Boding sails

ieškantiems “Buriuotojo vadovo”

December 9th, 2008

Mūsų kolega blogeris Arbušis LBS Suvažiavime pristatė naujai išleistą “Buriuotojo vadovą”. Bet ne visi Vėjopamušalų skaitytojai dalyvavo šiame, visai Lietuvos buriuotojų bendruomenei svarbiame renginyje, todėl čia – trumpa naujojojo leidinio apžvalga.

Buriuotojo vadovas: Kuršių marios, Aistmarės, Nemuno delta

Pirmas įspūdis paėmus “Buriuotojo vadovą” į rankas tikrai geras – leidinys gražus ir iliustruotas atvirukinėmis nuotraukomis. Gaila, bet didžioji dalis nuotraukų neinformatyvios – fotografuota nuo kranto. Kam reikalingos tokios nuotraukos, mums nesuprantama. Juk niekada nematysime švyturių tokių, kokie jie vaizduojami leidinio fotografijose. Tęsiant švyturių temą būtina paminėti, kad leidinyje nepavyko rasti švyturių charakteristikų. Matyt, leidėju supratimu šio vadovo skaitytojai neįsivaizduoja, kas tai švyturių charakteristikos ir velniams jiems jos reikalingos. Deja ne tik mes žinome, kaip jas atpažinti ir kam reikia to atpažinimo.

Erzina ir leidinio struktūra. Klaipėdos uosto aprašymas atsiduria maršruto “Nuo Tarano kyšulio iki Papės” pabaigoje. Uosto aprašyme ir apskritai visame leidinyje nepavyko rasti išrinktų svarbiausių Vidaus vandenų laivybos taisyklių ir Klaipėdos Uosto laivybos taisyklių. O jų priminimas praverstų. Štai pavyzdžiui, šią vasarą teko sumokėti 50 Lt baudą, dėl ant denio nedėvimų gelbėjimosi liemenių. Tiesiog nežinojome, kad tokia taisyklė galioja nuo 2004 metų (plaukiančioje burinėje jachtoje, ant denio liemenės būtinos VISADA). Patys kalti ir nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Vienas nenorėjęs būti įvardintas vyresnės kartos buriuotojas (na dabar jau kritikuokit, kad vėl neskelbiam pavardės) apie šį leidinį pasakė taip: “jei duosi mylimai moteriai ir pasiūlysi, kad ši suplanuotu kitos vasaros kelionę, tai ji nuo knygos dvi dienas neatsitrauks”. (atsiprašome musų mielų merginų skaitytojų ir draugių – mes sutikome ir kitokių. o gal ir nesutikome.. susipainiojom čia:). Liko neaišku – gerai tai ar blogai, kad dvi dienas nesitrauks nuo knygos?

Kiti mums nelabai suprantami leidinio niuansai: kodėl jame nėra jūrlapio? Vientiso arba dalimis pateikiamo Baltijos jūros dalies jūrlapio. Stebina ir tai, kad labai didelę dalį leidinio sudaro rusiškosios Kuršių marių dalies prieplaukos (uostais jų nepavadinsi). Kam? Kokiu tikslu taip stengiamasi? Kad pastorinti ir padaryti leidinį solidesniu? Juk niekam nepaslaptis, kad ši marių dalis dar bus nepasiekiama daugybę metų.

O dabar kelios mintys apie tai, kas švelniai tariant piktina. Leidinys išleistas už projekto “Jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje plėtra – jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įkūrimas” lėšas. Paprastai kalbant tai – Dangės krantinių ir Pilies jachtų uosto rekonstrukcija, kuri didžia dalimi finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Projekto viešinimui skiriama nemažai pinigų, ir panaudoti jie šiuo atveju geriau nei perkami straipsniai spaudoje ar beverčiai lankstinukai (to atsisakyta tik iš dalies). Leidinys išleistas 1000 egz. tiražu. Ir, dabar svarbiausia dalis, platinamas jis turi būti – NEMOKAMAI!!! “Vadovo” leidėjai gudriai sugalvojo kaip apeiti šį reikalavimą ir uždirbti dvigubai. Dalį tiražo atspaudė su kita nugarėle – be ES žvaigždučių, BPD ar Klaipėdos miesto logo. Štai šį leidinį ir siūlo jums, kolegos, įsigyti už 30 Lt.

Leidinys nėra blogas, jį pravartu turėti. Todėl skelbiame Kalėdinių dovanų sezoną ir chuliganiškai dalinamės buriuotojų Kalėdų senio adresu – Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Turgaus g. 7. Čia, palinkėję linksmų švenčių, gausite NEMOKAMĄ “Buriuotojo vadovą”.

Artūras Dovydėnas: “Žaliosios Karibų jūrų salos”

October 13th, 2008

Vėjopamušalų “literaturinio skyriaus vedėjas” (juokaujam), tiesiog bičiulis Nauticalis po tūkstančio knygynų Odisėjos įsigijo ir įdėmiai perskaitė Artūro Dovydėno knygą “Žaliosios Karibų jūrų salos”. Čia pateikiame kiek sutrumpintą pasakojimą. Pilnas tekstas Nauticalio bloge http://nauticalis.livejournal.com turėtų būti ypač aktualus tiems, kas ieškos šios knygos parduotuvėse.

