Iki XX a. 3-iojo dešimtmečio burvaltės būdavo statomos užsakovo žvejo sodyboje. 3–4 savaites dirbdavo laivadirbys, pameistrys ir 1 ar 2 mokiniai. Bortams naudotos dvejus trejus metus džiovintos ąžuolo lentos. Vinis, grandines, apkaustus nukaldavo kaimo kalvis. Burės būdavo siuvamos iš medvilninio ar lininio audinio. Nuo 1844 m. ant Kuršių marių burvalčių stiebų keltos kaimo ženklu pažymėtos vėtrungės, o didburės ir bortai ženklinti pirmosiomis gyvenviečių pavadinimų raidėmis bei žvejybos leidimo numeriu. Ant dviejų stiebų būdavo keliamos dvi pagrindinės – didžioji ir mažoji – burės, nuo forštevenio (laivapriekio rago) – trikampė raginė burė. Dreifuodami su tinklais žvejai iškeldavo ketvirtąją burę – trapecinį brumą. Plokščiadugnio 4–5 tonų laivo grimzlė siekdavo tik 30–40 cm. Turėjo šoninius švertus (šliuzes), keturias poras špantų (vytinių), kajutes laivo priekyje ir gale.
Nuo 1844 m. žvejai ant burių privalėjo žymėti kaimo pavadinimą ir žvejybos leidimo numerį. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995
Nuo XV a. Nemune ir Kuršių mariose vyko prekyba. Prekių mainams tarp LDK, Lenkijos ir Ordino (vėliau Prūsijos) pasitelkta burinė laivininkystė. Krovininiais burlaiviais: vytinėmis, raizenėmis ir baidokais iki Baltijos jūros uostų buvo plukdomos Hanzos pirklių kontoros Kaune prekės. XIX a. antrojoje pusėje, įrengus Karaliaus Vilhelmo kanalą, sujungusį Nemuno deltą ir Klaipėdos uostą, juo plaukiojo ir baidokai su stačiakampėmis burėmis. Nuo seno regione gyvenančių žmonių prisitaikymą prie gamtinės Kuršių marių aplinkos reprezentuoja tradicinės burvaltės. Jų pėdsakas ryškus ir etnokultūrinėje Kuršių marių pakrančių gyventojų kūryboje.
…
Vai kur nužėgliuos
Vai kur nužėgliuos,
Vai kur nuliūliuos
Rausvo vario laivužėlis,
Balto šilko žėglelis.
Ar per jūreles,
Ar per mareles,
Ar į Tilžės miestužį,
Kur aug mano mergužė.
Nei per jūreles,
Nei per mareles,
Tik į Tilžės miestužį,
Kur aug mano mergužė.
(Iš tautosakos ir papročių rinktinės Eisim žvejoti. Rengėjos I. Nakienė ir D. Kubiliūtė)
Vytinės rekonstrukcija. Iš Litwin, J. Die Memel, Wittinen und die Binnenschiffahrt nach Königsberg. Deutsches Schiffahrtsarchiv, 23/2000, Bremerhaven.
Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdos kruizinių laivų terminale 2009 m. vasarą surengė kilnojamą parodą „Lietuva po burėmis“. Bet ne visi atkreipė dėmesį į šią įdomią ekspoziciją kurią kantriai sudėliojo muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbuotojai R.Adomavičius j., D.Elertas ir R.Adomavičius. Autoriams sutikus norime pasidalinti kiek praplėsta virtualia paroda, po kurios gal bus aiškiau kiek buvo (ar yra) tų burių Lietuvoje..
Įvadas
Lietuva po burėmis – jūrinės kultūros kompleksas, kurio dėka išvystomi ryšiai, vyksta prekyba, prisistatoma pasauliui per jūrą, buriuojant skleidžiama laisvės dvasia…
Burės iki XX a. vidurio buvo tradicinė priemonė, palaikant ūkinius ir kultūrinius tarpusavio ryšius Kuršių marių ir Nemuno upyno gyventojams. Natūraliai, jų pasaulyje burlaivis ir su juo susijusi veikla buvo svarbi egzistencijos dalis. Į jūros erdvę lietuviai įžengė vėlai, XX a. pradžioje. Daug ko teko mokytis iš kaimynų jūreivių. Vokiečių laivininkystės tradicija Klaipėdoje buvo patirties aruodas, iš kurio sėmė lietuviai, prie Baltijos jūros priėję nuo 1923 metų. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos jūrininkai spėjo išplaukti į jūras su burlaiviais milžinais. Tarp jų jaunatvišku ryžtu pasižymėjo Vytautas Bagdanavičius nuo Kėdainių. Gražiausius paauglystės metus jis praleido pasaulio vandenynuose po barko Moshulu burėmis. Pramoginis ir sportinis buriavimas – buriavimas sau pačiam Lietuvoje išplito tik mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau seniai tapo tautinį ir laisvės identitetą pabrėžiančiu simboliu. Taigi, jūra, burės ir Lietuva nėra nieko bendra neturinčios sąvokos.
