Vėjo pamušalai

Ar dar ilgai buriuosime po du?

Post author By pamusalas
Post date 7 gegužės, 2020
Ar dar ilgai buriuosime po du? komentarų: 0

Jei ne karantinas jau analizuotume pirmųjų varžybų rezultatus. Norėdami sužinoti kiek ilgai dar teks ilgesingai svajoti apie buriavimą LBS paklausėme kokia planai, kas daroma ir ko tikėtis. Stiklinę galime vadinti pusiau pilna, ribojimai švelninami tačiau norintiems varžyti ant vandens greičiausiai teks pakentėti. Gaila, kad dėl neapibrėžtos situacijos dar negalime būti tikri atostogas planuoti Nidoje per Kuršių Marių regatą, ar izoliacijoje supantis inkaravietėje prie Mirusių kopų.

Prioritetas sportininkai ir vaikai

Viceprezidentas kreiseriniam buriavimui Raimundo Daubaro teigimu „Pirmasis buriavimo sąlygų aktyvavimo etapas – treniruotės. Kol kas: aukštojo meistriškumo sportininkams (kur daugelis mūsų gali papulti) – jau leidžiama po 1 ir po 2. Dirbama, kad būtų leidžiamos vaikų treniruotės, prisilaikant visų karantino saugumo ir higienos reikalavimų. Dabar ruošiamos buriavimo treniruočių vykdymo rekomenduojamos taisyklės, kurios bus išplatintos sporto mokykloms, klubams, kad jie galėtų adaptuotis pagal savo poreikius ir vietines sąlygas, o ne kiekvienas kurtis savo iš naujo.“

Jachtoje tik per metrą

Derinant karantino ir buriavimo reikalavimus LBS planuojamas Antrasis etapas – leisti buriuoti didesnėms, nei 2 asmenų įguloms. Argumentuojama, kad sportinė įgula tai pastovus vienetas ir esant užsikrėtimams, galima būtų greitai atsekti kontaktavusius žmones.

Panašu, kad šios LBS pastabos davė vaisių, nes nuo vakar leidžiama buriuoti didesnėmis, nei dviejų asmenų grupėmis, jei išlaikomas didesnis, nei 1 metro atstumas ir naudojami respiratoriai.

Ribojamas plaukiojimas mažaisiais, pramoginiais, sportiniais, asmeniniais, tradiciniais laivais ir kitais plūduriuojančiais įrenginiais ar priemonėmis. Plukdant didesnes nei 2 asmenų grupes, tarp keleivių (išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus) turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 m atstumas ir užtikrintos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73c0b060663111eabee4a336e7e6fdab/uDDSAxWMmm

Regatos tik po liepos 15 dienos

Raimundas daubaras informavo, kad „ruošiame medžiagą SAM apie buriavimo varžybų specifiką (kad buriavimo varžybos yra skirtingos nuo įprastų varžybų (komandinių), kad nėra nei žiūrovų, nei dalyvių, teisėjavimas irgi atitinka saugaus socialinio atstumo ir higienos reikalavimus). Rolandas Žentelis, kaip teisėjų korpuso atstovas yra gavęs WS ruošiamą projektą dėl saugumo buriavimo varžybų organizavimo metu, kurių pagrindu irgi ruošiame savąsias. Tolimesni LBS varžybų kalendoriaus pakeitimai priklausys nuo LRV nutarimų dėl varžybų- šiuo metu niekas negali tiksliai pasakyti kokie jie bus ir kada, nes iš esmės viskas priklauso nuo užsikrėtusiųjų skaičiaus dinamikos. Kai leis vykdyti varžybas (anksčiau ar vėliau tai įvyks)- tada nurodys ir jų vykdymo sąlygas, kurių turėsime laikytis ir numatyti savo varžybų vykdymo reglamentuose. Gal būt situacija gerokai keisis į gerąją pusę, tačiau bendra nuomonė, kuri dabar yra pas sprendėjų priėmėjus dėl varžybų vykdymo – ne anksčiau liepos 15 d.

Regatos

Buriavimo taisyklės – paprastai ir suprantamai

Post author By pamusalas
Post date 3 kovo, 2020
Buriavimo taisyklės – paprastai ir suprantamai komentarų: 14

Luigi Bertini parašė, o Jonas Tamkvaitis išvertė į Lietuvių kalbą.

