Nedidelė, sportiška, transportuojama #2

Skippi 650 Race

“Kainos ir smagumo santykis” 4_1
6gr

Ilgis:

6,50 m

Vaterlinijos ilgis:

6,10 m

Plotis:

2,48 m

Grimzlė:

0,25/1,50 m

Vandentalpa:

700 kg

Burių plotas (Grotas + Stakselis):

27 m2

Genakeris:

35m2

Kaina:

nuo 15 000 eur

Privalumai:

Laivynas – tarsi uraganas į nedidelių, sportiškų ir transportuojamų jachtų rinką įsiveržusi Skippi 650 tapo viena labiausiai paplitusių jachtų klasių Europoje.

650r1Kaina – Skippi 650, tai viena pigiausių jachtų mūsų apžvalgose. Naujas, varžyboms tinkamas Skippi su visa įranga kainuoja apie 22-25 tūkstančius eurų. Būtent dėl mažos kainos ši jachta sparčiai populiarėja visoje Europoje.

Transportavimas – jachta be įgulos sveria vos 700 kg ir turi pakeliamą falškylį. Taigi, gali būti nesunkiai transportuojama praktiškai su bet kokiu lengvuoju automobiliu. Ir nuleidžiama į bet kokį vandens telkinį kuriame norite buriuoti

Trūkumai:

Gamintojas – Jachta gaminama Lenkijoje. Daugeliui buriuotojų iš Lietuvos ši laivus gaminanti šalis gali asocijuotis su neigiamomis jachtų savybėmis.

Dydis – Tik 6,5 metro, lengvutė jachta gali būti kiek per maža ilgiesiems Kuršių marių regatos etapams, kurie kartais gali būti išties sudėtingi.

Britanija ar Petras?

hmy_britannia_i-1893
HMY Britannia pirmojo sezono metu

Viso pasaulio žiniasklaida be perstojo mini baisiuosius Somalio piratus. Bet laivai pagrobiami ir senosios Europos pašonėje. Beveik detektyvu tapo šlovingą istoriją perėmusios jachtos “Britannia” dingimas iš laivų statyklos Rusijoje.

1893 m. Didžiosios Britanijos karaliaus Edvardo VII nurodymu buvo pastatyta nedidelė 36,5 metrų ilgio jachta – “HMY (jos didenybės jachta) BRITANNIA”. Per pirmuosius savo gyvenimo metus ši jachta laimėjo 33 iš 44 regatų. Kitais metais ji nepralaimėjo nė vienos didžiųjų jachtų regatos. Visgi pirmojo pasaulinio karo akivaizdoje buriavimui ir visoms kitoms sporto šakoms išgyvenant krizę, ji negalėjo nepaliesti ir didžiųjų jachtų. “HMY Britannia” pasitraukė iš aktyvaus sportinio buriavimo ir buvo naudojama kruizams.

Po I-ojo pasaulinio karo jachtos užsakovo sūnus karalius Jurgis V, jachtą atnaujino ir perstatė pagal J klasės taisykles. Šia jachta buvo intensyviai buriuojama, dalyvaujama regatose.  “HMY Britannia” nors ir būdama seniausia visame J klasės laivyne nuolat kovojo dėl lyderio titulo. 1936 metų liepos 10 dieną nuo jachtos buvo nurinkta viskas ką dar įmanoma panaudoti, o korpusas buvo išardytas. Jachta nebegalėjo konkuruoti su naujesnėmis ir modernesnėmis varžovėmis.

britannia2
Britanija čia ar Petras, nuspręs teismas

Ir štai prieš 12 metų nieko bendro su britų karališkąja šeima neturintis norvegas Sigurd Coates nusprendė pastatyti šios legendinės jachtos repliką. 2005 metų vasarą jachta turėjo būti nuleista “Solombala” jachtų statykloje Archangelske. Deja, viskas nebuvo taip gražu, kaip galėjo būti. Laivų statykla buvo parduota, o naujieji statyklos savininkai pareiškė, kad jachta nepriklauso ją užsakiusiam norvegui. Statyklos savininkai pareiškė, kad už jachtos statybos darbus nėra atsiskaityta.

Siekdamas susigražinti savo taip ir nebaigtą statyti jachtą, norvegas kreipėsi į teismą, Norvegijos ambasadą ir, tikriausiai, visas kitas institucijas, kurios šioje situacijoje galėjo pagelbėti. Kruopštaus juristų darbo dėka ir kaip pro padidinamąjį stiklą teismo procesą stebint diplomatams galiausiai jachtos savininku buvo pripažintas Sigurd Coates.

