“Playing for Success”: tarpinis finišas

zero9
"Playing for Success" įgula: Thomas ir Michael

Jau minėjome, kad “Zeroemissions” kompanija yra lengvai išprotėjusi. Žinoma, gerąja prasme. Vyrai taip myli buriavimą ir iššūkius, kad ryžtasi plaukti žiemą. Visgi jei palygintume juos su Liepojos molo remontininkų brigada, akivaizdu, kad vokiečių pagirtinas išprotėjimas nepalyginamas su sveiko proto stoka apnikusia kai kuriuos Lietuvos buriuotojus. Savo viduržiemio kelionę jie laikinai sustabdė. Michael rašo apie tai projekto tinklapyje:

Buriuoti su SC30 naktį – sunkus darbas, nepaisant to koks metų laikas. Bet žiemos naktys šiame regione yra neįtikėtinai tamsios! Tomis naktimis Thomas ir aš būdavome laimingi, jei pavykdavo pamatyti kitokį atspalvį tarp vandens ir tamsaus dangaus tam, kad surasti horizontą!

Ir po mūsų starto Sandhamne, Baltijos jūra parodė kitą, šiurkščiąją pusę. Bet galiausiai tuomet kai bangos tapo didesnės ir didesnės, mes turėjom kuriam laikui nutraukti kelionę. Saugiai ją tęsti buvo nebeįsivaizduojama. “Playing for Success” vairininkas, dažniausiai juo būdavo Thomas, buvo plaunamas bangų, kurios blokšdavo jį apie pusę metro į laivo galą. Negalima pamiršti ir to, kad mūsų laivas gali apsiversti, jei būtų padaryta didelė klaida! Be visų saugumo dalykų, dėl bangų  laivo greitis sumažėjo iki 2 ar 3 mazgų.

Taigi mūsų sprendimas buvo aiškus.

Trimaranas “Playing for Success” laikinai priglaustas Oskarshamne, Švedijoje. Thomas ir Michael jau namie ir su šeimomis laukia Kalėdų. O “Zeroemissions” žygis greičiausiai bus pratęstas jau kitais metais, sausio mėnesį.

“Playing for Success” arba lenktynės su laiku

zero7
Žiema Baltijoje - lenktynės su laiku

Kaimynas Vycka, berūkydamas prie laiptinės durų, manęs ir vėl paklausė “kaip sekėsi regatoje?”. Jau rengiausi jam nupasakoti, kad „Tūkstantmečio odisėja“ ir projektas „Zero emissions“ nėra regatos, bet tuo pat metu supratau, kad šie plaukimai yra ne kas kita, o pačios tikriausios regatos. Jos turi savo startą, finišą ir keistus, klasikinių regatų išauklėtiems buriuotojams nesuprantamus varžovus.

„Ambersail“ lenktyniauja su įtemtu grafiku, na o išprotėję vokiečiai trimaranu “Playing for Success” lenktyniauja su laiku. Ir tai gal netgi dar sunkiau. Jų nespaudžia toks įtemtas grafikas kaip „Ambersail“ įgulų, tačiau juos persekioja laikas. Gruodžio mėnesį buriuojant su anglies pluošto trimaranu kiekviena valanda praleista ant denio prilygsta valandai pramoniniame šaldiklyje.

zero8
anglies pluošto šaldiklis

Atrodytų nieko čia ypatingo, temperatūra juk teigiama. Artima nuliui, bet pliusinė. Vėjas – pakankamai stiprus, bet kursas pilnas, nelabai tas vėjas ir jaučiasi. Bet organizmas patenka į tokias sąlygas ir tiek kovoja su šalčiu, kad mintys pradeda suktis lyg sulėtintoje kino juostoje. Nebuvo kuo patikrinti, bet manau oro drėgnumas buvo artimas pirčiai, tik temperatūra pirties neprimena nė iš tolo. Ir jokia kvėpuojanti apranga tokiomis sąlygomis nepadeda kovoti su visur tykančiu šalčiu.

Buriuojant kitomis jachtomis ar kitais metų laikais būtų galima nusileisti į jachtos vidų ir sušilti. Tik ne čia. Visas trimaranas pagamintas iš anglies pluošto, o šis, kaip žinia, savo savybėmis artimas plienui. Deja, terminėmis savybėmis nuo plieno jis irgi niekuo nesiskiria. Iš pirmo žvilgsnio šiltu rojumi atrodančiame jachtos viduje, yra ne ką šilčiau nei lauke. O gal net dar baisiau, nes drėgmė susidariusi garuojant vandeniui nuo rūbų, virvių ir kitų daiktų kondensuojasi ant visų įmanomų interjero paviršių ir viduje tampa dar drėgniau (tuo pat metu šalčiau) nei lauke. Vienintelis būdas nesušalti, tai tarp kojų suspaudus dujinį degiklį po truputį šildyti atskiras kūno vietas: rankas, veidą …

“Tai kokio velnio lįsti į tą pragarą?” – nepatikliai perklausė Vycka. Rišliai paaiškinti aš taip ir negalėjau. Nes visgi šaltį atperka buriavimo džiaugsmas. Skrieti 18 mazgų greičiu kuomet tik pavėjinė plūdė skrodžia vandens paviršių  – tikrai nepakartojamas jausmas, kurio nusakyti žodžiais, matyt, nesugebėsiu.

Buriuojam į Rygą

na pagaliau galime prisipažinti ir paneigti mūsų pačių kalbas, kad buriavimo sezonas baigėsi. Šią šaltą, vėjuotą ir stebėtinai tamsią popietę pamušalas išplaukė su trimaranu “Playing for Success”. Ir jei kažkam jau kyla pavydas – pagalvokite gerai dar kartą. Gruodis. Mano pirštai po trijų valandų ant pontono nebetinka spausdimui. O jų dar laukia ilgas, greitas ir ekstremalus plaukimas iki Rygos. Bet Michael ir Thomas – tikri profesionalai ir tikiu, jog viskas bus gerai.

Kaip sekasi trimaranui galite sekti projekto tinklalapyje http://www.zeroemissions.eu (yra ir angliška versija). Viršutiniame dešiniajame kampe rasite LIVE-Tracker.

Tuo tarpu, operatyvus “Vakarų ekspreso” reportažas. Daugiau žinių – šįvakar TV naujienose ir kitoje spaudoje.

Kelios “muilinos” foto:

paskutinės minutės prieš išplaukiant
Gero vėjo!

Continue reading Buriuojam į Rygą

Kas sakė, kad sezonas baigėsi?

Atrodė, kad buriavimo sezonas jau baigėsi ir vienintelis būdas patenkinti priklausomybę vėjui – buriuoti sausumoje. Ir štai prieš kelias dienas sužinojome apie Lietuvą aplankysiančius buriuotojus iš Vokietijos.

Šiuo metu, kai publikuojamas tekstas buriuotojai su anglies pluošto trimaranu juda Gdansko link. Šis 30 pėdų ilgio trimaranas, suprojektuotas ir pagamintas buriavimui atviroje jūroje. Klaipėdą trimaranas turėtu aplankyti antradienio vakarą trečiadienio rytą. Pažadame karštą interviu iš šių išprotėjusių (gerąją prasme) buriuotojų.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į globalini klimato atšilimą, buriuotojai per minimalų laiką aplankys 8 Pabaltijo šalis. Kelionės metu jie stengsis, nesudegindami nė lašo kuro, apiplaukti Baltijos jūrą greičiau, nei tai padarytų lėktuvas.