Parsisiųskite, perskaitykite ir tobulėkite!

Luigi-Bertini- Buriavimo varzybų taisyklių pavyzdžiai ir komentarai

Atsisiųskite knygą

Nuorodą į knygą siųsti:

Pastebejimai

Kur dingo Kovas?

Pavasaris prasideda kovo mėnesį, bet Kovas ne tik mėnuo, o ir buriuotojas, autorius, garbės teismo narys – Paulius Kovas, kuriam tikriausiai mielesnis pristatymas kapitonas Paulius Kovas.

Kapitonas yra ne tik pareigos ar diplomo tipas, kapitonas – tai lyderis ir autoritetas. Jeigu yra tekę susidurti su Steponu Kudzevičiumi, Ignu Miniotu, Valdemaru Vizbaru ar Viktoru Golubovskiu suprantate ką turiu galvoje.

Ir štai vakar Lietuvos Garbės ceremonijoje už iškritusio per bortą žmogaus gelbėjimą buvo apdovanotas Linas (Linkus) Ivanauskas. Jeigu nežinote, tai Linkus kiečiausias buriuotojas Lietuvoje ir normalu, kad jis ėmėsi iniciatyvos ir organizavo iškritusio buriuotojo gelbėjimą. Bet, kur dingo kapitonas? Kodėl ceremonijos metu kalbėjo Artūras Dargis, o ne kapitonas?

Tikriausiai ponas Kovas kur nors keliavo ir greičiausiai buriavo ir tiesiog negalėjo dalyvauti ceremonijoje. Ir iš tikro, jeigu tikėti pono Kovo Facebook šiuo metu jis Ispanijoje. Visgi žiūrim ceremoniją dar kartą. Jachtos kapitonas nei karto nėra paminėtas viso siužeto metu. Natūraliai peršasi kelios versijos, kur dingo ponas Kovas:

Kadangi ponas Kovas kadaise buvo LNK vadovas, TV3 redaktoriai jį iš redagavo ir ištrynė
Ponas Kovas yra kuklus ir vengia viešumos. Šitas variantas mažai tikėtinas, bet ką gali žinoti, žmonės keičiasi
Ponas Kovas padarė kažką tokio, dėl ko jo vardo negali ištarti nei vienas įgulos narys.

Ką jūs manote? Gal kas girdėjote kokių gandų?

Apžvalgos

Volvo ocean race – pabaiga ar nauja pradžia?

Post author By pamusalas
Post date 21 rugpjūčio, 2012
Volvo ocean race – pabaiga ar nauja pradžia? komentarų: 2

Žinau, kad bus su mumis nesutinkančių, bet buriavimo pasaulyje vykstantys pasikeitimai aptingusiems Vėjopamušalių rašeivoms kuo toliau, tuo labiau patinka. Savam kaime turime 3 (!) olimpiečius, Amerikos taurė pasidarė iš tikro greita, o VOR kėsinasi tapti viena iš regatų, kurios didžioji dalis sėkmės priklauso nuo buriuotojų meistriškumo jūroje, o ne krante. Sakykite ką norite, bet žvelgiant į šiuos pokyčius tikrai nėra kuo skųstis.

Taigi, šios dienos (o gal įvertinus tekstų dažnumą, šio pusmečio) tekstas apie Volvo Ocean Race. Įpusėjus jau pasibaigusiai VOR regatai draugų rate teigėme, kad klasės taisyklė neišvengiamai turės keistis ir pasirodo – buvome teisūs. Varžybos, kuriose absoliučiai visos jachtos patyrė esminių gedimų (pvz. sulaužė stiebą, arba neteko dugno gabalo), iš principo negali būti įdomios, juk vandenynas nugalėjo buriuotojus, o ne buriuotojai vandenyną. Praėjęs VOR buvo panašesnis į rusišką ruletę, nei į buriavimo sporto varžybas, todėl buvo akivaizdu, kad kažkas turės keistis.

Tags VO 65, VO 70, Volvo Ocean Race

Apžvalgos Pastebejimai

Kokie vėjai mūsų laukia 2012?

