Volvo ocean race – pabaiga ar nauja pradžia?

Žinau, kad bus su mumis nesutinkančių, bet buriavimo pasaulyje vykstantys pasikeitimai aptingusiems Vėjopamušalių rašeivoms kuo toliau, tuo labiau patinka. Savam kaime turime 3 (!) olimpiečius, Amerikos taurė pasidarė iš tikro greita, o VOR kėsinasi tapti viena iš regatų, kurios didžioji dalis sėkmės priklauso nuo buriuotojų meistriškumo jūroje, o ne krante. Sakykite ką norite, bet žvelgiant į šiuos pokyčius tikrai nėra kuo skųstis.

Taigi, šios dienos (o gal įvertinus tekstų dažnumą, šio pusmečio) tekstas apie Volvo Ocean Race. Įpusėjus jau pasibaigusiai VOR regatai draugų rate teigėme, kad klasės taisyklė neišvengiamai turės keistis ir pasirodo – buvome teisūs. Varžybos, kuriose absoliučiai visos jachtos patyrė esminių gedimų (pvz. sulaužė stiebą, arba neteko dugno gabalo), iš principo negali būti įdomios, juk vandenynas nugalėjo buriuotojus, o ne buriuotojai vandenyną. Praėjęs VOR buvo panašesnis į rusišką ruletę, nei į buriavimo sporto varžybas, todėl buvo akivaizdu, kad kažkas turės keistis.
Continue reading Volvo ocean race – pabaiga ar nauja pradžia?

Kokie vėjai mūsų laukia 2012?

Sakoma, kad pasaulio pabaiga jau greit – šių metų gruodį, taigi galime būti ramūs, ją sutiksime ramiai užmigdę jachtas žiemai. O šiaip kaip kaip ir anksčiau, ir šiais metais liaupsinsme ir keiksime naujas iniciatyvas. Džiaugsimės iš naujo atrastais buriavimo sporto perlais ir liūdėsime dėl niekaip neužgyjančių žaizdų. Bet rėmėjais, matyt, nei sportininkai, nei regatų organizatoriai džiaugtis negalės. Olimpiniais metais tai tikrai ne pati geriausia naujiena, bet viskas turi savų privalumų ir trūkumų.

Daugelyje ekonomikos vadovėlių kartojama apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Žinia, paklausa be pasiūlos jau kažkas, bet va pasiūla be paklausos, tai jau nieko gero. Todėl niekada dorai neįsibėgėjusi “Lietuvos klubinių regatų Taurė” (LKRT) labai tikėtina – nuskęs. Jau rašėme, apie LKRT problemas, bet tašką šioje istorijoje padės, ne jos, bet iniciatyvos ir entuziazmo pabaiga. Tie, kurie turėjo jėgų stengtis įpūsti oro į šio reiškinio plaučius, užsiėmė kitais darbais, o tie, kurie šiuo reiškiniu nuo pat pradžių iki galo nepatikėjo (suprask mes) arba tiesiog tingėjo, ką nors daryti (jei ką – irgi tinka mums), tikėtina neužsiims šio reiškinio reanimavimu.

foto: www.piranija.eu

Visgi žlungant vienai iniciatyvai pernai gimė kita. Kiekvieną trečiadienio vakarą Klaipėdos uostininkus iš proto varo būrelis jachtų, kurių įgulos vėliau bare aptarinėja PAPA’us. Akivaizdu, kad ši tikrai “iš apačios” gimusi iniciatyva tik suaktyvės, o dalyvių gausės. Nuojauta kužda, kad PAPA’ų sulauksime ir Kaune ir gal Trakuose. Idėja juk velniškai gera!

Nenustebsime, jei po kategoriškos kritikos naujai susiformavęs “triumviratas” pasistengs naujo žurnalo Vėjo!3 numerio mums neparduoti. Na, tikrai nesame tokie reikšmingi, kad leidėjai suktų galvą dėl mūsų paistalų, bet panašu, kad vienokio ar kitokio žurnalo numerio (tikėtina, kad net ne vieno) sulauksime. Iš šio leidinio nesitikime nieko, nei gero nei blogo. Žmogiškųjų ir ne tik išteklių stokojantis žurnalas neturėtų nustebinti tekstų grožiu. Ieškosime jėgų nekritikuoti šio žurnalo.