(…)

Pradėjus skaityti, supratau, kad knyga pasakojimo stiliumi ir sąmoju yra labai “dovydėniška“ – kaip ir jo paskaitos. Ir kad tikrai smagu skaityti tą istoriją, kuri nutiko autoriui dar 1993 metais, kuomet visi buvome daug jaunesni, labiau žalesni ir didesni avantiūristai. Tokie, kurių pasturgalius traukia ant nuotykių, kitąkart pamirštant ir geros jūrinės praktikos patarimus. Bet tam jie ir yra, kad paskui prisiminti visokius gardemarinus mokinant – iš savo patirties.

Ir čia supratau, kad pavadinimas yra klaidinantis – ir vėl apgavo!

Nei velnio ten apie mano norimus Karibus nėra ir nebus! Nebent tik tiek, kad autorius pareikš gale knygos, jog iš Karibų grįžti pas Klaipėdos muitininkus būtų skausmingesnis nusileidimas į realybę, nei iš mažai svetingos Baltijos, todėl nėra ten ko ir grūstis iš viso, o reikia drąsiai žiūrėti nesvetingam pasauliui į akis, o ne į tolimųjų kraštų apžavų pravertą burną, tikintis išskrendant kepto karvelio.

Tad šioje knygoje iš tikro – tai autoriaus vienutinis plaukimas jachta į Klaipėdą štormuojančia Baltija dvi paras iš eilės, nesitraukiant nuo rumpelio (nes autopilotus galėjo sau leisti įsigyti tik buržuinai), išlaipinus prieš tai danų krante du “Tikėjimo žodžio“ menininkus, savaitę dykai mitusius kapitono atsargomis ir finansinius atsiskaitymo klausimus išsprendusius prieš Mozės valią ir vieną iš dešimties jo įsakų, atgrąsančių nuo nedarbinių pajamų.

O kelionėje visokios mintys užplūsta – ir čia jų ras nemažai, sakyčiau, Nyčės filosofijos gerbėjai, kuriems Zaratustra paskelbė apie dievų mirtį bei superžmogaus sukūrimą.

Tad sakyti, kad knyga vien tik aprašo kelionę ar kokio puodo nuo makaronų “po-flotski“ gelbėjimą kobiniu, neteisinga – knygoje po truputį yra “visko“: ir kaip degtinę gerti, ir kaip ją sandėliuoti triume kontrabandininkų pavyzdžiu, ir kas yra “tikras magistras“ kokpite, ir koks menas vertinamas skandinaviškose salose, ir kaip vizijos nuo supimo ir nemiegojimo prasideda. Nedidelės tokios – ne per Atlantą gi dar varoma…

Siužeto neperpasakosiu, nes jis yra tik dingstis autoriui perteikti savo mintis apie gyvenimą ir požiūrį į jį. Kaip ir kitų rašytojų grožinės literatūros knygose. Vienok, tai yra ne fantazijos vaisius, ir tikrai marinistinė knyga, ir tokia, kokių vis dar trūksta Lietuvoje – lyg skirtumo tarp jūrinės valstybės ir valstybės prie jūros dar ilgai nematytume…

Nes šioje knygoje pradedantieji buriuotojai gali rasti patarimų, kurie paprastai nerašomi į vadovėlius. Romantikai – pajusti tarp eilučių ir išvirkščiąją jūrinės vėjų ir bangų romantikos pusę. Kelionių išsiilgusieji – kad ne visi įspūdžiai sugeriami tik akimis, o ir kelionių būna kitokių. Mėgstantieji iššūkius – kad svajonės apie juos gali visai netyčia ir nelaiku išsipildyti. Ir kad tampi visiškai kitokiu žmogumi, nei kad buvo tasai, kuris juos visai neseniai pasitiko – gal net ne savo valia ir savotiškai jų “prisiprašęs“…

Ačiū Artūrui Dovydėnui už šią knygą – tarsi pamoką ir paskatą pamąstyti, – kurios gal ir neįvertino plačiosios masės, bet tai ne masėms gi ji ir buvo rašyta.

Rimtautas Rimšas: “Ne Karibų kruizas“

July 26th, 2008

Vieno vėjo pamušalų draugo tikrai gera knygos apžvalga:

”Launagio“ škiperis Rimtautas Rimšas išleido dar vieną knygą – šįkart vaikams: Ne Karibų kruizas.

Knyga skirta mokyklinio amžiaus vaikams, tačiau patyliukais gali perskaityti ir jau kiek “paūgėję“ vyrai, kuriems tokios knygos greta brolių Každailių “Laivai ir jūrininkai“ pritrūko jų vaikystėje. Nes ne veltui sakoma, kad berniukai niekada nesuauga – tik jų žaislai pabrangsta. Read the rest of this entry »