Parbėg laivelis (1 dalis)
Kuršių marių regionui iki XX a. vid. buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu. Kuršių marių žvejų burvaltės – kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys – pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais buvo žvejojama, tipo. Jos buvo panašios konstrukcijos, skyrėsi tik dydžiu ir takelažu. Šios valtys minimos jau XIV–XV a. kronikose ir Ordino valstybės dokumentuose, jų piešiniai mus pasiekė iš XVIII amžiaus. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Kuršių mariose buvo leidžiama žvejoti tik buriniais laivais. Vietiniai gyventojai jais ne tik žvejojo, bet ir gabeno šieną, gyvulius, prekes, vyko į pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai ir paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti. Lietuvos jūrų muziejaus ir kitų entuziastų dėka kurėnai nuo 1989 m. pradėjo grįžti į Kuršių marias.
Kiudelinė valtis. Iš Jaeger, W. Fischerkähne auf dem Kurischen Haff. Einblick in die Geschichte des Kahnbaus und der Fisherei bis 1945. Duisburg, 1995.
Praėjusiais metais išsakėme savo subjektyvius pastebėjimus. Šiemet atsiklausėme ir jūsų nuomonės. Taigi, apie tai ką apie 2009-uosius manote Jūs ir kaip vertiname mes:
Metų jachta
Skaitytojai balsavo, kad metų jachtos titulo labiausiai nusipelnė „Ambersail“. Kiti paminėjimai šioje kategorijoje – „Lietuva“, „Baraka“.
Negalime ginčytis su tokiu aiškiu skaitytoju pasirinkimu, tik manome jog atskiro paminėjimo verta jachta „Jigy Jigy“, kuri puikiai startavo įvairiose regatose ir pasiektais rezultatais nepadarė gėdos Lietuvos buriuotojų bendruomenei.
Metų debiutas
Skaitytojai minėjo naujai surengtas regatas ir Lietuvos klubinių regatų taurę. Kadangi naujosios regatos yra ir Klubinių regatų taurės įskaitoje, galime drąsiai teigti, kad skaitytojų nuomone Metų debiuto titulo nusipelnė Lietuvos klubinių regatų taurė.
Na, o Vėjopamušalų vardu, kaip metų debiutą norėtume paminėti Viktoriją Andrulytę , kuri Europos jaunimo iki 18 metų čempionate iškovojo sidabro medalį.
Metų buriuotojas
foto: www.1000odiseja.lt
Skaitytojai metų buriuotoju išrinko Liną Linkų Ivanauską. Keliam rankas į viršų, sveikinam ir linkim.. Tikrai nėra nė vieno labiau verto šio paminėjimo.
Metų Lietuvos buriavimo įvykis
The Tall ships’ Races Baltic 2009 tikrai paliko neišdildomą įspūdį ne tik kranto žmonių, bet ir buriuotojų atmintyje. Šis renginys skaitytojų buvo dažniausiai minėtas ir išrinktas Metų Lietuvos buriavimo įvykiu. Dar daug minėta „1000 Odisėja“. Du išties dideli ir įsimintini įvykiai 2009-aisiais ir abu verti paminėjimo.
Metų pasaulio buriavimo įvykis
Volvo Ocean Race ir tik Volvo Ocean Race buvo paminėta skaitytojų užpildytose anketose. Reikšmingesnio įvykio ir mes nesugalvojam, taigi Metų pasaulio buriavimo įvykis – Volvo Ocean Race.
