Ar tikrai buriavimo ateitis miglota?

Naujajame, rašalu kvepiančiame žurnale Vėjo3 (apie kurį puikiai papostringavo arbušis), skaitėme, kad sportinio buriavimo ateitis miglota – sporto mokykloms trūksta finansavimo, stinga trenerių ir t.t. Tačiau gal galime pažvelgti į Lietuvos buriavimo ateitį iš kitos pusės?

Niekas nepaneigs, kad Gintarės Sheidt iškovotas medalis (tikėkimės nepaskutinis) Pekino olimpinėse žaidynėsė yra geriausias Lietuvos buriavimo mokyklos galimybių parodymas. Tokiais pasiekimais šiuo metu negali pasigirti nei kaimynai latviai, nei estai. Daugelio kitų šalių buriuotojai, turėdami daug didesnį finansavimą, nepasiekia tokių sportinių aukštumų. Nors palyginus kukli ir dažnai moraliai atgyvenusi, bet materialinė  ir ner labiau organizacinė bazė Lietuvoje yra ir jos nykimo, mažėjimo ar silpnėjimo tendencijų ižvelgti ne taip jau lengva.

Apsilankius Kauno buriavimo mokykloje nekyla abejonių dėl buriavimo mokyklos lygio. Puikiai sustyguota mokykla ugdo jaunus buriuotojus, kurie drąsiai kovoja Europos ir Pasaulio čempionatuose. Gerai administruojamoje mokykloje nestinga nei auklėtinių, nei trenerių. Reikia pastebėti, kad finansavimo stokos pėdsakų taip pat nematyti. Žinoma, finansavimo niekada nebūna per daug ir siekiant geresnių rezultatų nepakenktų  šiltuose kraštuose keletą kartų daugiau startuoti. Visgi, ar buriavimo ateitis yra neginčijamai susijusi su brangiomis olimpinėmis kampanijomis?

Šiuo metu atgimstančios klasės, tokios kaip  Finn‘ai ir Simidisiatkės, atkuria tuos buriavimo sporto laikus, kuriuos mena tik pageltę bukletai, kuriuose kitos dienos startų laukia miškai tvarkingai išrikiuotų stiebų. Miškais stiebų pasigirti negalime, tačiau „Rudens vėjo“ regatoje jau tenka varžybas vykdyti dviejose distancijose, nes visi varžybų dalyviai vienoje distancijoje tiesiog nebesutelpa. Ar visa tai signalizuoja apie miglotą buriavimo sporto ateitį?

Buriavimo sportui, kaip ir kitoms sporto šakoms, tenka susidurti su globalesnėmis problemomis. Štai Neringos mokykloje pradinės klasės pustuštės, taigi naivu tikėtis, kad atsiras eilė norinčių buriuoti Neringos sporto mokykloje. Šiuo metu dar ne tiek aktuali problema tikrai trukdys buriavimo sporto vystymuisi, ne tik Neringoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Galbūt verta nustoti verkšlenti, kad nepakanka finansavimo, trenerių, dėmesio, entuziazmo ir velnias žino, ko dar – juk buriuotojai visame pasaulyje pasižymi bendruomeniškumu. Iniciatyva Klaipėdoje sukurti buriavimo mokyklą buvo palaikyta vietos buriuotojų. Mokyklai susidūrus su problemomis toje pačioje bendruomenėje buvo atrasta išeitis ir “Suominio” buriavimo mokykla, nors sunkiai, bet išgyveno ir kuria optimistinius planus ateičiai.

Net ir susidurdami finansiniais sunkumais Lietuvos buriavimo mokyklų vadovai, Buriuotojų sąjungos vadovai kovoja dėl Lietuvos buriavimo ateities. Žinia, ant nosies kabanti Londono olimpiada pareikalaus dar daugiau pastangų ieškant finansavimo ir koordinuojant sportininkų treniruotes. Galbūt dėl finansavimo stokos ir nepavyks iškovoti medalio viename ar kitame čempionate, tačiau Lietuvos buriavimo ateitis – tai ne medaliai, o optimistais ir laseriais buriuojantis jaunimas. Šio jauno veržlumo ir energingumo gali pavydėti daugelis buriavimo ateitimi abejojančių bambeklių.