Dėl pinigų stokos Kuršių marių regata vėl išvengs scenų ir alaus palapinių. Juk visi su malonumu prisimename laikus, kai Marytė vos girdimu balsu skelbdavo rezultatus. Be mikrofonų, scenų, nemokamo alaus ir visų kitų šventės atributų. Gal net sugrįš buriuotojų įvaizdžiui nieko gero neduoduodantis, bet savotiškai jaukus mąsinis gulinėjimas prie “baobabo”. Tikimės, kad komiškas Neringos meras inicijuos VC konteinerio pastatymą KMR metu. Detalizuoti šios problemos turbūt neverta.

Visiems besidomintiems buriavimu dėmesį atkreipti reikės ne tik į Kuršių marių regatą, bet ir RS-280 taurę. Praėjusiais metais iš palyginti arti stebėjome vieną RS-280 taurės etapą. Niekur kitur Lietuvoje neteko matyti tokios aršios kovos verdančios nuo starto iki finišo. Klubinių Kuršių marių regatų dalyviams galima tik kukliai patylėti, nes jei bet kuri RS-280 komanda rimtai startuotų bet kurioje Klubinėje regatoje, klausimų už ką statyti mums tikrai nekiltų.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į “Jigy-Jigy” komandą bei olimpinį buriavimą iš naujo atrandantį Taurą Rymonį. Tai stiprūs sportininkai, kurie gali visus nustebinti savo pasiekimais.

Žinia 2012 – olimpiniai metai. Ir Londone išvysime net 2 buriuotojus. Trečio sportininko pasirodymas atrankinėse varžybose nepavyko. Iš Gintarės tikimės tiek daug, kiek galima tikėtis iš Olimpinio medalio vėl siekiančios sportininkės. Šiuo metu Gintarei nepavyksta iškovoti medalių. Sunku suderinti namų ūkį su sportu. Kaip bebūtų Gintarė yra aukščiausio lygio buriuotoja. Savo meistriškumą ji jau ne kartą įrodė. Neabejojame, kad Londone Gintarė kausis “medal race”. Antrasis mūsų olimpietis tai burlentininkas Juozas Bernotas. Prispažinsime, kad nelabai jau ir nusimanome tose burlentėse. Visgi peržvelgus varžybų rezultatus ir įvertinus kitas aplinkybes manome, kad jo pasirodymas turėtų apsiriboti paskutiniu trečdaliu. Sportininkas dar jaunas, o Rio juk ne taip ir toli.

Jau balandį metę visus darbus stebėsime Amerikos Taurės (America’s Cup) Pasaulio turą, kuris pasipildys dar dviem labai stipriomis komandomis. O ir didžioji Amerikos taurė nenumaldomai artėja. Kalbama, kad britai startuos vadovaudami Ben Ainslei. Tie patys Britai pyksta dėl šio sportininko blaškymosi tarp olimpinio ir kitokio buriavimo. Ar nepasikeis olimpinės rinktinės sudėtis? Juk beveik pusė geriausių pasaulio Finn’istų britai. Tikrai bus smalsu stabėti intrigas stipriausioje pasaulio rinktinėje.

Tokie štai aktyvūs metai mums prieš akis. Ne kasmet juk sutampa didžiausi buriavimo renginiai: Olimpiada, Amerikos taurė, Volvo Ocean Race (ji samoningai nepaminėta, nes jei ir toliau jachtos byrės, tai regatos finišo galime ir nesulaukti). O pabaigai norime pasiūlyti visiems buriavimo mylėtojams liepos 29 – rugpjūčio 11 dienomis aplankyti artimuosius Londone.

Didžiausia regata?

volvoheader1

vejopamusalai.lt rašė apie pačias įvairiausias buriavimo formas. Visgi mūsų dėmesio nė karto nepatraukė virtualus buriavimas. Ši buriavimo forma, tai tarsi bealkoholinis alus – paimtas geras daiktas išmesta viskas kas jame yra vertingiausia. Kaip ten bebūtų,  daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių kasdien praleidžia po kelias valandas dalyvaudami virtualiojoje „Volvo Ocean Race” regatoje .