Metų nevykelis
Tik vienoje iš anketų buvo teigiama, kad nevykelio titulo nusipelnė „tas kuris sėdi krante“, dauguma parašiųsių įvardino vieną ir tą patį žmogų/jachtą. Šįkart pirštais nebadysim. Tiesiog akivaizdu, jog vejopamusalai.lt skaitytojams nepatinka buriuotojai besivaržantys krante.
Metų internetinis puslapis
Pirmąją vietą skaitytojų balsavime pasidalino www.minija.com ir www. arbusis.lt. Vėjopamušalai.lt vardu norėtume paminėti www.470.lt, kuri aktyviai, patogiai ir suprantamai pateikia visas klasės ir ne tik naujienas. Unikali iniciatyva ir internetinis puslapis Lietuvoje. Sveikiname!
Metų atradimas
Visi paminėti atradimai labai skirtingi – nuo sportbačių iki Kroatijos. Matyt, kaip ir mums, šių nedidelių atradimų buvo daug – na, kad ir toks puikus baras La Dolce Vita Gdanske, kuriame buvo neįtikėtinai linksma.
Metų nusivylimas
Anketas užpildę vejopamusalai.lt lankytojai labiausiai nusivylė Kuršių marių regata. Suprantama, kad didžiausias, rimčiausias ir visoks koks „-ausias“ Lietuvos buriavimo renginys ir ypač antrasis jo etapas nuvylė ne vieną dalyvį.
Na, o mus nuvylė mėlynu švarku pasidabinusio kapitono dainavimas. Pasaulio jūras ir vandenynus perplaukę kapitonai turėtų idealiai traukti jūreiviškas „šantes“. Deja, Lietuviškasis jūrinis folkloras transliuojamas visam uostui VHF radijo stotimi mums pasirodė „ne į natą“.
Metų frazė
Viena frazė skambėjo beveik visuose pasaulio žemynuose, jau spėjo nusibosti ir patapo antru buriuotojišku „vėjo vėjo vėjo“. Metų frazė: Vienas vardas – Lietuva!.
Metų gandas
Mums labiausiai patiko, skaitytojų paminėtas gandas, kad atsiras kultūringa kuro užpylimo kolonolė jachtoms Klaipėdoje. Mes girdėjome gandų, kad tokia kolonėlė atsiras ir Nidoje. Žiūrėsim kuris gandas pasitvirtins.
Na, gerai… – gandų būta ir daugiau. Sutariam taip – komentaruose gandą keičiam į gandą:)
Tiesa, svarbiausioji dalis – buriavimo pirštines iš parduotuvės www.jachtai.lt laimėjo: Arvydas N. Instrukcijas apie prizo įteikimą išsiųsime el.paštu. Ačiū visiems, kurie nepatingėjo parašyti savo nuomonę.
Tęsiame temą apie pirmuosius lietuvius burlaiviuose. Šį kartą bičiulis Romas A. dalinasi dar vienu jūrinės istorijos atradimu.
Lietuvos jūreivystės istorijos puslapius bevartant aptinkame įdomių faktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tolimi Lietuvos istorijai, tokiai, kokią tradiciškai esame įpratę matyti. Manau, ne vienam šių dienų lietuviui yra sunku įsivaizduoti, kad prieš daugiau nei 80 metų mūsų tautiečiai plaukiojo keturstiebiais jūrų burlaiviais. Jiems jūrinis gyvenimas, kaip ir daugeliui lietuvių šiandien, buvo sunkus, nepažįstamas. Neslėpsime, kad dalis jaunuolių iš Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos Jūreivystės kursų nesusigyveno su jūra, neatlaikė jos išbandymų. Kita dalis tapo garbingais jūrų kapitonais. Nedaug suklysime teigdami, kad jie buvo pirmieji lietuviai, kurie atitrūko nuo lietuviškos sausumos kultūros ir pažino jūrų pasaulį, praplėtė savo supratimą apskritai apie pasaulį. Pirmos Lietuvos respublikos spaudoje skelbti jauno jūrininko, pirmą kartą užlipusio ant burlaivio denio, atsiminimai įtraukia mus į pažintinę artojų sūnaus kelionę, kurios metu jis susiduria su visai kitokia jūrų kultūra. Kalba daugelyje vietų tyčia netaisyta, kad būtų galima geriau įsivaizduoti, kaip „Lietuvos jūreivis“ matė pasaulį po burėmis.