GINTARĖ! : Pekinas 2008 #4

Gintarė iškovojo sidabrą. Ir mums jis aukso, net daugiau nei aukso vertės!

Ir net jei ant jos kaklo nekabotų tas medalis, sidabro, bronzos ar kitokios spalvos, mes nenustotume ja žavėtis. Už ryžtą, kantrybę, talentą ir nuoširdumą. Už tai, kad tokios mažytės šalies atstovė gali mesti iššūkį didžiųjų valstybių (JAV, Kinijos) varžovėms. Ir tai sporte, kurį mes mylime – Buriavime!

O paskutiniame, finaliniame “Medal Race” plaukime Gintarė buvo pirma. Sėdėjome prie kompiuterių ekranų (nes LTV taip ir nesugebėjo parodyti nė vieno normalaus reportažo is Qingdao) ir stebėjom, kaip atsinaujina rezultatai po kiekvieno ženklo. Kažkas iš mūsų keikė, kad viena iš nedaugelio internetu buriavimą transliuojanti TV kompanija nepriima lietuviškų kreditinių kortelių. Ką padarysi, pakako ir tų skaičių monitoriuje. Svarbiausia – Gintarė mums visiems padovanojo šventę.

http://en.beijing2008.cn foto

Pekinas 2008 #2

Nekantriai  lauktas Gintarės komentaras apie pirmuosius (rugpjūčio 12 d.) plaukimus Olimpiadoje:

Pirmąja diena esu tikrai patenkinta, nes buvo labai sudėtinga prognozuoti vėją, visas laivynas išsibarstė. Gerai, kad surinktais taškais visos kol kas arti. Pirmą plaukimą startavau labai prastai, bet pasisekė sugaudyti porą pasisukimų ir ženklą paėmiau aštunta. Ir iki finišo sekėsi gerai, aplenkiau kelias dar ir trečia.

Antrą plaukimą startavau gerai, tačiau kairė pusė, kurioje buvau, pralošė visoms buvusioms dešineje. Buvo labai prastai prie pirmojo ženklo, bet pavyko atsikovoti šiek tiek vietų. Su tokiu rezultatu bendroje įskaitoje – ketvirta. Tai parodo kaip nestabiliai visos plaukia. Vieną plaukimą pasiseka, kitą – prastai. Aišku, kad ta kuri plauks stabiliausiai ir laikysis priekyje. Dar daug plaukimu, taigi net nenoriu nieko prognozuoti. Einu ruoštis startui.

Gero vejo!

Gintare

Nuolat atnaujinamus Laser Radial – Women plaukimų duomenis galite sekti ISAF puslapyje.

Pakeliui į olimpines #3

Šiek tiek vėluodami, bet skelbiame Gintarės pasakojimą apie “The Semaine Olympique Française” pabaigą. Ir linkime jai Gero vėjo artėjančiose varžybose Nidoje.

Trečia diena. Vėjas, kaip ir žadėjo prognozė – 25-30 mazgų. Visi susirinko jachtklube ir laukė teisėjų sprendimo. Iškėlė “morkas” visoms klasėms, išskyrus mus (laser radial), laser ir 470 vyrai. Šitos klasės turėjo po du laivynus. Atsižvelgiant į tai, teisėjai nusprendė, kad mums reikia suplaukti dar vieną plaukimą – penktą, kad būtų atmetimas prieš išskirstant laivyną į finalus, t.y. auksinį ir sidabrinį. Visų kitų klasių sportininkai išvažinėjo po namus. Likusieji buvo pasipiktinę tokiu sprendimu, kadangi vėjas tik kilo, o teisėjai už inventorių neatsako. Aišku merginas išleido pirmas:) Išplaukėm, rodos nieko baisaus, kol nuplaukėm iki distancijos ir atėjo žadėtasis mistralis. Net netempiant šotų ir burei visiškai plazdant reikėjo krenuoti, apie pavėjinį kursą net ne galvoji. Teisėjams užregistravus 36 mazgų vėją, mus paleido atgal į krantą. Ot buvo vaikinam juoko stebėti nuo molo namo grįžtančias ir besivartančias merginas:) Svarbiausia inventorius nenukentėjo, tik bures gerai pratampėm. Tą dieną daugiau niekas nebeplaukė.

