Ko reikia regatai?

Beveik kiekvieną savaitgalį, Kauno mariose ir Galvės ežere galima išvysti startuojančias ir finišuojančias jachtas. Ilgą laiką vakarų Lietuvos buriuotojai negalėjo džiaugtis tokia sportine prabanga ir tenkindavosi kaip uraganas užklystančia Kuršių marių regata bei keliomis negausiomis rudeninėmis varžybomis.

foto - "profsajunga"
foto - "profsajunga"

Visgi artėjantį buriavimo sezoną (kurio niekaip nesulaukiam) vakarų Lietuvoje regatų padvigubės(!). Jau dabar aišku, kad sezoną atidarys Minijos jachtklubo narių organizuojama “Pilypo taurė” . Praėjus kelioms savaitėms buriuotojus kvies mūsų bičiulio iš dviejų vandenų krašto inicijuojama regata (tikslesnę informacija organizatoriai, manau, greitu laiku tikrai paskelbs). O prieš bene seniausią lietuvišką šventę – Jonines, visi bus kviečiami į Klaipėdą. Dabar pats laikas pradėti rūpintis navigacinėmis šviesomis ir kita naktiniam buriavimui būtina atributika, nes „Joninių nakties regata“ tikrai atitiks savo pavadinimą ir vyks tamsiu paros metu.

Kadangi net dvi iš šviežių regatų organizuoja mūsų bičiuliai, tai norim to ar nenorim, esam nuolatiniai diskusijų apie regatų organizavimą ir kokybę dalyviai. Bandėme suformuluoti tai ko reikia gerai regatai:

  • Dokumentai. Visų pirmą visa varžybų informacija turi būti tinkamu laiku ir suprantamai pateikta. Negalime pasigirti regatų gausa. Tai natūralu, nes ir buriuoti neišplaukdami iš teritorinių vandenų nelabai turime kur, todėl tie kam įdomus sportinis buriavimas dažniausiai dalyvauja visose vykstančiose regatose. Visgi iš pagarbos dalyviams, kiekvienas organizatorius turėtų varžybų dokumentus paviešinti bent pusmetį prieš regatą. Buriuojantiems juk reikia pranešti artimiesiems, kad būtent tą savaitgalį, kai visi laukia jo ravint braškes jis būsiąs jūroje, mariose ar ežere.
  • Infrastruktūra. Kiekviena regata prasideda ir baigiasi krante. Be jachtoms būtinos kranto infrastruktūros gera regata neįmanoma. Jei trūksta švartavimosi vietų, elektros lizdų vandens ar elementarių tualetų susiduriama su gausybe nepatogumų, kurie gali sugadinti nuotaiką dar net neprasidėjus regatai (akmenėlis į regatos “Marių burės” daržą).
  • Autorius: Lina Valuntonytė
    Autorius: Lina Valuntonytė

    Regatos vykdymas. Tai tikrausiai pats svarbiausias regatos elementas. Nuo to, kaip vykdoma starto, finišo procedūra, metami ar parenkami ženklai priklauso kiek džiaugsmo regatos dalyviai patirs.

  • Rezultatų skaičiavimas. Tikriausiai kiekvienas nors kartą dalyvavęs regatoje žino, koks nemalonus jausmas sėdėti ir laukti kol jo didenybė teisėjas iškelta galvą atvers sekretoriato duris ir išdidžiai prie skelbimu lentos prikabins keletą popiergalių, kuriuose kiekvienas regatos dalyvis mato kažką itin svarbaus. Asmeniškai mums šis epizodas patinka, visgi dažnai pasitaiko, kad jis kiek per ilgai užsitęsia ir tampa baisiai bjaurus, dažnai apkartinantis gyvenimą iš tolimesnių miestų atvykusiems.
  • Vakarėlis. Kiekviena save gerbianti regata neatsiejama nuo uždarymo vakarėlio. Kartais šie būna iš anksto suplanuoti ir organizuoti, kartais įvyksta improvizuotai. Bet mes, kaip nereti regatų dalyviai manome, kad bent puse regatos grožio priklauso nuo vakarėlio gėrio. Žinoma, visiems neįtiksi ir visada atsiras niurzgančių dėl prasto alaus ar netinkamos muzikos. O kartais nutinka taip, kad nė vieno bambeklio nesurasi. Štai pirmosios “Marių burių” regatos vakarėlis buvo toks šiltas, mielas ir smagus, kad ši regata tikriausiai ilgai liks neišstumta iš Vėjopamušalų visų laikų topo. Kokia gero vakarėlio paslaptis? Jei atvirai – nežinome.

Tai tik pagrindiniai mūsų išskirti vykusios regatos bruožai. Jei manote, kad jų yra daugiau ar juos reikėtų formuluoti kiek kitaip – laukiam jūsų komentarų. Mažiausia, ką galime pažadėti, kad jie tikrai padarys įtaką naujosioms šių metų naujokėms-regatoms.