Burlaivis „Olivebank“, kuriame jūrinę praktiką atliko pirmieji Lietuvos jūrų kadetai
Kas galėjo patikėti, kad regatoje kurioje rungtyniauja labai skirtingi laivai bus įdomu stebėti kovą, deja tik laviruotėje.
Netikėtai laviruotėje į priekį pabėgo Alinghi. Galima spėti, kad šveicarų persvarą nulėmė ne tik teisingas taktinis sprendimas pasirenkant dešinę distancijos pusę, bet ir tai, kad Ernesto Bertarelli galų gale suvokė, jog jachtas vairuoti turi vairininkai, o farmacininkai turi mokėti jiems algą.
Visgi Loic Peyron patirties nepakako tam, kad išsaugoti įgytą pranašumą. Pirmąjį ženklą pirmi apėjo USA 17 ir šiuo metu antroje distancijos dalyje, plaukdami 30 mazgų greičiu, sėkmingai tolsta. Ir kol kas jokių šansų Alinghi, kurie dar nuo starto procedūros pradžios vežasi nuobaudą, išsiveržti į priekį nebeturi.
Kaip sako, regatos komentatoriai „The wing is king“
Įpusėjus laviruotei Alinghi iškėlė protesto (Bravo) vėliavą. Ir tik ši vėliava toliau kuria intrigą. Įdomu dėl ko Alinghi protestuoja.
Papildymas
Intrigos nebeliko. Alinghi atšaukė protestą. Taigi, akivaizdžiai abiejuose regatos etapuose pirmavusi USA 17 po ilgos pertraukos sugrąžins Amerikos taurę į Ameriką.
Buvom begalo pikti, susinervinę ir nusivylę, kai garsioji Amerikos Taurė niekaip neprasidėjo. Permažai vėjo, perdidelės bangos? Mūsų supratimu buriavimo esmė ne tame. Bet…visada yra „bet“. Kai šiandien (penktadienį) jie galų gale startavo galime tik žavėtis.
5 mazgai vėjo, šie monstrai lekia 20 mazgų greičiu. Suvokiama? Nelabai. O dar labiau nesuvokiama, kai James Spithil neužmiršdamas match race tradicijų dar neprasidėjus startui atakavo (kitaip to manevro nepavadinsi) Alinghi. Pašokom, nuo foteliu laukdami kas bus. Būtų naivu tikėtis, kad tokio lygio regatoje išvystume susidurimą. Visgi, beveik milijardas užsienio valiutos kaunasi ant vandens, bet baudos sulaukėme. Tikriausiai niekas nesitikėjo išvysti tokius agresyvius manevrus tarp šių daugiakorpusinių jachtų.
Šia akimirką jachtos įpusėjo laviruotę. BMW Oracle turi akivaizdžią persvarą plaukiant prieš vėją, įdomu, ko sulauksime plaukiant pavėjui.
BMW Oracle persvara tik padidėjo plaukiant pavėjui. Akivaizdu, kad technologiškai sparnas yra sudėtingesnis ir tobulesnis. Tam sunku paprieštarauti.
Sunku pasakyti ar oro sąlygos buvo tinkamesnės BMW Oracle ar jie tiesiog – geresni buriuotojai greitesnėje jachtoje. Persvara visoje distancijoje buvo akivaizdi. Gaila, kitą (ar kitus) startus bus nebe taip įdomu žiūrėti.
Įspūdingas starto manevras atpirko visas nuoskaudas, kurias sukūrė vis atidėliojami startai. Buriavimas, kai reikalingos itin specifinės sąlygos mūsų nežavi, visgi šie sveiku protu nesuvokiamu greičiu plaukiantys laivai (jachtomis juos vadinti nepadoru) – žavi.
Lietuvos klubinių regatų Taurės seminaro, vykusio Juodkrantėje vasario 6 d. metu buvo pristatytos ir b/l Brabander kapitono Valdemaro Vizbaro mintys apie radijo ryšį. Manome, kad su jomis verta supažindinti ir platesnį ratą buriuotojų ar regatųorganizatorių, todėl V.Vizbarui sutikus publikuojame jo pastabas ir siūlymus.