Ketvirta diena. Vėjas vidutinis, labai nepastovus, po starto pasirinkau kairę pusę, o vėjas visą laviruotę sukosi į dešinę ir negrįžo. Pralošiau visiems laivams iš dešinės. Labai gerai suplaukiau pavėjinį ir atsilošiau krūvą laivų. Finišavau 12. Antrą plaukimą plaukiau tarp lyderių, tačiau vėjas susisuko 180 laipsnių, plaukimą nutraukė. Perstatė distanciją ir vėjas pakilo, tačiau buvo labai nestabilus ir Gintarė “nusigrybavo”.

Penktą dieną aš – 14ta, 8 taškai iki dešimtuko. Pusė dienos visiškai nebuvo vėjo, laukėm. Po pietų auksinį laivyną išleido ant vandens. Pirmą plaukimą pridariau klaidų, vėjas silpnas, sunku atsilošti tiek pavėjui, tiek laviruotėje, suplaukiau atmetimui – 29-toji. Antrą plaukimą susikaupiau ir pusę pasirinkau teisingą. Finišą pasiekiau šešta. Paskutinės dienos buvo sunkios taktiškai, priešingai nei pirmos – fiziškai. Galutiniam rezultate likau 12-ta, trūko tik poros taškų iki dešimtuko, kuris paskutinę dieną plaukia “medal race” plaukimą. (Trumpas pusės valandos plaukimas, kuriame plaukia „top“ dešimtukas. Taškai dvigubi, dažniausiai šitas plaukimas išaiškina prizininkus.) Aušra liko 45, viso dalyvavo 78 sportininkės.

Taigi, atsisveikinom su draugais, susipakavom laivus, katerį, inventorių ir patraukėm namų link. Kelelis tolimas…

Gegužės 8-11 dienomis vykstam į Nidą, Lietuvos taurė. 14 d. planuojam išvažiuot jau į Olandiją, Medemblik olimpinę savaitę. Tai sekantis pasaulio taurės etapas.

Tiek,

Ginta

Pakeliui į olimpines #2

Džiaugiamės galėdami pateikti jums jau antrąją Gintarės Volungevičiūtės dienoraščio dalį. Šįkart – iš The Semaine Olympique Française”. Tai varžybos, kuriose dalyvauja geriausi pasaulio buriuotojai. Savaitę laiko Hyères vandenyse varžosi apie 1000 sportininkų iš 40 šalių. Šis renginys – galimybė buriuotojams lenktyniauti tokiame pačiame regatos formate, kaip ir Olimpinėse žaidynėse.

Šiandien, balandžio 21-ąją baigėsi antroji varžybų diena. Pirmoji diena buvo labai vėjuota, visos laukėme, kad iškels “morką” ir neleis merginų plaukt į tokią jūrą. Pūtė 30 mazgų, vos dviese stiebą sugebėjome pakelti:) Vis dėlto išplaukėme, pradėjo lyti ir vėjas apie 22-24 mazgai.

Pirmą plaukimą suplaukiau vienuolikta. Plaukdavau ir geriau. Daug neatleistinų klaidų, tokių kaip susipynę į didelį mazgą šotai imant pirmą ženklą. Visą plaukimą bakštagu bandžiau įveikti tą mazgą ir tuo pačiu neapsiverst, nes negalėjau atleisti šotų. Tik po antro ženklo išsipainiojau, bet pralošiau penkias vietas. Pavėjui smagu plaukti, didelės bangos – tik spėk gaudyt, o laviruotėje jau reikia daug jėgos ir ištvermės, reikia “atidirbti” kiekvieną bangą. Nors krante jautiesi labai stipri, pakliuvus į tokias sąlygas visada trūksta jėgų.