Jachtos savininkas žiniasklaidai užsiminė, kad vengdami gražinti laivą statyklos savininkai siekia išsireikalauti daugiau pinigų už atliktus darbus – akivaizdžiai šantažuoja. Visgi niekas nepaneigs, kad Rusija – stebuklų šalis. Nedidukė, vos tik 220 tonų sverianti jachtutė ėmė ir …. dingo!. O jachtų statykloje atsirado labai jau panaši jachta pavadinimu “царъ Петер” ant kurios transo dar matosi originalaus bronzinio pavadinimo pėdsakai.

Šiuo metu Sigurd Coates teisme ne tik įrodinėja, kad jachta stovinti gamykloje – tai dingusi “HMY Britannia”, bet ir kaltina jachtos statytojus vagyste. Šioje nelygioje kovoje belieka palinkėti sėkmės norvegui ir be galo simpatiškai jachtai.

Suvažiavimas 2009

agila1

Siautėjant ekonominei krizei, visas pasaulis išgyvena įvairiausius pasikeitimus. Džiugu, kad tradiciniai Kapitonu ir jachtų savininkų suvažiavimai Nidoje metai iš metų nesikeičiai. Visi balso teisę turintys, kaip susitarę kilnoja simboliškai žalias balsavomo korteles.

Tikriausiai svarbiausias suvažiavimo pranešimas, tai S.Butkevičiaus pasisakymas apie visų engiamus „handicapus“. Daugelį nudžiugino žinia, kad Lietuvoje įsigalios turbūt plačiausiai Europoje labiausiai paplitusi „ORC club“ sistema. Kaip tai pakeis varžybas? Tikėtina niekaip. Iki šiol nė viena regata nebuvo vykdoma pagal visą matavimo taisyklėse nurodytą tvarką. Kas pasikeis mažiau paplitusią „Dansk Handicap“ pakeitus iš principo niekuom nesiskiriančia „ORC club“? Niekas. Apie tvarkingai organizuojamas regatas kalbos kol kas negirdėt.

Visgi pradžiugino gerb. p. LBS prezidento kategoriški pasisakymai dėl netobulos tvarkos Klaipėdos uoste, Krokų lankoje ir visur kitur. „Nieko čia tokio nueisių pas ministrą parašys įsakyma ir viskas“. Džiugu kai paprastų buriuotojų rūpesčiai gali būti išspręsti tokiu paprastu būdu.

Nedidelė, sportiška, transportuojama #1

lake-garda-2003Vėjopamušalų bičiulis paprašė, kad padėtume jam išsirinkti nedidelę, sportišką, lengvai transportuojamą ir, žinoma, nebrangią jachtą. Beje, ir laikas įsigyti svajonių laivelį tam tikra prasme patogus – kainos ‘važiuoja’ žemyn o tiems, kurie sutaupė vieną-kitą-trečią litą tai gali būti seniai laukta proga. Taigi, padarėme rimtą rinkos tyrimą, kurį nuslėpti būtų labai jau negražu. Nuo šiol jums kiekvieną savaitę pateiksime po vieną mūsų bičiulio suformuluotas sąlygas atitinkančią jachtų klasę. Žinia, didžiąją dalį čia apžvelgiamų jachtų esame matę tik iš šono, o apie kažkurias esame tik skaitę interneto forumuose ar žurnaluose, bet nepatingėjus išnarstyti įvairius informacijos šaltinius, vienokią ar kitokią nuomonę galima susidaryti..

Apžvalgas pradėsime nuo mūsų pamėgto laivelio Platu 25, kurį Europoje gamina garsioji „Beneteau“. Laivelis kiek senoviškas, bet nemažėjantis laivynas visame pasaulyje tikrai liudija, kad jachta verta dėmesio. Taigi apie viską nuo pradžių

Platu 25

“Patirtis ir Tradicijos”farr_25

Ilgis: 7,50 m
Vaterlinijos ilgis: 6,74 m
Plotis: 2,52 m
Grimzlė: 1,58 m
Vandentalpa: 1250 kg
Burių plotas (Grotas + Stakselis): 32 m2
Genakeris: 48m2
Kaina: nuo 13 000 eur

Privalumai:

gausus laivynas visame pasaulyje

Išties laiko patikrinta klasė – tai tikriausiai ilgiausiai išlikusi šio dydžio jachtų klasė Europoje. Bruce Farr tikrai nesusigadino savo vardo suprojektavęs šią jachtą. Ne taip jau senai ji tapo nacionaline Naujosios Zelandijos sportinių kylinių jachtų klase.