Post author By pamusalas
Post date 9 sausio, 2012
Kokie vėjai mūsų laukia 2012? komentarų: 1

Sakoma, kad pasaulio pabaiga jau greit – šių metų gruodį, taigi galime būti ramūs, ją sutiksime ramiai užmigdę jachtas žiemai. O šiaip kaip kaip ir anksčiau, ir šiais metais liaupsinsme ir keiksime naujas iniciatyvas. Džiaugsimės iš naujo atrastais buriavimo sporto perlais ir liūdėsime dėl niekaip neužgyjančių žaizdų. Bet rėmėjais, matyt, nei sportininkai, nei regatų organizatoriai džiaugtis negalės. Olimpiniais metais tai tikrai ne pati geriausia naujiena, bet viskas turi savų privalumų ir trūkumų.

Daugelyje ekonomikos vadovėlių kartojama apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Žinia, paklausa be pasiūlos jau kažkas, bet va pasiūla be paklausos, tai jau nieko gero. Todėl niekada dorai neįsibėgėjusi “Lietuvos klubinių regatų Taurė” (LKRT) labai tikėtina – nuskęs. Jau rašėme, apie LKRT problemas, bet tašką šioje istorijoje padės, ne jos, bet iniciatyvos ir entuziazmo pabaiga. Tie, kurie turėjo jėgų stengtis įpūsti oro į šio reiškinio plaučius, užsiėmė kitais darbais, o tie, kurie šiuo reiškiniu nuo pat pradžių iki galo nepatikėjo (suprask mes) arba tiesiog tingėjo, ką nors daryti (jei ką – irgi tinka mums), tikėtina neužsiims šio reiškinio reanimavimu.

Visgi žlungant vienai iniciatyvai pernai gimė kita. Kiekvieną trečiadienio vakarą Klaipėdos uostininkus iš proto varo būrelis jachtų, kurių įgulos vėliau bare aptarinėja PAPA’us. Akivaizdu, kad ši tikrai “iš apačios” gimusi iniciatyva tik suaktyvės, o dalyvių gausės. Nuojauta kužda, kad PAPA’ų sulauksime ir Kaune ir gal Trakuose. Idėja juk velniškai gera!

Nenustebsime, jei po kategoriškos kritikos naujai susiformavęs “triumviratas” pasistengs naujo žurnalo Vėjo!3 numerio mums neparduoti. Na, tikrai nesame tokie reikšmingi, kad leidėjai suktų galvą dėl mūsų paistalų, bet panašu, kad vienokio ar kitokio žurnalo numerio (tikėtina, kad net ne vieno) sulauksime. Iš šio leidinio nesitikime nieko, nei gero nei blogo. Žmogiškųjų ir ne tik išteklių stokojantis žurnalas neturėtų nustebinti tekstų grožiu. Ieškosime jėgų nekritikuoti šio žurnalo.

Dėl pinigų stokos Kuršių marių regata vėl išvengs scenų ir alaus palapinių. Juk visi su malonumu prisimename laikus, kai Marytė vos girdimu balsu skelbdavo rezultatus. Be mikrofonų, scenų, nemokamo alaus ir visų kitų šventės atributų. Gal net sugrįš buriuotojų įvaizdžiui nieko gero neduoduodantis, bet savotiškai jaukus mąsinis gulinėjimas prie “baobabo”. Tikimės, kad komiškas Neringos meras inicijuos VC konteinerio pastatymą KMR metu. Detalizuoti šios problemos turbūt neverta.

Visiems besidomintiems buriavimu dėmesį atkreipti reikės ne tik į Kuršių marių regatą, bet ir RS-280 taurę. Praėjusiais metais iš palyginti arti stebėjome vieną RS-280 taurės etapą. Niekur kitur Lietuvoje neteko matyti tokios aršios kovos verdančios nuo starto iki finišo. Klubinių Kuršių marių regatų dalyviams galima tik kukliai patylėti, nes jei bet kuri RS-280 komanda rimtai startuotų bet kurioje Klubinėje regatoje, klausimų už ką statyti mums tikrai nekiltų.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į “Jigy-Jigy” komandą bei olimpinį buriavimą iš naujo atrandantį Taurą Rymonį. Tai stiprūs sportininkai, kurie gali visus nustebinti savo pasiekimais.