Antrą plaukimą sekėsi geriau, paėmiau pirmą ženklą antra, ir laikiausi iki galo, kol lyderė paėmusi paskutinį ženklą pradėjo plaukti dar vieną, antrą kilpą, nors dažniausiai plaukiame kvadratą ir vieną kilpą. Kadangi aš pati nebuvau tikra, jog teisėjai prieš plaukimą nepakeitė distancijos, sekiau iš paskos, tačiau pralošiau trims laivams imdama žemesnį ženklą. Visas laivynas plaukė paskui mus dvi kilpas. Finišavau šešta, o galiausiai krante paaiškėjo, kad reikėjo plaukti tik vieną kilpą :). Numeris 2 teisėjų laive reiškė plaukimo numerį! Po vakar buvau 12.

Šiandien antra diena. Vėjo mažiau, bet pakankamai, kad grižus namo nesinorėtų keltis iš lovos:) Pirmą plaukimą pridariau daug klaidų, imant ženklą ir laviruotėje nepasirinkau vienos pusės, per daug prisivendavau. Finišavau tik 20. Antrą plaukimą norėjau labai gerai startuoti kairiausia, tačiau pritrūko poros metrų, netilpau į starto liniją, teko venduotis ir prakrist. Gerai sužaidžiau su vėjo pasisukimais ir ženklą paėmiau septinta, finišavau ketvirta.

Pirmauja australė Sarah Blanck, kuri Naujojoj Zelandijoje surinko su manim vienodai taškų. Tokiose sąlygose ji kol kas stipriausia. Taip pat ir belgė Evi van Eicker. Ji antroje vietoje, stipri mergina.

Šiandien aš 12-oje vietoje. Rytoj vėjo prognozė – 28 mazgai, tikimės teisėjų supratingumo:) visgi mes merginos:)

Linkejimai!

Gintarė

Pakeliui į olimpines #1

Taip jau nutiko, kad beveik niekur negirdėti apie lietuvaitės Gintarės Volungevičiūtės pasiekimus. Taigi Vėjo pamušalai apie šios merginos kelią į olimpines žaidynes papasakos iš pirmų lupų. Pirmasis, išskirtinis Gintarės pasakojimas iš varžybų Naujojoje Zelandijoje.

Naujoji Zealandija – viena gražiausių ir tolimiausių šalių. Labai laukiau šitos kelionės, jaučiausi visapusiškai pasirengusi ir išsiilgusi varžybų. Visą žiemą treniravomės Tenerifėje, todėl nekantravau startuoti su geriausiomis pasaulio buriuotojomis.

Skridom trise – aš , Aušra Milevičiūtė ir mūsų treneris Linas Eidukevičius. Prireikė poros dienų adaptacijai. Visi privalėjome nuomotis laivus, niekas negalėjo plaukti su savo – tokia Laser politika, kuri siekia kuo labiau suvienodint inventorių. Pati Laser klasė vadinasi “one design”. Naudojam tik savo sistemas, virves ir vairo rumpelį su prailgintoju.

Pirmą savaitgalį turėjome “Pre-Worlds” varžybas, kurios yra gera treniruotė prieš PČ tiek sportininkams, tiek organizatoriams. Sekėsi neblogai, įvyko penki plaukimai, finišavau antra galutinėje įskaitoje. Nors tai buvo tik treniruotė, visvien teikė pasitikėjimo, juk startavo apie 80 dalyvių.

Atėjo varžybų pradžia, praėjome apmatavimus, užklijavome būtinus rėmėjų lipdukus. Viena diena skirta tik praktiniam plaukimui, kuris neįvyko dėl vėjo nepastovumo. Pirmą varžybų dieną visi atrodė labai susikaupę, tylūs, tik burių plazdėjimas sklaidė įtampą. Ne be reikalo. Šios varžybos – paskutinė šalių atranka į Olimpiadą. Suvažiavo iš viso 118 dalyvių iš 38 šalių, iš kurių tik 19 turi olimpines licenzijas – kelialapius. Viso olimpinėse gali dalyvauti po vieną buriuotoją iš 25 šalių. Taigi į likusias šešias vietas pretenduoja nepatekusios 19 šalių. Be olimpinės atrankos, kitoms šalims dar vyksta nacionalinės atrankos, nulemenčios kuris tos šalies sportininkas atstovaus šalį Pekino OŽ. Man buvo mažiau įtampos, kadangi praeitais metais iškovojau vietą Lietuvai OŽ.