Greičio ir lenktyninio balo santykis – peržvelgus įvairių regatų rezultatus akivaizdu, kad dažnai ši jachta aplenkia savo balą, dėl to jas galime išvysti laiminčias įvairiausias regatas.

Patogumas – radome ne vieną straipsnį, kuriame šio laivelio denio išplanavimas pateikiamas, kaip patogumo etalonas. Mums tai labai svarus argumentas tikint, kad šiuo laiveliu tikrai smagu buriuot.

Trūkumai:

Sudėtingas transportavimas – dėl standžiai pritvirtinto falškylio ši jachta yra sunkiai transportuojama (norint ją iškelti ar nuleisti į vandenį būtinas kranas). Papildomos išlaidos, papildomi nepatogumai – nėra nieko bjauriau už niekaip nepasirodančio kranisto laukimą.
Amžius – laivo projektas tikrai senas ir panašu, kad ši klasė po truputį pradės nykti. Sutikime, kad smagiau buriuoti su jachta kurios grotas pasižymi kuprota galine kraštine, o genakeris keliamas ant bušprito.

Ko reikia regatai?

Beveik kiekvieną savaitgalį, Kauno mariose ir Galvės ežere galima išvysti startuojančias ir finišuojančias jachtas. Ilgą laiką vakarų Lietuvos buriuotojai negalėjo džiaugtis tokia sportine prabanga ir tenkindavosi kaip uraganas užklystančia Kuršių marių regata bei keliomis negausiomis rudeninėmis varžybomis.

foto - "profsajunga"
foto - "profsajunga"

Visgi artėjantį buriavimo sezoną (kurio niekaip nesulaukiam) vakarų Lietuvoje regatų padvigubės(!). Jau dabar aišku, kad sezoną atidarys Minijos jachtklubo narių organizuojama “Pilypo taurė” . Praėjus kelioms savaitėms buriuotojus kvies mūsų bičiulio iš dviejų vandenų krašto inicijuojama regata (tikslesnę informacija organizatoriai, manau, greitu laiku tikrai paskelbs). O prieš bene seniausią lietuvišką šventę – Jonines, visi bus kviečiami į Klaipėdą. Dabar pats laikas pradėti rūpintis navigacinėmis šviesomis ir kita naktiniam buriavimui būtina atributika, nes „Joninių nakties regata“ tikrai atitiks savo pavadinimą ir vyks tamsiu paros metu.

Kadangi net dvi iš šviežių regatų organizuoja mūsų bičiuliai, tai norim to ar nenorim, esam nuolatiniai diskusijų apie regatų organizavimą ir kokybę dalyviai. Bandėme suformuluoti tai ko reikia gerai regatai:

  • Dokumentai. Visų pirmą visa varžybų informacija turi būti tinkamu laiku ir suprantamai pateikta. Negalime pasigirti regatų gausa. Tai natūralu, nes ir buriuoti neišplaukdami iš teritorinių vandenų nelabai turime kur, todėl tie kam įdomus sportinis buriavimas dažniausiai dalyvauja visose vykstančiose regatose. Visgi iš pagarbos dalyviams, kiekvienas organizatorius turėtų varžybų dokumentus paviešinti bent pusmetį prieš regatą. Buriuojantiems juk reikia pranešti artimiesiems, kad būtent tą savaitgalį, kai visi laukia jo ravint braškes jis būsiąs jūroje, mariose ar ežere.
  • Infrastruktūra. Kiekviena regata prasideda ir baigiasi krante. Be jachtoms būtinos kranto infrastruktūros gera regata neįmanoma. Jei trūksta švartavimosi vietų, elektros lizdų vandens ar elementarių tualetų susiduriama su gausybe nepatogumų, kurie gali sugadinti nuotaiką dar net neprasidėjus regatai (akmenėlis į regatos “Marių burės” daržą).
  • Autorius: Lina Valuntonytė
    Autorius: Lina Valuntonytė

    Regatos vykdymas. Tai tikrausiai pats svarbiausias regatos elementas. Nuo to, kaip vykdoma starto, finišo procedūra, metami ar parenkami ženklai priklauso kiek džiaugsmo regatos dalyviai patirs.