Žinia 2012 – olimpiniai metai. Ir Londone išvysime net 2 buriuotojus. Trečio sportininko pasirodymas atrankinėse varžybose nepavyko. Iš Gintarės tikimės tiek daug, kiek galima tikėtis iš Olimpinio medalio vėl siekiančios sportininkės. Šiuo metu Gintarei nepavyksta iškovoti medalių. Sunku suderinti namų ūkį su sportu. Kaip bebūtų Gintarė yra aukščiausio lygio buriuotoja. Savo meistriškumą ji jau ne kartą įrodė. Neabejojame, kad Londone Gintarė kausis “medal race”. Antrasis mūsų olimpietis tai burlentininkas Juozas Bernotas. Prispažinsime, kad nelabai jau ir nusimanome tose burlentėse. Visgi peržvelgus varžybų rezultatus ir įvertinus kitas aplinkybes manome, kad jo pasirodymas turėtų apsiriboti paskutiniu trečdaliu. Sportininkas dar jaunas, o Rio juk ne taip ir toli.

Jau balandį metę visus darbus stebėsime Amerikos Taurės (America’s Cup) Pasaulio turą, kuris pasipildys dar dviem labai stipriomis komandomis. O ir didžioji Amerikos taurė nenumaldomai artėja. Kalbama, kad britai startuos vadovaudami Ben Ainslei. Tie patys Britai pyksta dėl šio sportininko blaškymosi tarp olimpinio ir kitokio buriavimo. Ar nepasikeis olimpinės rinktinės sudėtis? Juk beveik pusė geriausių pasaulio Finn’istų britai. Tikrai bus smalsu stabėti intrigas stipriausioje pasaulio rinktinėje.

Tokie štai aktyvūs metai mums prieš akis. Ne kasmet juk sutampa didžiausi buriavimo renginiai: Olimpiada, Amerikos taurė, Volvo Ocean Race (ji samoningai nepaminėta, nes jei ir toliau jachtos byrės, tai regatos finišo galime ir nesulaukti). O pabaigai norime pasiūlyti visiems buriavimo mylėtojams liepos 29 – rugpjūčio 11 dienomis aplankyti artimuosius Londone.

Tags Americas Cup, Ben Ainsley, Finn, Gintarė Volungevičiūtė, lkrt, Londonas 2012, PaPa, Vejo3, Volvo Ocean Race

Apžvalgos

Amerikos Taurės evoliucija: nuo sunkiasvorių traktorių iki dinamiškų bolidų

Post author By pamusalas
Post date 4 gruodžio, 2011
Amerikos Taurės evoliucija: nuo sunkiasvorių traktorių iki dinamiškų bolidų komentarų: 8

Esame ne kartą atvirai kritikavę Amerikos Taurę geriau žinomą kaip America’s Cup ir pakrikštijome ją traktorių lenktynėmis. Visgi po skandalingo 33 -ios Amerikos Taurės teismų maratono transformuotas varžymosi formatas, neišvengiamai pakeitė seniausią bei prestižiškiausią regatą.

34 Amerikos Taurė suskaidyta į tris pagrindines varžybas: the America’s Cup World Series; the Louis Vuitton Cup, the America’s Cup World Series ir the America’s Cup Finals. Finaliname etape buriuotojai susikaus sparnuotais 72 pėdų ilgio katamaranais. Komandos jau skundžiasi, kad šių katamaranų projektavimas ir statyba bus labai brangūs, neapsieinama ir be tradicinių apsisvaidymu kaltinimais bei viešo nepasitenkinimo organizatorių sprendimais. Visgi visi šie triukšmai ir purvai nublanksta prieš įžangines “America’s Cup World Series” (ACWS) varžybas.

Apšilimui prieš tikrąją Amerikos Taurę surengtos ACWS iliustruoja, kaip traktorių lenktynės visgi gali būti paverstos į Formulės 1 varžybas ant vandens. Visų pirma, katamaranai yra tikrai greiti, tiksliau – labai labai greiti. Beveik visada buriuojama dviženkliais greičiais, o 30 mazgų greitis nėra neįmanomas. Kai buriuojant su mūsų senuku tornado GPS fiksuodavo 15 mazgų greitį adrenalino būdavo su kaupu, o čia tokiu greičiu buriuojama nuolat.

