena iš nedaugelio internetu buriavimą transliuojanti TV kompanija nepriima lietuviškų kreditinių kortelių. Ką padarysi, pakako ir tų skaičių monitoriuje. Svarbiausia – Gintarė mums visiems padovanojo šventę.

http://en.beijing2008.cn foto

Pekinas 2008 #2

Nekantriai  lauktas Gintarės komentaras apie pirmuosius (rugpjūčio 12 d.) plaukimus Olimpiadoje:

Pirmąja diena esu tikrai patenkinta, nes buvo labai sudėtinga prognozuoti vėją, visas laivynas išsibarstė. Gerai, kad surinktais taškais visos kol kas arti. Pirmą plaukimą startavau labai prastai, bet pasisekė sugaudyti porą pasisukimų ir ženklą paėmiau aštunta. Ir iki finišo sekėsi gerai, aplenkiau kelias dar ir trečia.

Antrą plaukimą startavau gerai, tačiau kairė pusė, kurioje buvau, pralošė visoms buvusioms dešineje. Buvo labai prastai prie pirmojo ženklo, bet pavyko atsikovoti šiek tiek vietų. Su tokiu rezultatu bendroje įskaitoje – ketvirta. Tai parodo kaip nestabiliai visos plaukia. Vieną plaukimą pasiseka, kitą – prastai. Aišku, kad ta kuri plauks stabiliausiai ir laikysis priekyje. Dar daug plaukimu, taigi net nenoriu nieko prognozuoti. Einu ruoštis startui.

Gero vejo!

Gintare

Nuolat atnaujinamus Laser Radial – Women plaukimų duomenis galite sekti ISAF puslapyje.

Pekinas 2008

Tiesiai iš Qingdao Gintarės Volungevičiūtės įspūdžiai:

“Jau apsipratau Kinijoje. Labai norėjau važiuoti į atidarymą, bet būčiau praradusi dvi dienas treniruočių, o laiko liko nedaug – nusprendžiau nevykti. Be to Pekine labai “dušna” ir karšta, kiekviena valanda ten atima daug jėgų, o dar oro uostas… Pas mus Qingdao mieste oras daug geresnis, karštis nesiekia 30, mažesnis rūkas. Jei matosi daugiaaukščių stogai, reiškia šiandien matomumas geras.

Dar liko pora dienų treniruotėms, viena – poilsiui ir 12 dieną pirmas startas. Šiandien startuoja klases Finn (vienukė vyrai) ir Yngling (trivietė moterų). Kol kas, kiek teko plaukti, vėjas labai silpnas . Visi buriuotojai numetė daug svorio, visi tikisi silpnų vėjų. Aš irgi numečiau, net nenorėdama. Tikiuosi nebus stiprių vėjų, nes butu sunku su mažu svoriu. Dauguma merginų – sunkesnės.

Mūsų olimpinis “miestelis” – būsimas penkių žvaigždučių viešbutis. Visai šalia olimpinio jachtklubo, kur stovi mūsų laivai. Maisto visada didelis pasirinkimas, gali valgyt kada nori, kad ir vidury nakties, jei nemiga kankina.

Einu plaukti dabar, o vakare bus vietinis atidarymas, skirtas buriuotojams.

Gero vėjo!

Gintarė

Pakeliui į olimpines #3

Šiek tiek vėluodami, bet skelbiame Gintarės pasakojimą apie “The Semaine Olympique Française” pabaigą. Ir linkime jai Gero vėjo artėjančiose varžybose Nidoje.

Trečia diena. Vėjas, kaip ir žadėjo prognozė – 25-30 mazgų. Visi susirinko jachtklube ir laukė teisėjų sprendimo. Iškėlė “morkas” visoms klasėms, išskyrus mus (laser radial), laser ir 470 vyrai. Šitos klasės turėjo po du laivynus. Atsižvelgiant į tai, teisėjai nusprendė, kad mums reikia suplaukti dar vieną plaukimą – penktą, kad būtų atmetimas prieš išskirstant laivyną į finalus, t.y. auksinį ir sidabrinį. Visų kitų klasių sportininkai išvažinėjo po namus. Likusieji buvo pasipiktinę tokiu sprendimu, kadangi vėjas tik kilo, o teisėjai už inventorių neatsako. Aišku merginas išleido pirmas:) Išplaukėm, rodos nieko baisaus, kol nuplaukėm iki distancijos ir atėjo žadėtasis mistralis. Net netempiant šotų ir burei visiškai plazdant reikėjo krenuoti, apie pavėjinį kursą net ne galvoji. Teisėjams užregistravus 36 mazgų vėją, mus paleido atgal į krantą. Ot buvo vaikinam juoko stebėti nuo molo namo grįžtančias ir besivartančias merginas:) Svarbiausia inventorius nenukentėjo, tik bures gerai pratampėm. Tą dieną daugiau niekas nebeplaukė.

Ketvirta diena. Vėjas vidutinis, labai nepastovus, po starto pasirinkau kairę pusę, o vėjas visą laviruotę sukosi į dešinę ir negrįžo. Pralošiau visiems laivams iš dešinės. Labai gerai suplaukiau pavėjinį ir atsilošiau krūvą laivų. Finišavau 12. Antrą plaukimą plaukiau tarp lyderių, tačiau vėjas susisuko 180 laipsnių, plaukimą nutraukė. Perstatė distanciją ir vėjas pakilo, tačiau buvo labai nestabilus ir Gintarė “nusigrybavo”.

Penktą dieną aš – 14ta, 8 taškai iki dešimtuko. Pusė dienos visiškai nebuvo vėjo, laukėm. Po pietų auksinį laivyną išleido ant vandens. Pirmą plaukimą pridariau klaidų, vėjas silpnas, sunku atsilošti tiek pavėjui, tiek laviruotėje, suplaukiau atmetimui – 29-toji. Antrą plaukimą susikaupiau ir pusę pasirinkau teisingą. Finišą pasiekiau šešta. Paskutinės dienos buvo sunkios taktiškai, priešingai nei pirmos – fiziškai. Galutiniam rezultate likau 12-ta, trūko tik poros taškų iki dešimtuko, kuris paskutinę dieną plaukia “medal race” plaukimą. (Trumpas pusės valandos plaukimas, kuriame plaukia „top“ dešimtukas. Taškai dvigubi, dažniausiai šitas plaukimas išaiškina prizininkus.) Aušra liko 45, viso dalyvavo 78 sportininkės.

Taigi, atsisveikinom su draugais, susipakavom laivus, katerį, inventorių ir patraukėm namų link. Kelelis tolimas…

Gegužės 8-11 dienomis vykstam į Nidą, Lietuvos taurė. 14 d. planuojam išvažiuot jau į Olandiją, Medemblik olimpinę savaitę. Tai sekantis pasaulio taurės etapas.

Tiek,

Ginta