Rudeniško buriavimo smagumynai

Vėjopamušalai ir jų draugai sėdo į jachtą ir pirmą kartą (?!) šiemet kartu, vienoje jachtoje sudalyvavo Nemuno deltos burinių laivų regatoje “Marių burės” (ar teisingai šįkart pavyko parašyti pavadinimą?). Vienas iš regatos sumanytojų A.Speičys kiekvienam įkyruoliui vis kartojo, kad ši regata – ne “sportinė su pramoginiais elementais”, o “pramoginė su sportiniais elementais”. Paklausę autoritetingo buriuotojo – pramogavom sąžiningai.

Regata visus nustebino dalyvių gausa. Kažkur dingo praėjusių metų jaukumas, bet tai tikriausiai smagiausia regata kurioje šiemet dalyvavome.

“Marių burių” organizatoriai akivaizdžiai nebuvo pasirengę tokiam dalyvių kiekiui. Trūko vietų švartavimuisi, kaip įprasta Lietuvoje vykstančioms regatoms trūko wc ir dušų, o ir elektra nuolat “smiginėjo”. Visgi smagiam buriavimui, tai nė kiek netrukdė. Stovėjimas eilėje niekad neprailgdavo, o štai neaiškūs startai tikrai erzino. Supaprastinta starto procedūra (buvo naudojamos tik dvi vėliavos) ir negirdimi garso signalai privertė gerokai sunerimti – kada gi bus tas startas.

Sunku pasakyti ar starto signalų painumas, ar mūsų turistinis nusiteikimas privertė Vėjopamušalus pirmajame etape į Nidą startuoti pavėlavus kokias 5 minutes. Visgi keli taiklūs vendai, truputis pastangų vairuojant ir tinkamai sutampytos burės – ir po antro ženklo mes jau laivyno vidury. Neskubant pakeliamas spinakeris brasai užklampojami ir plaukiame toliau. Ant denio iškeliauja sumuštiniai, negaluojantis “akiesmirksniu” sugeba nusnausti, “pamušalas” vairuoja. Keisčiausia tai, kad dėdami minimaliai pastangų vejamės priekyje plaukiančias jachtas. Finišuojame jau pirmajame laivyno trečdalyje.

Panašiai plaukėme ir antrajame, ir trečiajame etapuose. Nesistengėme laimėti. Plaukėme taip, kad būtų smagu. Visos regatos metu nė karto nebuvo pakeltas balsas (tiesa šeštadienį prisišvartavus Mingėje “pamušalas” garsiai rusiškai keikėsi, nes netyčia paspyrė ir išpylė savo typunčo taurę).

Regatoje sudalyvavome, kaip tikri vėjopamušalai – sportiškai, bet neperžengdami “smagu” ribų. Ir dažniausiai vartota frazė – “gerai vairuoji!”, skirta buriavimo debiutantei V., nes smagu matyti kaip draugai suserga buriavimu.

Rezultatų nebus. Juos geriau paieškoję rasite internete. Mes, tiesa sakant, jų net nežinome..

Marių burės su keptu paršeliu

Rudenį, kuomet buriuotojai paniurę ruošia savo jachtas žiemai, Kuršių marios vėl pasipuošia burėmis. Šiemet Kintų buriavimo mėgėjų klubo “Marių burės” nariai vėl organizuoja du renginius: “Marių deltos regatą” ir “Paršelio regatą”.

Antroji “Marių deltos” regata vyks rugsėjo 19-21 dienomis. Po starto ties Ventės ragu jachtos plauks iki Nidos. Ten pat, po finišo ir I etapo nugalėtojų apdovanojimas. Po kelių valandų jachtos pakels bures atgal, link Ventės. Vakare  – II etapo nugalėtojų apdovanojimas su užkandžiais ir kitomis vaišėmis Mingės jachtklube. Antrąją regatos dieną veiksmas persikelia į Krokų lankas. Ši regata įdomi ir tuo, kad rezultatai skaičiuojami pagal J.Stabinio išlyginamąją formulę. Visgi nuostatuose teigiama, kad esant pakankamam pageidaujančių kiekiui rezultatai galės būti skaičiuojami ir vadovaujantis “Dansk Handicap 2004” formule. Vėjopamušalai dalyvavo pirmojoje regatoje. Sportine prasme ji – silpnoka, bet visgi esminis šios regatos tikslas yra ne tiek sportinio meistriškumo ugdymas, kiek geras laikas draugų rate. Ir būtent šia  – gero laiko gerų draugų būryje dvasia – “Marių deltos” regata pranoksta didžiąją dalį buriavimo renginių Lietuvoje.

Spalio 25-26 dienomis laukiama ir “Paršelio regata” (keliam bokalą už puikų pavadinimą!), kurios pagrindinis prizas – (nepatikėsit) keptas paršelis. Kaip teigia šios regatos organizatorius ir jachtos “Tojana” kapitonas Darius “Bitlas” Gerasimavičius, joje dalyvauja tie, kurie jachtas išsikelia paskutiniai.

Daugiau informacijos www.minge.lt