Senojoje Amerikos Taurėje vairininkai, taktikai ir kiti protinguoliai atrodė kaip šapeliai prieš “malikus” (grinder). Tokių spintų ACWS nebeliko, tačiau nei vieno iš įgulos narių pulsas plaukimo metu nenukrenta žemiau 120 dūžių per minutę (ramybės būklėje normalus žmogaus pulsas 60-90 dūžių per minutę). Kadangi 24 tonos nebekabo kažkur giliai po jachtos dugnu buriuotojams tenka prisiminti laikus, kai šie buriavo švertbotais (didžioji dauguma profesionalių buriuotojų savo karjerą pradėjo būtent ten) ir pakibus ant krendiržių krenuoti. Žinoma, nuolatinis burių derinimas ir žaibiški manevrai niekur nedingo, todėl buriuotojai nuolat dirba reguliuodami bures. Atletiškumo šiam sportui tikrai netrūksta.

ACWS regatų video medžiaga tikrai verta atskiro įrašo. Plaukimus galime stebėti gyvai, galime pasirinkti ar stebėti varžybas su komentatoriais ir nuolat besikeičiančiais rakursais, arba galime stebėti necenzūruotą veiksmą tiesiogiai iš katamaranų, kur ne tik matome, bet ir girdime viską ką tarpusavyje diskutuoja buriuotojai. Pasirodo, jie ne tik kartais keikiasi, bet dar ir pajuokaut spėja. Amerikos Taurės organizatoriai labai didžiuojasi jų sukurta “live line” grafikos sistema, kurios pagalba labai tiksliai ant tiesioginio vaizdo srauto užmontuojamos vedlinės į ženklus ir kiti varžybų distancijos elementai.

Šių katamaranų žiuri su įprastais guminiais kateriais nebepavytų, todėl dalis teisėjų plaukioja su vandens motociklais, o kita dalis stebi varžybas kompiuterio ekrane. Protestas po varžybų neįmanomas, nes žiuri už bet kokius taisyklių pažeidimus nuobaudas skiria nedelsiant. Kita inovacija – judantys ženklai. Regatos vyriausias teisėjas turi teisę regatos metu judinti ženklus, distancija gali būti sutrumpinta arba pailginta, taip pat ženklai gali būti koreguojami pagal vėjo pasisukimus. Daroma viskas, kad būtų išvengta nuobodaus nesibaigiančio distancijos koregavimo ir starto laukimo.

Apie sparnus ir kitas šių monstrų detales galima diskutuoti valandų valandas. Mūsų nuomone geriausiai šių katamaranų “formuliškumą” iliustruoja šalmai. Amerikos Taurė išties tapo ekstremaliu sportu. Visos komandos bent kartą neišvengė virtimo, o kritimas nuo antvėjinės plūdės, kuri katamaranui apvirtus iškyla į 7 metrų aukštį, nėra pats saugiausias procesas, ypač kai įgulą ir vandenį skiria kietas sparnas. Šonkauliai jau yra lūžę, tikėkimės didesnių traumų bus išvengta.

Džiaugiamės visomis inovacijomis ir sakome riebų TAIP naujai gimusiai Amerikos Taurei.

Tags Americas Cup

Apžvalgos

Žurnalas “Vėjo!3”: kokia nuotrauka jam tiktų ant viršelio?

Post author By pamusalas
Post date 28 lapkričio, 2011
Žurnalas “Vėjo!3”: kokia nuotrauka jam tiktų ant viršelio? komentarų: 15

Prisipažinsiu, kad pirkdamas naujausią lietuviško buriavimo žurnalo “Vėjo!3” numerį žadėjau sau, jog susilaikysiu nuo viešos kritikos. Nesinori vien tik bambėti keikiant visus tuos, kurie kažką daro, veikia ar kuria. Dėl tos pačios priežasties patylėjome ir po “Vėjo!3” debiutinio numerio pristatymo. Visgi šį “blogą” tikriausiai aplanko tiek mažai skaitytojų, kad jei ir būsime užmėtyti akmenimis – kaip nors pavyks išgyventi.