Virtualios regatos nugalėtojas laimės naują automobilį (kaip nekeista – Volvo). Bet greičiausiai ne prizas, o galimybė tapti VO 70 strategu lėmė tokį šio žaidimo pasisekimą. Juk kiekvienas svajojame nors pusdieniui tapti bene moderniausios jachtos pasaulyje įgulos nariu. Ir štai paspaudus kelis kompiuterio mygtukus, bet kas – nesvarbu kokią buriavimo patirtį turintis, gali tapti net ne šiaip keleiviu, o strategu, kapitonu ir šturmanu. Mokslininkai dažnai kalba, kad internetas pakeitė žmonių bendravimo įpročius ir, tikriausiai, visus gyvenimo aspektus. Akivaizdu, kad atėjo laikas ir buriavimui.

Kaip ir realiame gyvenime, virtualioje regatoje gausybe spekuliacijų. Kiekvienas buriuotojas yra ne kartą girdėjęs visokiausių kalbų apie „balus”, šališkus teisėjus ir t.t.. Ir internetiniame žaidime tokios kalbos nerimsta. Forumai kaista nuo informacijos apie laivus, kurie nepaaiškinamai mistiškai plaukia greičiau nei kiti. Sklando legenda, kad buriuotojai iš Olandijos (olandų kompanija organizuoja šią regatą) turi akivaizdų pranašumą ir nuolat pirmauja šioje regatoje.

Kaip ir kiekvienoje regatoje, taip ir šioje „butaforinėje” labiausiai vertiname smagumą. Nepaisant to, ar turi kažkas nesąžiningų pranašumų ar ne, geriant rytinę kavą mums smagu pakoreguoti kursą ir matyti, kaip lenkiame ar esam aplenkti tūkstančių jachtų.

Kiek simboliškai atrodo tarptautiniame kontekste ištirpstanti didesnė nei penkiasdešimties buriuotojų iš Lietuvos grupelė. Įdomu ar „Ambersail” aplankys ir šią Lietuvių diasporą? O tuo tarpu linkim sekmės visiems lietuvaičiams startuosiantiems šeštadienį!

VOR: po pirmo etapo

Daug mūsų kolegų sekė Volvo Ocean Race kasdien – tikrindami jachtų pozicijas, naujienas ir filmuotą medžiagą. Bet žinome, jog yra ir tokių, kurie dėl laiko stokos arba kitų priežasčių negalėjo to daryti. O gal dalis tik dabar prisijungė prie VOR fanų būrio. Taigi, kas vyko I etape ir kuo jis įdomus?

Volvo Ocean Race gerbėjai tikriausiai žino, kad jachta laimėjusi pirmąjį varžybų etapą dažniausiai laimi ir likusius regatos etapus. Žinoma, tai tik statistika, kuri buriavime nėra visiškai patikima. Bet simboline prasme, tai tikrai labai svarbus pasiekimas pirmajį etapą laimėjusiai “Ericsson 4” komandai.

Startavusios iš Alicante jachtos patraukė į greta Brazilijos esantį tarpinį finišą. Kai VOR laivynas pasiekė “arklių platumas” visą savo meistriškumą ir sugebėjimus galėjo parodyti šturmanai/taktikai. Jau vien dėl to, kad šiose platumose vėjai yra labai permainingi ir nepastovūs. Kaip teigė “Ericsson 4” šturmanas, šios regatos I etapas yra visiškai nestandartinis. Jokie išskaičiuoti ir išbandyti modeliai neveikia.

Nepaisant to, į priekį išsiveržė ir tarpinį finišą pirmoji pasiekė “Green Dragon” įgula, nes vadovavosi senu, geru ir laiko patikrintu principu  – “Arklių platumas greičiausiai įveiks ta jachta, kuri bus piečiausiai”. Kol konkurentai kovojo su ciklonais, anticiklonais ir škvalais, “Green Dragon” kirto arklių platumas ir šviežaus vėjo genama tarpinį finišą pasiekė pirma.