  • Rezultatų skaičiavimas. Tikriausiai kiekvienas nors kartą dalyvavęs regatoje žino, koks nemalonus jausmas sėdėti ir laukti kol jo didenybė teisėjas iškelta galvą atvers sekretoriato duris ir išdidžiai prie skelbimu lentos prikabins keletą popiergalių, kuriuose kiekvienas regatos dalyvis mato kažką itin svarbaus. Asmeniškai mums šis epizodas patinka, visgi dažnai pasitaiko, kad jis kiek per ilgai užsitęsia ir tampa baisiai bjaurus, dažnai apkartinantis gyvenimą iš tolimesnių miestų atvykusiems.
  • Vakarėlis. Kiekviena save gerbianti regata neatsiejama nuo uždarymo vakarėlio. Kartais šie būna iš anksto suplanuoti ir organizuoti, kartais įvyksta improvizuotai. Bet mes, kaip nereti regatų dalyviai manome, kad bent puse regatos grožio priklauso nuo vakarėlio gėrio. Žinoma, visiems neįtiksi ir visada atsiras niurzgančių dėl prasto alaus ar netinkamos muzikos. O kartais nutinka taip, kad nė vieno bambeklio nesurasi. Štai pirmosios “Marių burių” regatos vakarėlis buvo toks šiltas, mielas ir smagus, kad ši regata tikriausiai ilgai liks neišstumta iš Vėjopamušalų visų laikų topo. Kokia gero vakarėlio paslaptis? Jei atvirai – nežinome.

Tai tik pagrindiniai mūsų išskirti vykusios regatos bruožai. Jei manote, kad jų yra daugiau ar juos reikėtų formuluoti kiek kitaip – laukiam jūsų komentarų. Mažiausia, ką galime pažadėti, kad jie tikrai padarys įtaką naujosioms šių metų naujokėms-regatoms.

Didžiausia regata?

volvoheader1

vejopamusalai.lt rašė apie pačias įvairiausias buriavimo formas. Visgi mūsų dėmesio nė karto nepatraukė virtualus buriavimas. Ši buriavimo forma, tai tarsi bealkoholinis alus – paimtas geras daiktas išmesta viskas kas jame yra vertingiausia. Kaip ten bebūtų,  daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių kasdien praleidžia po kelias valandas dalyvaudami virtualiojoje „Volvo Ocean Race” regatoje .

Virtualios regatos nugalėtojas laimės naują automobilį (kaip nekeista – Volvo). Bet greičiausiai ne prizas, o galimybė tapti VO 70 strategu lėmė tokį šio žaidimo pasisekimą. Juk kiekvienas svajojame nors pusdieniui tapti bene moderniausios jachtos pasaulyje įgulos nariu. Ir štai paspaudus kelis kompiuterio mygtukus, bet kas – nesvarbu kokią buriavimo patirtį turintis, gali tapti net ne šiaip keleiviu, o strategu, kapitonu ir šturmanu. Mokslininkai dažnai kalba, kad internetas pakeitė žmonių bendravimo įpročius ir, tikriausiai, visus gyvenimo aspektus. Akivaizdu, kad atėjo laikas ir buriavimui.

Kaip ir realiame gyvenime, virtualioje regatoje gausybe spekuliacijų. Kiekvienas buriuotojas yra ne kartą girdėjęs visokiausių kalbų apie „balus”, šališkus teisėjus ir t.t.. Ir internetiniame žaidime tokios kalbos nerimsta. Forumai kaista nuo informacijos apie laivus, kurie nepaaiškinamai mistiškai plaukia greičiau nei kiti. Sklando legenda, kad buriuotojai iš Olandijos (olandų kompanija organizuoja šią regatą) turi akivaizdų pranašumą ir nuolat pirmauja šioje regatoje.

Kaip ir kiekvienoje regatoje, taip ir šioje „butaforinėje” labiausiai vertiname smagumą. Nepaisant to, ar turi kažkas nesąžiningų pranašumų ar ne, geriant rytinę kavą mums smagu pakoreguoti kursą ir matyti, kaip lenkiame ar esam aplenkti tūkstančių jachtų.

Kiek simboliškai atrodo tarptautiniame kontekste ištirpstanti didesnė nei penkiasdešimties buriuotojų iš Lietuvos grupelė. Įdomu ar „Ambersail” aplankys ir šią Lietuvių diasporą? O tuo tarpu linkim sekmės visiems lietuvaičiams startuosiantiems šeštadienį!

