Iš po pamušalo 2008

Po ilgų diskusijų ir abejonių, ar nevertėtų paslėpti šio teksto juodraščių archyve, skelbiame subjektyvią vejopamusalai.lt nuomonę apie tai kas gero ir ne tiek gero nutiko lietuviškame buriavimo pasaulyje praėjusiais metais. Ir traukiam iš po pamušalo tai, kas įsiminė 2008 metais:

Geriausia Foto – juk jūs žinote, tai – būtent ta nuotrauka, kurios nepamatė mūsų “įslaptinta” komisija.

Blogiausia Foto – juk jūs tai irgi žinote. one.lt stiliaus nuotraukos, kuriose buriavimo vilkai su ‘bonka’ rankoje. Gal jau laikas suaugti?


Geriausias video – patartina jachtoje visuomet nešiotis kamerą, nes nežinia kada šalia jūsų pasirodys VOR jachta. Ovacijos – b/j Piranja įgulai už geriausią metų video.

Blogiausias video – profesionalios kameros ir zujantys kateriai nekompensuoja įgūdžių ir patirties stokos. Žiūreti KMR video ataskaitas gali tik kantrūs arba save vaizdeliuose atpažįstantys buriuotojai. Mes irgi žiūrėjom. Linkim, jog ši tradicija išliks. Tik geresnės kokybės.


_tb_gintare_29
Gintarė

Geriausias Startas – be abejonės, Gintarės startas Pekino olimpinėse žaidynėse.

Blogiausias Startas – b/j “Baraka” startas S.Marcinkevičiaus Taurės regatoje. Startas, žinoma, buvo pavyzdinis, bet sportinis “kuklumas” užgožia meistriškumą.


Geriausias Finišas – buriuoti turi būti smagu! Todėl geriausio finišo apdovanojimo nusipelno visos jachtos “nusiėmusios” nuo II-ojo Kuršių marių regatos etapo. Jei buriavimas būtų tik finišas, šie buriuotojai būtų absoliutūs profai.

Blogiausias finišas – Finišo nebuvimas irgi finišas. Apdovanojimas skiriamas EŽK organizatoriams.


Geriausias internetinis Startas – kadangi būtų neetiška apdovanoti save (ir visai susipainiojome vejopamusalai.lt gimimo datose)  Geriausio internetinio Starto titulą skiriame www.arbusis.lt . Gal kiek per daug tiesiogiai verstų užsienio tekstų, nes mus labiau džiugina lietuviškos aktualijos ir taiklūs Roko pastebėjimai. Tikras asmeninis blogas, kuriame telpa ir VOR, ir katės. Geriau nieko nėra.
Geriausias “Blogas”http://nauticalis.livejournal.com. Už literatūriškumą, nuoširdumą ir tikrumą. Vienintelis priekaištas – mes norim daugiau, daugiau tekstų!

Blogiausia internetinė svetainėwww.lbs.lt, jei kas nors manote kitaip, taip jums ir reikia. Tikėkimės 2009 metais šį titulą galėsime skirti kitiems.


Geriausia lietuviška regata – Nemuno deltos burinių laivų regata “Marių burės”. Šilčiausia, jaukiausia ir tikrai smagiausia regata šiais metais.

Geriausia tarptautinė regata“Baltic Sprint Cup” regata, tapusi kokybės etalonu Baltijos jūroje. Nuostabūs laivai, puiki organizacija. Ko trūksta? Nebent daugiau dalyvių iš Lietuvos.

BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas
BSC startas Klaipėdoje / foto: Arūnas

Blogiausia regata – tokios nėra. sveikinam kiekvieną iniciatyvą, nes jų vis dar trūksta.


Geriausias Baras – Smiltynės jachtklubo baras, su puikiais kokteiliais, patogiomis sofutėmis ir Karibų salą primenančia atmosfera. Prieš metus net pasvajoti nedrįsdavome, kad tokia vieta gali atsirasti apkerpėjusiame Smiltynės uoste.

Blogiausias Baras – uždarytas baras. Tai tinka ir Smiltynės jachtklubo barui, kurio likimas neaiškus. Nesunku įsivaizduoti, kaip džiūgauja anonimai-bambekliai, nes į jachtklubo baseiną vėl sugrįš antytės…


Metų frazė – “…lygiuot, ramiai…”. Dar visai neseniai buriuotojai pelnytai ir nepelnytai būdavo tapatinami su neišsiblaivančia bohema. Ar sukarinta rikiuotė jiems prideda rimto oficialumo?


Specialaus “Metų svajotojo” paminėjimo nusipelno Raimis – kuriam pavyko įgyvendinti savo gintarinės jachtos svajonę


Turite savo geriausius ir blogiausius? Nesutinkate su čia pateiktu vertinimu? Velniop kuklumą – šūktelkit apie tai komentaruose!