Pagrindinis VOR žavesys yra ne taktinėse kovose ties pusiauju, o sunki kova audringuose vandenynuose. VOR jachtos akis į akį susidūrė su vandenyno galia, kai pasiekė riaumojančiomis vadinamas, 40 platumas. 30-40 mazgų vėjas, lyg kalnai stačios bangos ir 500 kv. metrų genakeris. Jau esame rašę apie tokį buriavimą ir nuoširdžiai prisipažinsime – baltai pavydime VOR dalyviams buriuotojams. Ištvermės, įgūdžių ir to nepakartojamo jausmo. Visgi buriavimas tokiomis įtemptomis sąlygomis turi savo kainą: “Telefonica Black” neteko vairo, “Green Dragon” prarado 2 genakerius ir “stuktelėjo į kažką”. “Ericsson 4” plaukė be vieno įgulos nario, kuris gavo traumą ir buvo išlaipintas dar Capo Verde salose. Įvairiausių gedimų patyrė praktiškai visos jachtos.

Visgi kodėl šį etapą laimėjo “Ericsson 4” vyrai? Priežasčių čia keletas. Visų pirma, jie daugiausia treniravosi lyginant su kitomis komandomis. Antra, jachtą besirengdami VOR jie nuleido pirmi, o tai reiškia, kad “Ericsson 4” komanda turėjo laiko sulaužyti viską prieš varžybas. Ir prie starto linijos išplaukti su regatai puikiai paruošta jachta. Trečia, “Ericsson 4” tai tikrai profesionali ir šauni jūrininkų įgula. Už kurią sergam ir mes.
Džiugu, kad šis pirmasis VOR etapas lūkesčių nenuvylė.

nematoma PUMA

Kai “Ericsson 4” toliau rekordišku tempu lekia link Keiptauno, “Puma” komanda mėgina gudrauti ir pasinaudojo stealth play kortele. Jachta panaudojusi šią kortelę 12 valandų tampa “nematoma”. Jos pozicija neskelbiama nei kitiems varžybų dalyviams, nei varžybų stebėtojams. Visgi abejojame ar il monstro (Puma) net ir pasinaudojusi šia VOR naujove sugebės aplenkti Ericsson 4. Panašu, kad mūsų prognozės pildosi.

Ericsson 4 – rekordinis paros rezultatas!

Foto: Guy Salter/Ericsson 4/Volvo Ocean Race

Negalime nutyleti…  mūsų Volvo Ocean Race favoritai Ericsson 4 (Kapitonas Torben Grael/BRA) pagerino 24 valandų plaukimo rekordą per parą nuplaukdami 602.66 jm. Prieš tai buvęs rekordas priklausė, taip pat VO70 klasės jachtai ABN AMRO TWO (Kapitonas Sebastian Josse/FRA) kuri pasiekė 562.96 jm. Vėjas po truputi rimsta, todėl buriuotojai nesitiki pagerinti šio rekordo. Kol kas niekam iš kitų VOR dalyvaujančių jachtų nepavyko prilygti šiam įspūdingam 25 knt paros vidutinio greičio tempui.

Palyginimui – “Ambersail” geriausias rezultatas per parą buvo buvo 330 jm.

Volvo Ocean Race

Prieš savaitę Pamušalus maloniai nustebino kaimynas Vycka, kuris prakalbo apie Volvo Ocean Race (VOR). O juk jis pripažįsta tik sekmadieninį formulės televizorių.. Bet geriau pagalvojus, ar tai turėtų stebinti? VOR – bene didžiausias buriavimo renginys pasaulyje, o atsižvelgiant į jachtų greičius – tikriausiai technologiškai sudėtingiausios buriavimo varžybos.

2006-2007 metų Volvo Ocean Race regatą kompiuterio monitoriuose stebėjo daugelis Lietuvos buriuotojų. Pamenate tuos įspūdingus vaizdelius, kuriuose jachtos pilnomis burėmis skrodžia vandenynų bangas, staiga pasiveja priekyje esančią bangą, į ją įneria, šiek tiek sulėtėja ir staiga užšokusi ant kitos bangos vėl įsibėgėja iki mums neregėtų greičių? Tuomet turbūt niekam nekilo klausimų dėl įgulų meistriškumo. Šią regatą vadina buriuotojų Everestu, tačiau ar nėra taip, kad Everestas yra alpinistų Volvo Ocean Race?

2008 m. rudenį VOR startuoja vėl. Šiuo metu į regatą užsiregistravo 5 komandos, prie starto linijos rikiuojančios 7 jachtas. ERICSSON RACING TEAM ir TELEFONICA komandos įregistravo po dvi jachtas tokiu būdu siekdamos sukurti geresnę treniruočių ir, žinoma, varžybų kampaniją.

Continue reading Volvo Ocean Race