Gyva istorija – “Rolex Sydney Hobart”

Absoliutus regatos nugalėtojas, jachta "Quest"
Absoliutus regatos nugalėtojas, jachta "Quest"

Elegantiškas gafelinis kuteris, kurio denyje nuolat girdisi atidaromų šampano butelių garsas; aplamdytas plieninis burlaivis visai neseniai tyrinėjęs Antarktidą; maxi jachtos iš įvairiausių pasaulio šalių; mažytis polutonikas su drąsiu ir, kaip atrodo šiandien, juokingu užrašu ant transo. Tuo pat metu, greta plūduriuoja moderni, tikriausiai visas geriausias technologijas suvienijanti okeaninių varžybų jachta ir 30 metrų ilgio lenktyninė super-jachta.

Ką visa tai turi bendro?

Visos šios jachtos absoliučiai ar pagal perskaičiuotą laiką, viso laivyno įskaitoje arba grupėje yra laimėjusios kasmetinėje “Rolex Sydney Hobart” Regatoje, kuri pasaulio buriuotojų bendruomenėje lyginama su “Fastnet” regata Didžiojoje Britanijoje ir „Newport to Bermuda“ regatoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per kelias ateinančias dienas dar kelios jachtos papildys aukščiau minėtų jachtų draugiją.

Per savo 63 metų istoriją “Rolex Sydney Hobart” regata tapo vienu svarbiausiu Australijos sporto renginiu. Joks kitas buriavimo įvykis pasaulyje (žinoma išskyrus “Volvo Ocean Race” ir “Americas Cup“) nesulaukia tiek daug žiniasklaidos dėmesio.

Per visus šiuos metus australų regata padarė didžiulę įtaką jūriniam buriavimui visame pasaulyje. Patirtis įgyta per šiuos metus leido patobulinti varžybų komunikaciją, jachtų saugumą, jachtų konstrukciją, bei pakeisti jachtų stabilumo ir kitokius standartus. Net regatos internetinis puslapis buvo ne kartą pripažintas kaip pavyzdinis kitoms regatoms.

Ši regata, tai įgulos ir technikos egzaminas
Ši regata - įgulos ir technikos egzaminas

“Rolex Sydney Hobart” regata – klasikinė, ilga jūrinė regata, kuri priskiriama pirmai ISAF saugumo kategorijai. Tikriausiai vienintelė lietuvių jachta atitinkanti šios kategorijos reikalavimus yra šiuo metu netoli varžybų dalyvių esanti „Ambersail“. Dėl regatos populiarumo jau nuo 1950 metų, kuomet pirmą kartą jūrinėse varžybose startavo iš stiklo pluošto pagaminta jachta, šioje regatoje išbandomos įvairios inovacijos buriavimo sporte. Pradedant jau minėtu stiklo pluoštu ir baigiant vartomais falškyliais. Galima sudaryti ilgiausią sąrašą sprendimų, kurie pirmą kartą buvo išbandyti sudėtingomis šios australų regatos sąlygomis.

Po itin sunkios 1998 metų regatos, kurios metu didžioji dalis jachtų finišo nepasiekė, o trečdalis jachtų apskritai buvo paliktos jūroje, bent 50% įgulos narių (ir būtinai kapitonas) privalo būti išklausę „Sea Safety Survival“ kursus. Šių kursų metu buriuotojai praktiškai mokosi išskleisti ir sulipti į gelbėjimosi plaustus, treniruojasi atversti plaustą jam apvirtus. Kursų metu išdėstoma ką daryti audringoje jūroje esant plausto viduje bei kiti išlikimui  jūroje būtini dalykai. Deja, tokie kursai Lietuvoje nerengiami.. Manom ne vienam buriuotojui plaukiančiam į jūrą tokie kursai nepakenktų.

Šiuo metu startavusioje “Rolex Sydney Hobart” regatoje viena jachta jau buvo palikta. Jos įgula persėdo į kitą jachtą. Tikimės, kad daugiau tokių incidentų šios regatos metu nebus. Daugiau apie regatos rezultatus rašo mūsų kolega “Arbušis“.