Kiekvienas man žinomas buriavimo žurnalas turi savo veidą ar išskirtinumą. “Yachting World” tekstuose kalbama apie jachtas ir renginius, kurie lyg moterys televizoriaus ekrane – patrauklios, bet nepasiekiamos (beje kadaise “Verslo klasėje” spausdinti straipsniai atitiko būtent tokį formatą). “Yachting Monthly” – pragmatiškas ir ūkiškas, “Yachts and Yachting” orientuotas į regatas ir vienas iš nedaugelio žurnalų išsamiai aprašančių švertbotus. Sąrašą galima būtų tęsti, tik klausimas ar verta? Akivaizdu, kad Lietuvoje auditorija yra per maža, kad bet koks ir taip mažos auditorijos žurnalas galėtų specializuotis, tačiau “Vėjo!3” neturi jokio savo veido. Skaitant jau antrąjį (o gal visgi trečiajį?) žurnalo numerį tampa aišku, kad tekstai rengiami tiesiog dėl tekstų. Grafomanija gal to nepavadinsi, greičiau jau žodžiai yra lyg per prievartą ištraukti iš autorių minčių. Žinoma, kuomet žurnalo autoriai dirba visuomenininiais pagrindais, tikėtis literatūrinio grožio naivu. Visgi straipsniai jame nėra nei konceptualūs, nei pragmatiški. Tarkim, straipsnis pradėtas apie gelbėjimą jūroje baigiamas “Grab bag” sudėtimi. Nejaugi “Grab bag” yra svarbiausias gelbėjimo jūroje elementas? O ką norėta pasakyti straipsniu-interviu su Gintare Sheidt? Ar tiesiog kad yra tokia Gintarė? Šio žurnalo skaitytojas ir taip žino, kad yra tokia labai stipri sportininkė, tai kokia teksto vertė buriuojančiam skaitytojui?

Žurnalas, kiek kitaip nei laikraštis, sienlaikraštis ar blogas pirmiausia vertinamas pagal turinio kokybę. Skirtingai nei pirmojo numerio, naujausiame akivaizdžiai nekokybiškos nuotraukos akių nebado. Visgi turinio menkavertiškumas stulbina. Jau minėtas “Vėjo!3” pagrindinis (tikriausiai jį reikėtų vadinti vedamuoju) straipsnis – interviu su Gintare Sheidt. Straipsnis išties vertingiausias visame žurnale, tačiau skaityti analogišką interviu “Stiliuje” buvo gerokai įdomiau. Žurnalas buriuotojams ir interviu norėtųsi buriuotojiško. Na, juk nesunku pasidomėti apie ką tas olimpinis buriavimas sukasi. Nejaugi sunku sugalvoti klausimą “Kaip pasirenki kurioje starto linijoje startuoti?”, arba “Kuri regata tau buvo sunkiausia/įsimintiniausia?”, paklausti, kaip ji jautėsi, kai aukso medalį Pekino olimpinėse žaidynese iškovojusi Anna paskutinį plaukimą ir regatą laimėjo tik sportinės sėkmės dėka, matyt, pranoktų bet kokius lūkesčius. Perskaitęs klausimą “Ką auginate darže?” (!!!) pradėjau ploti. Tiesiog ovacijos. Paskutiniuose “Yachting World” numeriuose publikuojami interviu su britų olimpinės buriavimo rinktinės nariais. Kreipiuosi į žurnalo “Vėjo!3” redkolegiją ar vienasmenę redakciją: jei dar nors kartą ketinate publikuoti interviu su buriuotojais atkeliaukite į svečius pavaišinsiu kava ir duosiu žurnalų pavartyt, klausimus nusirašyt.

Yra žurnale straipsniai, kurie lyg ir turtėtų būti praktiški savo turiniu, tačiau dar labiau nuvilia. Vertinu ir gerbiu Gvidą M. kaip inžinierių, konstruktorių. Ne vieną puodelį arbatos su pagardais ir be jų esame išgėrę diskutuodami apie jachtų konstrukciją ar kitas technines detales. Tačiau keli puslapiai teksto, kuriuos apibendrinti galima teigiant, kad “Naviguotis reikia”, na visomis tomis kvailystėm užsiiminėti: dėti taškus ir t.t. Kas galėjo pagalvot..