Artūras Dovydėnas: “Žaliosios Karibų jūrų salos”

Vėjopamušalų “literaturinio skyriaus vedėjas” (juokaujam), tiesiog bičiulis Nauticalis po tūkstančio knygynų Odisėjos įsigijo ir įdėmiai perskaitė Artūro Dovydėno knygą “Žaliosios Karibų jūrų salos”. Čia pateikiame kiek sutrumpintą pasakojimą. Pilnas tekstas Nauticalio bloge http://nauticalis.livejournal.com turėtų būti ypač aktualus tiems, kas ieškos šios knygos parduotuvėse.

(…)

Pradėjus skaityti, supratau, kad knyga pasakojimo stiliumi ir sąmoju yra labai “dovydėniška“ – kaip ir jo paskaitos. Ir kad tikrai smagu skaityti tą istoriją, kuri nutiko autoriui dar 1993 metais, kuomet visi buvome daug jaunesni, labiau žalesni ir didesni avantiūristai. Tokie, kurių pasturgalius traukia ant nuotykių, kitąkart pamirštant ir geros jūrinės praktikos patarimus. Bet tam jie ir yra, kad paskui prisiminti visokius gardemarinus mokinant – iš savo patirties.

Ir čia supratau, kad pavadinimas yra klaidinantis – ir vėl apgavo!

Nei velnio ten apie mano norimus Karibus nėra ir nebus! Nebent tik tiek, kad autorius pareikš gale knygos, jog iš Karibų grįžti pas Klaipėdos muitininkus būtų skausmingesnis nusileidimas į realybę, nei iš mažai svetingos Baltijos, todėl nėra ten ko ir grūstis iš viso, o reikia drąsiai žiūrėti nesvetingam pasauliui į akis, o ne į tolimųjų kraštų apžavų pravertą burną, tikintis išskrendant kepto karvelio.

Tad šioje knygoje iš tikro – tai autoriaus vienutinis plaukimas jachta į Klaipėdą štormuojančia Baltija dvi paras iš eilės, nesitraukiant nuo rumpelio (nes autopilotus galėjo sau leisti įsigyti tik buržuinai), išlaipinus prieš tai danų krante du “Tikėjimo žodžio“ menininkus, savaitę dykai mitusius kapitono atsargomis ir finansinius atsiskaitymo klausimus išsprendusius prieš Mozės valią ir vieną iš dešimties jo įsakų, atgrąsančių nuo nedarbinių pajamų.

O kelionėje visokios mintys užplūsta – ir čia jų ras nemažai, sakyčiau, Nyčės filosofijos gerbėjai, kuriems Zaratustra paskelbė apie dievų mirtį bei superžmogaus sukūrimą.

Tad sakyti, kad knyga vien tik aprašo kelionę ar kokio puodo nuo makaronų “po-flotski“ gelbėjimą kobiniu, neteisinga – knygoje po truputį yra “visko“: ir kaip degtinę gerti, ir kaip ją sandėliuoti triume kontrabandininkų pavyzdžiu, ir kas yra “tikras magistras“ kokpite, ir koks menas vertinamas skandinaviškose salose, ir kaip vizijos nuo supimo ir nemiegojimo prasideda. Nedidelės tokios – ne per Atlantą gi dar varoma…

Siužeto neperpasakosiu, nes jis yra tik dingstis autoriui perteikti savo mintis apie gyvenimą ir požiūrį į jį. Kaip ir kitų rašytojų grožinės literatūros knygose. Vienok, tai yra ne fantazijos vaisius, ir tikrai marinistinė knyga, ir tokia, kokių vis dar trūksta Lietuvoje – lyg skirtumo tarp jūrinės valstybės ir valstybės prie jūros dar ilgai nematytume…

Nes šioje knygoje pradedantieji buriuotojai gali rasti patarimų, kurie paprastai nerašomi į vadovėlius. Romantikai – pajusti tarp eilučių ir išvirkščiąją jūrinės vėjų ir bangų romantikos pusę. Kelionių išsiilgusieji – kad ne visi įspūdžiai sugeriami tik akimis, o ir kelionių būna kitokių. Mėgstantieji iššūkius – kad svajonės apie juos gali visai netyčia ir nelaiku išsipildyti. Ir kad tampi visiškai kitokiu žmogumi, nei kad buvo tasai, kuris juos visai neseniai pasitiko – gal net ne savo valia ir savotiškai jų “prisiprašęs“…

Ačiū Artūrui Dovydėnui už šią knygą – tarsi pamoką ir paskatą pamąstyti, – kurios gal ir neįvertino plačiosios masės, bet tai ne masėms gi ji ir buvo rašyta.

Rimtautas Rimšas: “Ne Karibų kruizas“

Vieno vėjo pamušalų draugo tikrai gera knygos apžvalga:

”Launagio“ škiperis Rimtautas Rimšas išleido dar vieną knygą – šįkart vaikams: Ne Karibų kruizas.

Knyga skirta mokyklinio amžiaus vaikams, tačiau patyliukais gali perskaityti ir jau kiek “paūgėję“ vyrai, kuriems tokios knygos greta brolių Každailių “Laivai ir jūrininkai“ pritrūko jų vaikystėje. Nes ne veltui sakoma, kad berniukai niekada nesuauga – tik jų žaislai pabrangsta. Continue reading Rimtautas Rimšas: “Ne Karibų kruizas“