***
Tai tam tikram renginiui ar veiklai nustatyta radijo ryšio vedimo tvarka, kurią sudaro:
Radijo kanalų (dažnių) parinkimas;
Ryšio laikas;
Korespondentų prioritetai;
Korespondentų šaukiniai;
Pokalbių frazių standartai;
Radijo stočių spinduliavimo galingumai.
V.Vizbaro siūlymai iš "Brabander" vairinės / foto iš www.ku.lt
Keli pastebėjimai dėl mūsų naudojimosi radijo stotimis:
Nors visi turi radijo operatorių pažymėjimus, bet supratimas, kam skirtas radijo ryšys gana menkas. Eteryje be reikalo plepama, tarnybiniu kanalu vykdomi visai netarnybiniai pokalbiai. Pvz. O‘Silvijos kapitonas per 9 kanalą The Tall Ships’ Races Baltic 2009 Klaipėdoje metu primygtinai šaukė BRABANDER‘į, kuris tuo metu plaukiojo uosto akvatorijoje. Paaiškėjo, kad žmogus turėjo kilnių intencijų – pasveikinti mane su gimtadieniu, bet tai buvo taip nelaiku ir ne vietoj. 9 kanalas ir taip buvo pakankamai užimtas. O apie dainas 9 kanalu jau sklina legendos. Paskui nereikia pykti, kad uosto tarnybos nelabai mus myli.
Mūsų tarpe yra jachta, kurios neišsijungia tangentė ir stotis lieka siuntimo režime. Šita jachta visiškai paralyžavo ryšį AMBERSAIL‘o sutikimo metu. Tas pats buvo ir per Paršelio regatą. Reikia išsiaiškinti kieno tai bėdos ir susitvarkyti stotį, nes galite apturėti labai rimtų bėdų. Sutrikdžius radijo ryšį uoste gali susidaryti avarinė situacija ir kaltininkas būtų netvarkingos stoties savininkas.
Radijo ryšio reglamentas yra vienas iš svarbiausių regatų dokumentų ir jo nesilaikymas turi būti traktuojamas kaip grubus taisyklių pažeidimas, gresiantis jachtos diskvalifikacija. Kas dalyvavo The Tall Ships’ Races regatoje, tas žino, kaip skrupulingai laikomasi reglamento. Jei toks kiekis laivų pradėtų pliurpti, kaip esame įpratę mes – neapsiklausytum.
Gero vėjo!
b/l BRABANDER kapitonas Valdemaras Vizbaras
RADIJO RYŠIO REGLAMENTO PAVYZDYS
Naudojami ryšio kanalai 14 ir 72
Teisėjų pranešimai kiekvieną apskritą valandą. Kanalas – 14. Trukmė – 10 min. Po apskritos valandos 10 min. eteryje visiška tyla. Visos jachtos tuo laiku klausosi eterio. Jachtos, pažeidusios tylos režimą, gauna baudos minutes. Jei bus sutrukdytas svarbus visiems pranešimas, jachta diskvalifikuojama.
Teisėjų šaukinys – TEISĖJAS
14 kanalu jachtos praneša tik teisėjams skirtą informaciją –finišą tamsiu paros metu, nusiėmimą iš distancijos. Visi pranešimai ne tylos metu.
Nelaimės pranešimas – 16 kanalu.
Jachtos tarpusavyje kalbasi tik 72 kanalu.
72 kanale naudojamas tik 1W galingumas. 14 kanale – 25W
Vasario 6 dieną Juodkrantėje vykusiame „Lietuvos klubinių regatų Taurės“ (LKRT) 2009 m. apdovanojimo renginyje buvo atidaryta Foto konkurso „2009 burės“ paroda ir paskelbti nugalėtojai. Konkursą šiais metais rengė LKRT organizatoriai, kartu su Vejopamušalais. Taigi ir vertinimo komisiją sudarė kiekvienos iš regatų organizatoriai. Nuomonių būta įvairių, bet galiausiai suskaičiavus balus paaiškejo, kad:
I vietą laimėjo s/y „Baraka“ įgula su nuotrauka “Budri kapitono akis viską mato“
Nugalėtojams atiteko prabangūs LKRT įsteigti prizai knygos-albumai ir diplomai. O mes norėtume nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie siuntė nuotraukas. Dvidešimt atrinktų nuotraukų parodą galėsite pamatyti ir Vasario 27 d. LBS konferencijoje Nidoje.