Straipsnis apie laivo paruošimą žiemai neatsilieka nuo bendro konteksto. Nesu tikras ar žiemos sezono metu jachtą laikyti su stiebu yra gerai ar blogai. Pučiant net ne tokiam ir stipriam vėjui, įlipus į jachtą stovinčią ant kranto su stiebu ji purtosi, vibruoja ir dreba. Nežinau kiek ši vibracija grėsminga ar žalinga, tačiau praleisti pusdienį nurenkant stiebą ir dar vieną pusdienį jį vėl surenkant manau verta. Arba tarkim kas nutinka virvės struktūroje, kai ten esanti drėgmė užšąla – nežinia, bet tikriausiai kažkas nutinka, nes apie tai paklausti virvių gamintojai teigia, jog norint užtikrinti virvių ilgaamžiškumą jas žiemai reikia išverti, pakeičiant laikinomis pigiomis virvutėmis. Praktinių patarimų kokybę geriausiai iliustruoja patarimas skelbiantis, kad norint apsaugoti sraigtą nuo ilgapirščių (jei šio neįmanoma nuimti) jį reikia apsukti skuduru. Jei netyčia sugestų jūsų automobilio užraktas, uždenkite jį su paklode arba pledu – tai apsaugos nuo ilgapirščių. Manau, kad toliau tęsti patarimų kritikos nebeverta.

Šios, gal kiek bekompromisės, kritikos skaitytojai tikriausiai mane pasmerks, teikdami, kad tai yra vienintelis buriavimo žurnalas ir jau vien tai yra didelė vertybė. Ponia Dalia iš Seimo taip pat yra nacionalinė vertybė. Leidinio vertybė – tai ne faktas, kad jis yra, o jo turinys. Jeigu šis žurnalo numeris ir kažko vertas, tai ši vertė yra lygi sunaudoto popieriaus vertei. Kadangi šis žurnalinis popierius nekaip dega, taigi ir ta vertė nekokia. Ir Gintarės (mano subjektyvia nuomone ji yra ne tik Lietuvos buriavimo bet ir nacionalinis pasididžiavimas) nuotraukos ant viršelio nenusipelnė.

Tags Vejo3

Pastebejimai

Mokytis, Mokytis, Mokytis –

Post author By pamusalas
Post date 31 rugpjūčio, 2011
Mokytis, Mokytis, Mokytis – komentarų: 2

20110827-P1240787 — foto: www.piranija.eu

Sakmė apie nelengvą teisėjo dalią ir nepasiekiamą protesto horizontą.
Nepiktas atsakymas dvirankei “Tojana” įgulai.

Tags Neringa FM, Rudeninė Baltija, s/y Tojana

Pastebejimai

Ar tikrai buriavimo ateitis miglota?

Post author By pamusalas
Post date 31 gegužės, 2011
Ar tikrai buriavimo ateitis miglota? komentarų: 2

Naujajame, rašalu kvepiančiame žurnale Vėjo3 (apie kurį puikiai papostringavo arbušis), skaitėme, kad sportinio buriavimo ateitis miglota – sporto mokykloms trūksta finansavimo, stinga trenerių ir t.t. Tačiau gal galime pažvelgti į Lietuvos buriavimo ateitį iš kitos pusės?

Niekas nepaneigs, kad Gintarės Sheidt iškovotas medalis (tikėkimės nepaskutinis) Pekino olimpinėse žaidynėsė yra geriausias Lietuvos buriavimo mokyklos galimybių parodymas. Tokiais pasiekimais šiuo metu negali pasigirti nei kaimynai latviai, nei estai. Daugelio kitų šalių buriuotojai, turėdami daug didesnį finansavimą, nepasiekia tokių sportinių aukštumų. Nors palyginus kukli ir dažnai moraliai atgyvenusi, bet materialinė ir ner labiau organizacinė bazė Lietuvoje yra ir jos nykimo, mažėjimo ar silpnėjimo tendencijų ižvelgti ne taip jau lengva.

Apsilankius Kauno buriavimo mokykloje nekyla abejonių dėl buriavimo mokyklos lygio. Puikiai sustyguota mokykla ugdo jaunus buriuotojus, kurie drąsiai kovoja Europos ir Pasaulio čempionatuose. Gerai administruojamoje mokykloje nestinga nei auklėtinių, nei trenerių. Reikia pastebėti, kad finansavimo stokos pėdsakų taip pat nematyti. Žinoma, finansavimo niekada nebūna per daug ir siekiant geresnių rezultatų nepakenktų šiltuose kraštuose keletą kartų daugiau startuoti. Visgi, ar buriavimo ateitis yra neginčijamai susijusi su brangiomis olimpinėmis kampanijomis?