Pirmą dieną prabuvome ant vandens visą dieną ir nesulaukėme vėjo, grįžome į krantą.

Antrą dieną vėjas kilo minutėmis, kol nuplaukėme iki starto jau pūtė 20 – 25 mazgai. Planuoti du plaukimai. Laivynas suskirstytas i dvi grupes – mėlyna ir geltona. Vienam starte 59 laivai. Startai buvo sudėtingi, didelis laivynas ir didelė srovė. Pirmą plaukimą finišavau penkta, kas buvo labai geras rezultatas po labai blogo starto. Antrą plaukimą sekėsi gerai, geriausias startas, laviruotė, tačiau pavėjui gaunu baudą – geltoną vėliavėlę iš teisėjų katerio (bauda už laivo siūbavimą, pumpavimą arba per dažną šotų traukimą). Reikia suktis du ratus, labai skaudu, ypač kai plauki prieky ir dar pučiant tokiam vėjui. Susisukau greitai ir daug vietų nepralošiau. Priartėjus prie ženklo džiaugiausi, kad pasivijau priekinius laivus, kai išgirdau katerio gausma. O Dieve, sustingstu, bijau atsisukti atgal, ne ne … kartoju mintyse. Švilpuko garsas ir šauksmas „Lithuania“ toks negailestingas. Antras vos per keletą minučių, tai neteisinga, kodėl man? Atsisuku atgal, įsidėmiu teisėją, kitas. Pasitraukiu iš distancijos. Toks nuosprendis gavus antrą geltoną. Velnias! Rodės pradžia buvo gera, deja… Atsigulu laive ir raminu save, skaudu matyt nutolstančius laivus. Aš turėjau ten plaukti…

Po antros dienos buvau 62 vietoje. Galvoje sukosi mintys – jei gaunu trečią baudą, galiu pakuoti laivą ir važiuoti namo. Tai reiškia diskvalifikaciją iš visų varžybų. Kaip to išvengti likus dar dešimčiai plaukimų! Kai dvi baudas gavau vos per vieną plaukimo tiesę, pirmoji iš visų dalyvių. Įvyko tai, ko labiausiai bijojau prieš šias varžybas. Jau praeitais metais labai daug nukentėjau nuo teisėjų. Taigi likusias dienas ir gyvenau su ta mintim, sėdėjau laive sustingus ir keikiau mintyse teisėjus, kurie visada plaukiojo man po nosim.

Trečią dieną įvyko vienas plaukimas, vėl gi dėl vėjo stokos. Suplaukiau blogai, pakilau iki 58 vietos. Ketvirtą dieną vėl trūko vėjo, plaukimai panašėjo daugiau į loteriją. Šiaip ne taip padarė du plaukimus, iš kurių vieną suplaukiau ketvirta. Grižome tik temstant. Kasdien praleisdavome apie septynias valandas ant vandens, tai vargino. Namo grįždavom nusipraust, pavalgyt ir miegot, keldavom anksti. Bet jau nuotaikos buvo geresnės, aš pakilau į 27 vietą, kadangi po penkių plaukimų jau atsimetė mano diskvalifikacija. Aušra irgi plaukė gerai, abi patekome į auksinį laivyną – finalą. Pirma pusė laivų (iki 59 vietos) plaukia auksiniame ir kovoja dėl medalių, kiti likę laivai plaukia sidabriniame. Esmė, kad patekęs i auksinį, jau žemiau 59 vietos nenukrisi. Dvi dienas vyko finalai, penki plaukimai. Sekėsi vis geriau, prieš paskutinę dieną jau pakilau iki devintosios vietos. Paskutinę dieną atplaukiau antra ir penkiolikta. Grįžusi į krantą buvau nusivylus, kad padariau daug klaidų, galėjau suplaukti geriau antrą plaukimą, žinojau, kad daug lyderių „nusigrybavo“. Bet kai atėjo australė ir pasakė, kad mes turime po lygiai taškų ir aš – ketvirta! Negalėjau patikėti, palikau laivą ir nubėgau pažiūrėti rezultatų. Tai buvo tiesa ir geriausias rezultatas kokio tik galėjau tikėtis po tokios pradžios.

Happy end‘as

Gintarė