Visai greta

Šiemet vykusioje Eglės žalčių karalienės regatoje atstumas tarp greičiausios ir antros pagal absoliutų laiką jachtos siekė kiek daugiau nei 3 valandas. Volvo Ocean Race buriuotojai, nuplaukę 10 kartų didesnį atstumą, prie finišo artėja daug mažesniu atstumu. Atstumas tarp jachtų gali būti skaičiuojamas minučių dalių tikslumu. Taigi, sportinis buriavimas turėtu atrodyti būtent taip:

vor12337_469x313
Laikom suspaustus kumščius už "Ericsson" vyrus

“Playing for Success” arba lenktynės su laiku

zero7
Žiema Baltijoje - lenktynės su laiku

Kaimynas Vycka, berūkydamas prie laiptinės durų, manęs ir vėl paklausė “kaip sekėsi regatoje?”. Jau rengiausi jam nupasakoti, kad „Tūkstantmečio odisėja“ ir projektas „Zero emissions“ nėra regatos, bet tuo pat metu supratau, kad šie plaukimai yra ne kas kita, o pačios tikriausios regatos. Jos turi savo startą, finišą ir keistus, klasikinių regatų išauklėtiems buriuotojams nesuprantamus varžovus.

„Ambersail“ lenktyniauja su įtemtu grafiku, na o išprotėję vokiečiai trimaranu “Playing for Success” lenktyniauja su laiku. Ir tai gal netgi dar sunkiau. Jų nespaudžia toks įtemtas grafikas kaip „Ambersail“ įgulų, tačiau juos persekioja laikas. Gruodžio mėnesį buriuojant su anglies pluošto trimaranu kiekviena valanda praleista ant denio prilygsta valandai pramoniniame šaldiklyje.

zero8
anglies pluošto šaldiklis

Atrodytų nieko čia ypatingo, temperatūra juk teigiama. Artima nuliui, bet pliusinė. Vėjas – pakankamai stiprus, bet kursas pilnas, nelabai tas vėjas ir jaučiasi. Bet organizmas patenka į tokias sąlygas ir tiek kovoja su šalčiu, kad mintys pradeda suktis lyg sulėtintoje kino juostoje. Nebuvo kuo patikrinti, bet manau oro drėgnumas buvo artimas pirčiai, tik temperatūra pirties neprimena nė iš tolo. Ir jokia kvėpuojanti apranga tokiomis sąlygomis nepadeda kovoti su visur tykančiu šalčiu.

Buriuojant kitomis jachtomis ar kitais metų laikais būtų galima nusileisti į jachtos vidų ir sušilti. Tik ne čia. Visas trimaranas pagamintas iš anglies pluošto, o šis, kaip žinia, savo savybėmis artimas plienui. Deja, terminėmis savybėmis nuo plieno jis irgi niekuo nesiskiria. Iš pirmo žvilgsnio šiltu rojumi atrodančiame jachtos viduje, yra ne ką šilčiau nei lauke. O gal net dar baisiau, nes drėgmė susidariusi garuojant vandeniui nuo rūbų, virvių ir kitų daiktų kondensuojasi ant visų įmanomų interjero paviršių ir viduje tampa dar drėgniau (tuo pat metu šalčiau) nei lauke. Vienintelis būdas nesušalti, tai tarp kojų suspaudus dujinį degiklį po truputį šildyti atskiras kūno vietas: rankas, veidą …

“Tai kokio velnio lįsti į tą pragarą?” – nepatikliai perklausė Vycka. Rišliai paaiškinti aš taip ir negalėjau. Nes visgi šaltį atperka buriavimo džiaugsmas. Skrieti 18 mazgų greičiu kuomet tik pavėjinė plūdė skrodžia vandens paviršių  – tikrai nepakartojamas jausmas, kurio nusakyti žodžiais, matyt, nesugebėsiu.

Kas sakė, kad sezonas baigėsi?

Atrodė, kad buriavimo sezonas jau baigėsi ir vienintelis būdas patenkinti priklausomybę vėjui – buriuoti sausumoje. Ir štai prieš kelias dienas sužinojome apie Lietuvą aplankysiančius buriuotojus iš Vokietijos.

Šiuo metu, kai publikuojamas tekstas buriuotojai su anglies pluošto trimaranu juda Gdansko link. Šis 30 pėdų ilgio trimaranas, suprojektuotas ir pagamintas buriavimui atviroje jūroje. Klaipėdą trimaranas turėtu aplankyti antradienio vakarą trečiadienio rytą. Pažadame karštą interviu iš šių išprotėjusių (gerąją prasme) buriuotojų.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į globalini klimato atšilimą, buriuotojai per minimalų laiką aplankys 8 Pabaltijo šalis. Kelionės metu jie stengsis, nesudegindami nė lašo kuro, apiplaukti Baltijos jūrą greičiau, nei tai padarytų lėktuvas.