Šiuo metu atgimstančios klasės, tokios kaip Finn‘ai ir Simidisiatkės, atkuria tuos buriavimo sporto laikus, kuriuos mena tik pageltę bukletai, kuriuose kitos dienos startų laukia miškai tvarkingai išrikiuotų stiebų. Miškais stiebų pasigirti negalime, tačiau „Rudens vėjo“ regatoje jau tenka varžybas vykdyti dviejose distancijose, nes visi varžybų dalyviai vienoje distancijoje tiesiog nebesutelpa. Ar visa tai signalizuoja apie miglotą buriavimo sporto ateitį?

Buriavimo sportui, kaip ir kitoms sporto šakoms, tenka susidurti su globalesnėmis problemomis. Štai Neringos mokykloje pradinės klasės pustuštės, taigi naivu tikėtis, kad atsiras eilė norinčių buriuoti Neringos sporto mokykloje. Šiuo metu dar ne tiek aktuali problema tikrai trukdys buriavimo sporto vystymuisi, ne tik Neringoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Galbūt verta nustoti verkšlenti, kad nepakanka finansavimo, trenerių, dėmesio, entuziazmo ir velnias žino, ko dar – juk buriuotojai visame pasaulyje pasižymi bendruomeniškumu. Iniciatyva Klaipėdoje sukurti buriavimo mokyklą buvo palaikyta vietos buriuotojų. Mokyklai susidūrus su problemomis toje pačioje bendruomenėje buvo atrasta išeitis ir “Suominio” buriavimo mokykla, nors sunkiai, bet išgyveno ir kuria optimistinius planus ateičiai.

Net ir susidurdami finansiniais sunkumais Lietuvos buriavimo mokyklų vadovai, Buriuotojų sąjungos vadovai kovoja dėl Lietuvos buriavimo ateities. Žinia, ant nosies kabanti Londono olimpiada pareikalaus dar daugiau pastangų ieškant finansavimo ir koordinuojant sportininkų treniruotes. Galbūt dėl finansavimo stokos ir nepavyks iškovoti medalio viename ar kitame čempionate, tačiau Lietuvos buriavimo ateitis – tai ne medaliai, o optimistais ir laseriais buriuojantis jaunimas. Šio jauno veržlumo ir energingumo gali pavydėti daugelis buriavimo ateitimi abejojančių bambeklių.

Tags Gintarė Volungevičiūtė, Laser Radial, Suominis, Vejo3

istorija

Pirmieji Lietuvos vėliavos nešiotojai

Post author By akies mirksniu
Post date 20 gegužės, 2011
Pirmieji Lietuvos vėliavos nešiotojai komentarų: 6

Kol Vėjopamušalų kolektyvas atostogauja, dirba, mokosi, gydosi ir užsiima dar velniai žino kokiom veiklom, mūsų geras bičiulis Romas dalinasi archyviniais atradimais apie pirmuosius laivus, iškėlusius Lietuvos vėliavą.

O mes dar sugrįšime su naujais pastebėjimais. Kol kas visiems linkime gero buriavimo ir palankaus vėjo! Na ir primename tai, ką turėtumėte žinoti – Burlaiviai sugrįžta!

***

Kiekvienas žmogus turi sau kokį nors atmintiniausią gyvenimo įvykį. Savo tokiu įvykiu aš laikau dieną, kai aš su savo visa poros svarų manta įsikrausčiau į laivą kaip jo šeimos narys. […]

Vieną 1924 metų birželio mėn. vakarą, sėdėdamas „Ryto“ viešbučio restorane prie vakarienės, išgirdau, kad prie gretimo staliuko trys ponai (du klaipėdiškiai, trečias nepažįstamas), gyvai vedė jūrišką pasikalbėjimą. […] Iš nugirsto supratau, kad nepažįstamasis yra lietuviško laivo kapitonas, šiomis dienomis su kroviniu išplaukiąs į Švediją. Lietuvis kapitonas, lietuviškas laivas — sapnas ar tikrenybė?

Iki jie neišėjo, aš negalėjau nukreipti nei akių, nei klausos nuo nepažįstamo kapitono ir tyliai mintimi jo prašiau — priimti ir mane į laivą. Mano vakarienė atšalo, aš ją užmiršau, o kai mano sekamo staliuko svečiai išėjo, nuskubėjau ir aš, darydamasis planus, kaip nepraleisti progos patekti ant saviškio, lietuviško laivo.

Tags istorija